Rugpjūčio 11 d. trys Lietuvos lakūnai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis kils į rekordinį skrydį „Sklandytuvais per Europą: Lietuva – Portugalija”.
Lakūnai sieks įveikti 4000 km. tstumą be motoro iki Atlanto vandenyno.
Visą kelią juos lydės antžeminė komanda, per Europą važiuosanti su trimis naujausiais „Renault Austral“ automobiliais.
Apie skrydį pasakoja skrydžio komandos kapitonas, sklandytojas Algirdas Šimoliūnas ir antžeminės komandos vadovė Ieva Šimoliūnienė.
Rekordinis skrydis per Europą be motoro
Lakūnas A. Šimoliūnas sako, kad jo ir komandos žiniomis, tokio ilgio maršruto sklandytuvais be motoro nėra įveikę jokie Lietuvos ir Europos sklandytojai.
Tai bus rekordiškai ilgiausias skrydis sklandytuvais Europoje į tikslą aviacijos istorijoje.
„Apskritai, ilgų atstumų skrydžiai Europoje nėra įprastas reiškinys.
Dažniausiai sklandytojai skrenda maršrutą ir grįžta į tą patį aerodromą, iš kurio pakilo.
Mes šiam skrydžiui ruošiamės jau nuo žiemos.
Skrisime per visą Europą ir nežinome konkretaus maršruto, nes per kur skrisime priklausys nuo oro sąlygų, tad turime susisiekti su žymiai daugiau aerodromų, nei leisimės.
Šiuo metu kontaktuojame su 40 aerodromų Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje“, – sako A. Šimoliūnas.
Komanda atstumą iki Portugalijos žada įveikti per 10 skrydžio dienų.
Tai reiškia, kad vienu pakilimu lakūnai sieks įveikti apie 400 km. per dieną, kai vidutinis sklandytuvo greitis siekia 90-130 km/h.
Antžeminė komanda savo kelionei pasirinko ekonomiškus automobilius
Be 3 lakūnų į kelionę per Europą žeme leisis ir antžeminė skrydžio komanda su trimis automobiliais.
Komandą sudarys net 8 žmonės:
antžeminės komandos vadovė, techninio palaikymo ir komunikacijos komandos.
Lakūnas A. Šimoliūnas sako, kad antžeminės komandos vaidmuo šioje kelionėje yra labai svarbus ir be jos skrydis būtų neįmanomas.
„Būna dienų, kai dėl pablogėjusių oro sąlygų mes nepasiekiame aerodromo ir turime leistis į artimiausią pievą ar lauką, dar vadinamą „aikštele“.
Tokiu atveju, antžeminė komanda turi mus „susirinkti“, t. y. pagal koordinates rasti mus, sklandytuvus surinkti į 9 m. ilgio priekabas ir nugabenti į artimiausią aerodromą, iš kurio kitą dieną vėl galėtume kilti ir tęsti skrydį“.
Antžeminės komandos vadovė I. Šimoliūnienė teigia, kad kelionėje žeme kartais iššūkių būna ne mažiau nei sklandytojams, nes kasdien yra įveikiamas toks, o kartais ir daug didesnis atstumas nei lakūnai įveikia dangumi.
Anot jos, vieni svarbiausių kelionėje žeme yra patikimi, saugūs ir ekonomiški automobiliai.
Komanda pasirinko per Europą vykti naujaisiais „Renault Austral“ automobiliais.
Simboliška ir tai, kad „Renault“ įmonė šiais metais taip pat švenčia 90-ies metų sukaktį nuo tada, kai 1933 d. „Renault“ įsigijo lėktuvų kampaniją „Caudron“ ir taip žengė į aviacijos rinką.
„Kelionės metu automobiliai mums tampa tarsi antraisiais namais, kai tuo tarpu aerodromai ir nakvynės vietos keičiasi beveik kasdien.
Labai svarbu, kad kelionės metu automobiliai negestų ir būtų pakankamai patogūs, kadangi didžiąją laiko dalį praleisime ant ratų.
Komandai svarbu išlikti energingai visą dieną, nes vakare nuvykus į aerodromą teks atlikti likusius vakaro darbus“, – sako I. Šimoliūnienė.
Antžeminės komandos keliai tokios kelionės metu yra sunkiai numatomi.
Būna, kad tenka nuklysti ir į sunkiai pravažiuojamus miško takelius ar laukus, o dabar nusimato ir kalnuoti kraštai.
Aerodromai, kurie dažniausiai nutolę nuo didelių miestų, ne visada lengvai pasiekiami.
Nors ir antžeminė komanda ryte pradeda vienu metu su sklandytojais, tačiau lakūnai automobilius dažniausiai lenkia keliomis valandomis ir aerodromą pasiekia greičiau.
Antžeminė komanda važiuoja su 9 m. sklandytuvų priekabomis, kurios vienos tuščios svoris yra apie 400 kg., o su sklandytuvu bendrasis svoris siekia 750 kg.
Vienas didžiausių šių automobilių privalumų, kuris pasitarnaus ir kelionės dalyviams – intuityvi navigacinė sistema, sujungta tiesiogiai su palydovu, kuri leis komandai naudotis „Google“ žemėlapiu automatiškai automobilyje.
Duomenys atsinaujina esamu laiku, tad navigacijos sistema užtikrins tikslų maršrutą, net jei kuriam laikui bus prarastas ryšys su tinklu.
Ši savybė komandai itin pasitarnaus kalnuotose vietovėse.
Didžiausi iššūkiai laukia Ispanijoje
Lakūnai numato 2 skrydžio maršrutus. Kurį maršrutą rinksis, spręs jau skridami, nes viskas skrydžio metu priklausys nuo oro sąlygų.
Nors jie tikisi aplenkti Alpių kalnyną, tačiau jiems nepavyks išvengti Pirėnų kalnų Prancūzijoje ir Ispanijoje.
Ši skrydžio atkarpa bus sunki tiek lakūnams, tiek antžeminei komandai.
Didžiausias sklandymo virš kalnų išskirtinumas – kalnuose reikia ženkliai geriau pažinoti vietovę, nes skraidant tarpekliuose iš oro sudėtinga rasti tūpimui tinkamą „aikštelę“, priešingai nei lygumose, todėl daugelis jų turi būti apvažinėtos ir sužymėtos iš anksto.
„Pirėnų kalnai mums yra mažai pažįstami, nedaug lietuvių virš jų skraidę, tad bendraujame su vietiniais lakūnais, kurie mums gali pagelbėti ir patarti, kaip juos praskristi geriausia.
Kalnuose yra keli aerodromai, taip pat ir didesnių laukų slėniuose, kur galėsime tūpti“, – mintimis dalijasi A. Šimoliūnas, – „Ispanijos kraštovaizdis ir klimatas mums mažai žinomi, tad virš jos skristi, o komandai važiuoti bus didžiausias iššūkis, nes jos vietovės kalnuotos ir labai įvairios, o dažnu atveju, ne visur veda keliai.
Skrydis „Sklandytuvais per Europą: Lietuva – Portugalija“ žadamas rugpjūčio 11–21 d. Komanda pakils iš „Paluknio aerodromo”, kuris įsikūręs kelyje Vilnius – Druskininkai.
