Statistiškai dažniausiai Lietuvoje pasitaikantis draudiminis būsto įvykis – užliejimas, kurį daugeliu atveju sukelia pasenę, nusidėvėję inžineriniai tinklai. Nepaisant įsibėgėjančios senų daugiabučių renovacijos, pernai skaičiuotas net 27,3 proc. turto draudimo išmokų augimas. Santechnikos ekspertų teigimu, tai sufleruoja, jog ir naujų darbų kokybė nebūtinai užtikrina ilgaamžiškumą – ramybę namuose suteiks tik sertifikuotas meistrų darbas, šiuolaikiniai įrankiai bei medžiagos.
Kas trečias įvykis – užliejimas
Kalbėdama apie dažniausiai lietuvių būstuose nutinkančius draudiminius įvykius, „Capital Insurance“ plėtros vadovė Tatjana Gaivoronskaja neabejodama atsako, jog tai – užliejimai.
„Būtent užliejimas yra viena dažniausiai gyventojų būstuose fiksuojamų žalų. Kiekvieną savaitę vanduo vidutiniškai sugadina apie 160 butų, kuomet įvyksta vandentiekio avarijos ar kitos santechninės bėdos. Tai sudaro apie 30 proc. visų turto žalos atvejų. Įdomu tai, jog daugiabučiuose vandens užliejimai registruojami beveik keturis kartus dažniau negu privačiuose namuose“, – sako įmonės atstovė.
Pasak jos, svarbu suprasti, jog sukelta žala nesudėtingai gali pasiekti net ir šešiaženklę sumą – nuo vieno buto gali nukentėti kelių aukštų gyventojai. Į tai ypač reikėtų atkreipti dėmesį viršutiniuose aukštuose gyvenantiems būsto savininkams, nes statistiškai daugiau nei pusė gyventojų negalėtų padengti patirtų nuostolių.
Kasmet žala skaičiuojama milijonais
Kaip toliau pasakoja T. Gaivoronskaja, dažniausiai žalą sukelia užkalkėję ir dėl to trūkę vandentiekio vamzdžiai, įvairūs santechnikos gedimai. Dėl to labiausiai nukenčia grindys, sienos, lubos, baldai, paveikslai.
„Padarinių šalinimas dažnai nėra lengvas – tenka ardyti sieną, apdailą, naujai klijuoti plyteles, būtinas kosmetinis remontas. Ypatingai pavojingas karšto vandens išsiliejimas, kurio padariniai gali sukelti sunkiai panaikinamą pelėsį. O po nuotekų išsiliejimo išvis teks viską pakeisti ir visiškai suremontuoti“, – teigia specialistė.
Ji primena, jog kaimynams, esantiems apačioje, teks atlikti tokius pačius remonto ir sutvarkymo darbus. Prieš įsigyjant draudimą ji rekomenduoja į tai atkreipti dėmesį ir pasirinkti tinkamą civilinės atsakomybės draudimo sumą, kad incidento atveju netektų paploninti piniginės ar įsivelti į ginčus su kaimynais.
„Infliacija ir geopolitinė situacija paveikė statybos, remonto bei žaliavų kainas, dėl ko padidėjo žalų dydis – vandens užliejimo vidutinė išmoka sudaro apie 800 eurų, tačiau neretu atveju išauga ir į kelis tūkstančius. Rekordinė išmoka siekė per 17 tūkst. eurų, kuomet nukentėjo grindys ir grindinė šildymo sistema“, – prisimena T. Gaivoronskaja.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, pagal turto draudimo sutartis 2022 metais visoms turtinėms žaloms padengti išmokėta 102,8 mln. eurų, o tai yra 27,3 proc. daugiau nei 2021 metais.
Lemiantis faktorius – būsto amžius
Paklaustas apie tai, ar senuose namuose užliejimų tikimybė didesnė, statybų rangovas Justinas Kanapeckas patikina – daugelio senų pastatų inžineriniai tinklai yra avarinės būklės.
„Būsto amžius neabejotinai lemia didesnę užliejimų riziką. Ir tai nereiškia, jog anksčiau procesai ar medžiagos buvo prastesni – tiesiog kartu su pastatu sensta ir jo inžinerinės sistemos, tad blogėja ir eksploatacinės savybės. Dažniausiai avarijos įvyksta dėl susidėvėjusių vamzdynų, fasoninių medžiagų, kurios prakiūra ar sulūžta. Dėl to būtina renovacija, kurios metu keičiami šie inžineriniai tinklai“, – sako įmonės „Ventinga“ atstovas.
Pasak statybų eksperto, geresnės prevencijos už pakeistus vamzdynus būti negali, o sanitarinius mazgus būtina hidroizoliuoti, taip apsaugant kitas patalpas nuo vandens pratekėjimo.
„Taip pat svarbu žinoti, jog naujus vamzdynus būtina išbandyti hidrauliškai prieš juos uždarant sienose. Montuojant prietaisus ar įrangą privalu kurį laiką stebėti, ar nėra nuotėkio, vandens prasiskverbimo. Negalima iškart sumontavus palikti be priežiūros, nes visko pasitaikyti gali ir geriausiems montuotojams“, – teigia J. Kanapeckas.
Dėmesys kiekvienai detalei
Vytautas Dinda, santechnikos gaminių lyderės Europoje „Geberit“ atstovas, pasakoja, jog kiekvienas pastatas – tarsi gyvas organizmas, ir tam, jog bėgtų vanduo ir pasiektų maišytuvus, buitinius prietaisus, reikia atlikti daug kruopštaus paruošiamojo darbo. Tam yra konkrečios taisyklės, metodikos, specialios medžiagos bei įrankiai.
„Tikiu, jog mažėja atvejų, kuomet žmonės patys namuose nusprendžia įsirengti vandentiekio sistemas arba tą patiki nepatyrusiam meistrui. Šiuolaikiniai darbų standartai reikalauja sertifikuoto išmanymo, specialių įrankių bei atidumo mažiausioms smulkmenoms. Visa tai užtikrinus, gyventojams suteikiama ilgaamžė garantija, kuri suteiks ramybę dėl darbų kokybės“, – sako V. Dinda.
Santechnikos specialisto teigimu, anksčiau vandentiekio jungtis įprasta būdavo suvirinti, sulituoti, jungti sriegiais. Tačiau užtikrinti, jog kiekvienas toks sujungimas būtų atliktas tobulai, šimtu procentų neįmanoma – galimi įvairūs nuokrypiai, paliekama daugiau vietos klaidai.
„Šiuolaikinės presuojamų vamzdynų sistemos, tokios kaip „Mapress“, skirtos skirtos įvairioms instaliacijos rūšims – geriamajam vandeniui, šildymo ir vėsinimo sistemoms, įvairių dujų instaliacijoms – gaminamos iš nerūdijančiojo plieno bei vario – jas lengva sujungti, praktiškai nelieka klaidos tikimybės, be to, pasižymi aukštais higienos standartais. Tokios tiekimo vamzdynų sistemos sujungiamos specialiais įrankiais, kurių darbo eigą netgi galima stebėti programėlėje, ar viskas buvo atlikta tvarkingai“, – pasakoja „Geberit“ atstovas.
Išmanūs įrankiai, stebimi programėlėje
Priklausomai nuo instaliacijos tipo, sistemos vamzdynai ir jungtys gaminamos iš skirtingų metalo rūšių – geriamajam vandeniui naudojamas nerūdijantis plienas, varis, šildymo instaliacijoms – cinkuotas plienas. Šių sistemų instaliacijas lengva bei praktiška sujungti.
Pasak eksperto, tokia kelių lygių apsauga iš esmės panaikina užliejimo galimybę. Taip pat tokių sistemų jungtys turi presavimo indikatorių, kurie aiškiai darbininkui parodo, ar tinkamai atliktas sujungimas. Kitas akivaizdus „Geberit Mapress“ jungčių privalumas – visos presuojamos jungtys yra apsaugotos kamšteliais, tai užtikrina vamzdynų higieną ir taip pat apsaugo jungtyse esančias tarpines, kurios užtikrina sistemos sandarumą.
„Įrankio, naudojamo užspausti vamzdžių sujungimams, būseną „Bluetooth“ pagalba galima stebėti tiesiog telefone – jo paties būklę, kiek laiko dirbta, supresuota jungčių, ar teisingai viskas padaryta. O visą šią informaciją toliau galima eksportuoti į „Excel“ ir priduoti kartu su projektu – tai suteikia papildomos ramybės, jog viskas atlikta kokybiškai, laikantis metodikos. O minėti jungčių indikatoriai „nukrenta“ tik tuomet, kuomet tvarkingai sujungiamos jungtys. Tad taip mes galime suteikti ilgaamžę garantiją, o šių gaminių vartotojams – ramybės ir saugumo jausmą, jog vieną dieną nerasite užlietų namų ir kaimynų“, – toliau pasakoja specialistas.
