A. Damijonaitis. Kas sugriovė Gedimino pilį? Klausimas istorijos mokytojui

1. „Tvanas“ 1654–1655. Lietuvos žūtis „Apokalipsė“.

Jau mokyklos suole istorija formuoja asmenybės mentalitetą. Atėjo laikas Lietuvos istorijos vadovėliuose mokykloms pateikti esminius tragiškos Lietuvos istorijos faktus apie laukinių rusų ordų antplūdį 1654–1655 metais („Tvanas“ Vl. Terleckas), apie 17 amžiaus vidurio lietuvių genocidą, kai buvo nužudyta 70 proc., apie 2 milijonai Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius, buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų.

Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme.

Lietuva ilgiems amžiams tapo Rusijos imperijos, „tautų kalėjimo“ kaline, imperijos provincija.

Lietuvos mokyklose istorijos vadovėliuose pateikta melo imperijos Rusijos „istorijos“ versija apie „grėsmę iš Vakarų“, nutylima mirtina grėsmė Lietuvai iš Rytų.

1654 m. gegužės 18 d. laukinių rusų ordos (Maskvos DK kariuomenė) ėmė veržtis į Lietuvą ir Lenkiją.

Krito vienas miestas po kito – Smolenskas (1654 m. rugsėjo 23 d.), Polockas, Vitebskas, Mogiliovas.

Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbėti, bet panikoje nieko nenuveikęs, nesurinkęs bajorijos išvyko atgal į Lenkiją, Lietuva buvo palikta laukinių rusų ordų valiai.

Žiemos šalčiai buvo sulaikę maskolių siautėjimą, bet 1655 m. jie vėl ėmė žygiuoti į Lietuvos gilumą viską degindami ir žudydami beginklius gyventojus.

1655 m. liepos 30 d. rusai pasiekė Vilnių ir įsiveržė į beginklį miestą be kovos. Tai buvo pirmas atsitikimas Lietuvos istorijoje, kad priešas užėmė jos sostinę.

Miestas buvo turtingas ir gražus.

Nieko tokio savo tėvynėje nematę, rusai ėmė baisiausiai plėšti, viską naikinti, masiškai žudyti beginklius gyventojus.

Visos brangenybės buvo gabenamos į žudikų irštvą Maskvą.

Ten buvo išvežti net rūmų baldai.

Buvo išplėšti bažnyčių ir vienuolynų rūsiai, išmėtyti juose palaidotų žmonių kaulai ir išneštos karstuose rastos brangenybės.

Plėšimų metu rusai padegė miestą, gaisras, kuris truko net 17 dienų ir sunaikino viską, kas dar buvo likę neišplėšta.

Po karo su Maskvos DK Vilniaus nebegalima buvo pažinti, miesto ir gyventojų neliko.

Susprogdinta Gedimino pilis atstatyta tik 20 amžiaus pabaigoje.

Visa tai, kas Lietuvos valstybėje per ilgus amžius sukurta ir sukaupta, buvo sunaikinta laukinių rusų ordų antplūdžių 1654–1655 m., „Tvano“ metu, kodėl lietuviai istorikai apie tai nutyli?

Išdeginta žemė, Lietuvos gyventojai išžudyti, Lietuvos istorijos vienas tragiškiausių puslapių – 1655 metus būtina minėti vienoje gretoje su kitais Rusijos imperijos, genocidiniais nusikaltimais, pvz. 20 amž. masiniais lietuvių žudymais „trėmimų“ priedangoje.

Nebaudžiami, nutylimi nusikaltimai skatina naujus Kremliaus nusikaltimus, būtina teisminiu keliu įvardinti nusikaltimus ir priversti niekingą imperiją kompensuoti…

2. Vytauto tragedija

1. Po nereikšmingo mūšio prie Tanenbergo (Žalgirio mūšis) 1410 m., ordino sostinė nebuvo užimta, jokių strateginių pranašumų lietuviams nebuvo skirta, konfrontacija su ordinu buvo tragiška klaida, atskirtis nuo Vakarų Europos padidėjo;

2. Penkiolikto amžiaus pradžioje Rytų Europoje vyko tautų formavimosi laikotarpis, lietuviai turėjo istorinį šansą įsitvirtinti Europoje, kaip krikščioniškų Vakarų sąjungininkai.

Vytautas, augęs ir auklėtas ordino aplinkoje (Kryžiuočiai – Popiežiaus kariai), nesugebėjo savo galybe sutriuškinti vasalus maskolius, būsimus engėjus rusus.

Didžiausias pavojus lietuviams grėsmingai artėjo iš Rytų, ne iš Vakarų.

Tai yra Vytauto tragedijos priežastis – Lietuvių imperijai nuo Baltijos iki Juodosios jūros sąlygas pradeda diktuoti Vytauto vasalai, jo proanūkis Maskvos caras Ivanas Groznis (Ivan Grozni), toliau sekė siaubingi laukinių rusų ordų antplūdžiai iš Maskvos DK, „Tvanas“, kurių metu Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme.

Lietuva neteko 60–70 %,apie du milijonus savo gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas iki pamatų;

3. Tolimesnė įvykių raidos istorija parodė, kad Žalgiris tapo klastingų okupantų smegenų plovimo sistemos mechanizmo dalis, pragaištingos Lietuvos orientacijos į Rusiją, į „Stalino saulę”, trėmimus, masines lietuvių žudynes.

Net „Žalgirio” sporto klubas propagandos tikslu buvo įkurtas Maskvoje, 1944 metais;

4. Rusijos imperija yra ne tik blogio (R. Reiganas), bet ir melo imperija, nes jos istorija yra parašyta pagal politikų scenarijų.

Pavyzdžiui, epas „Slovo o polku Igoreve”, yra falsifikatas, pagamintas Prahoje 19 amžiaus pradžioje.

Šio epo ir kitų klastingų pasakų pagrindu sukurta imperinės, totalitarinės Rusijos „istorija“.

Deja, iki šiol nužudytos Lietuvos mokykloms yra pateikta melo imperijos Rusijos „istorijos“ versija.

Paklauskit istorijos mokytojo – kas ir kada sugriovė Gedimino pilį?

Spausdinti