Lietuvos meno pažinimo centras kviečia susipažinti su senaisiais Vilniaus žemėlapiais

Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE sostinės lankytinų vietų maršrutą 700 metų gimtadienio proga visam mėnesiui papildo pasivaikščiojimais po skirtingų epochų ir politinių santvarkų, įvairiatautį bei daugiakonfesį Vilnių.

Rotušės aikštės pašonėje pastatytuose stenduose miestiečiams ir svečiams suteikiama galimybė atrasti pradingusį, užmirštą, sufantazuotą ar net galėjusį būti Vilnių.

Lauko parodoje matomuose įvairių laikmečių žemėlapiuose sužymėtos nuorodos į istoriškai bei meniškai vertingus parodos „Vilniaus laikas“ eksponatus.

Juos panagrinėjus, galima sužinoti dar negirdėtų miesto istorijų.

Jei jau keliaujame laiku, galime pakeisti ir vietą.

Iš Užupio, kur įsikūręs Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE, į Rotušės aikštę perkeliamas parodos pasakojimas.

Su juo susipažinti tyrinėjant parodą bus galima iki spalio 2 dienos.

„Išrinkome įspūdingiausius bei įdomiausiais pasakojimais apipintus eksponatus ir susiejome juos su XVI—XX a. Vilniaus planais bei žemėlapiais.

Čia galima atrasti vietas, kur gyveno, dirbo ar kurias savo kūriniuose atvaizdavo garsūs menininkai, pamatyti sugriautus ar iškilusius pastatus, miesto modernizacijos ženklus, laikmečio papročius ir madas.

Nemažai taškų yra išsidėstę aplink pačią Vilniaus rotušę, o dalis vietų atpažįstamos ne tik vilniečiams, bet ir turistams“, – apie šios ekspozicijos idėją pasakojo viena iš projekto kuratorių Ieva Burbaitė.

Mūriniame name Dominikonų gatvėje XVII a. gyveno ir dirbo tarp žymiausių LDK laikrodininkų minimas vokiečių kilmės žinovas Jakobas Gierkė.

Iki šių dienų išliko keliolika šio meistro sukurtų ir šedevrais laikomų laikrodžių, vos trys jų žinomi Lietuvoje.

Miesto architektūrą ir kasdienybę fiksavusio garsiojo Vilniaus fotografo Jano Bulhako nuotraukoje „Pilies gatvė“ įamžintos dvikalbės parduotuvių iškabos su įrašais vokiečių ir lenkų kalbomis, iškabintos pagal Pirmojo pasaulinio karo metais mieste šeimininkavusių vokiečių tvarką.

Priešais Šv. Jurgio bažnyčią botagais plakami elgetos – tokią sceną savo kūrinyje „Vilniaus botagininkai“ retrospektyviai perteikė dailininkas Jurgis Hopenas.

Mat  XVII—XVIII a. elgetavimas buvo neatsiejama Vilniaus kasdienybės dalis – elgetos turėjo brolijas su savo hierarchija, savivalda ir mokesčiais.

Vilniuje veikė ir vadinamoji elgetų policija – botagininkai, kurie gynė vietinius išmaldos prašytojus nuo atvykėlių ir baudė apsimetėlius.

Stenduose žemėlapiai su eksponatais išdėstyti chronologine tvarka.

„Pirmajame rasite 1581 m. sudarytą miesto planą su pačiais seniausiais ir ankstyviausiais eksponatais iš parodos.

Taip keliaudami per epochas galiausiai atsidursite 1991-ųjų metų Vilniuje, – pasakoja projekto kuratorė Emilija Vanagaitė.

Vilniečiai ir miesto svečiai parodoje „Vilniaus laikas“ yra kviečiami leistis į kelionę po, viena vertus, amžiną miestą, kurio architektūrinis peizažas savo magišku žavesiu nuo XIX a. traukė dailininkų ir fotografų žvilgsnius.

Kita vertus, per skirtingas laiko formas siūloma pajusti ir Vilniaus sąlygiškumą, fragmentuotą istoriją ir pavidalus, primenančius mozaiką iš vilniečių ir paties miesto gyvenimo epizodų.

Visą šį pasakojimą galima pažinti apsilankius muziejuje, įsikūrusiame Užupio g. 40.

Apie muziejų

Lietuvos meno pažinimo centre TARTLE saugoma jau daugiau nei 20 metų formuojama, viena didžiausių privačių meno kolekcijų Baltijos šalyse.

Kone 8 000 įvairių objektų apimančią lituanistinę kolekciją sudaro tapybos, skulptūros, istorinės ir meninės grafikos darbai, senieji LDK žemėlapiai, knygos ir kiti spaudiniai, išleisti iki 1905-ųjų, taip pat auksakalystės pavyzdžiai, fotografijos ir įvairūs istoriniai artefaktai.

2018 m. atidaryto muziejaus parodose Lietuvos praeitis, socialinis, politinis ir meninis kontekstas pristatomas per dailės kūrinius ir kitus vaizdingiausius šaltinius.

Muziejuje nuo atidarymo jau apsilankė arti 20 tūkst. svečių.

Nuotraukų autoriai:

Lauko ekspozicijos ir vidaus ekspozicijos – Andrius Stepankevičius; meno kūrinių – Antanas Lukšėnas.