Ką „pasaulio blogiukai“ veikė Šė Korėjoje?

Geopolitinė padėtis

Baltiesiems rūmams paskelbus apie 345 mln. dolerių karinės pagalbos paketą Taivanui, Kinija apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios pavers salą „šaudmenų sandėliu“, o sekmadienį Kinijai nepavaldi ir tikra rakštis Kinijos kompartijai valstybė pareiškė, kad vandenyse prie savo krantų stebėjo šešis Kinijos karinio jūrų laivyno laivus.

Kinijos Taivano reikalų biuras vėlai šeštadienį paskelbė pareiškimą, kuriame nepritariama karinei pagalbai Taivanui, kurį Kinija laiko savo teritorija. „Nesvarbu, kiek paprastų žmonių mokesčių mokėtojų pinigų… Taivano separatistų pajėgos išleis, nesvarbu, kiek JAV ginklų, tai nesudrebins mūsų ryžto išspręsti Taivano problemą. Arba nesutrikdys mūsų tvirtos valios įgyvendinti mūsų tėvynės suvienijimą“, – sakė Taivano reikalų biuro atstovas Čen Binhua.

„Jų veiksmai paverčia Taivaną parako statine ir šaudmenų sandėliu, didindami karo Taivano sąsiauryje grėsmę“, – sakoma pareiškime.

Liepos 24-28 d. Taivano kariuomenė buvo mobilizuota įprastinėms gynybos pratyboms. Penktadienį du JAV pareigūnai pranešė, kad JAV ketina paskelbti 345 mln. dolerių karinę pagalbą Taivanui. Tai būtų pirmasis didelis Baideno administracijos paketas, kurį sudaro pačios Amerikos atsargos pagal naują politiką, skirtą pagreitinti karinę pagalbą Taivanui kovojant su Kinija.

Skirtingai nuo ankstesnių karinių pirkimų, naujausia pagalbos partija yra dalis prezidento įgaliojimų, kuriuos JAV Kongresas patvirtino praėjusiais metais ir kurie leidžia imti ginklus iš esamų JAV karinių atsargų, todėl Taivanui nereikės laukti, kol bus pagaminta ir parduota karinė produkcija.

Nors Taivanas įsigijo ginkluotės už 19 mlrd. dolerių, didelė jos dalis dar nepristatyta Taivanui. Vašingtonas Taivanui atsiųs nešiojamų oro gynybos sistemų, žvalgybos ir stebėjimo pajėgumų, šaunamųjų ginklų ir raketų.

O mes turime būti racionalūs ir blaiviai vertinti geopolitinę situaciją. Vakarų nesėkmė padedant Ukrainai apsiginti nuo Rusijos bus žalia šviesa Kinijos diktatoriui Si įgyvendinti savo svajonę ir užsibrėžtą tikslą į istoriją įeiti kaip „didžiam Kinijos suvienytojui“.

Tuo pat metu, stebėdami JAV pranešimus apie didėjančią Kinijos pagalbą Rusijai, galime daryti išvadą, kad Kinija visgi atsargiai siekia Vakarų nesėkmės. Jei Kinija ryžtųsi beprotybei ir pultų Taivaną, parama Ukrainai sumažėtų, o Rusijos karo nusikaltėliai lengviau atsikvėptų.

„Pasaulio blogiukų“ susitikimas Šė Korėjoje neva stebėti „Pergalės dienos“ parado, galėjo būti skirtas būtent tokių veiksmų aptarimui ir ginkluotės bei komplektuojančių dalių tiekimo Rusijai klausimui spręsti.

Reikšmingi postūmiai

Šiandien ryte Rusijos karo nusikaltimų ministerija pranešė, kad Maskvą atakavo trys bepiločiai orlaiviai. Du bepiločiai orlaiviai esą nukrito Maskvos miesto teritorijoje praradę kontrolę.

„Liepos 30 d. rytą buvo sužlugdytas Kijevo režimo bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį iš bepiločių orlaivių prieš Maskvos miesto objektus“, – pranešė-dezinformavo Rusijos agentūra.

Ji nurodė, kad vieną droną oro gynybos pajėgos esą sunaikino ore virš Maskvos srities Odincovo rajono teritorijos, o dar du buvo išvesti iš rikiuotės radioelektroninės kovos priemonėmis, po to jie nukrito ant biurų pastatų komplekso „Moskva Siti“ teritorijos.

Apgadintame pastate įsikūrusios trys Rusijos ministerijos – Ekonominės plėtros, Pramonės ir prekybos bei Susisiekimo.

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija sudavė devynis smūgius vietovėse, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, ginkluotė ir karinė technika. Gynybos pajėgos taip pat sunaikino keturis operatyvinio-taktinio lygmens žvalgybinius nepilotuojamus orlaivius.

Tuo pat metu Rusijos užpuolikai vėl atakavo Ukrainą Irano bepiločiais lėktuvais „Shahed“. Pasekmės vis dar tikslinamos. Be to, priešas sudavė 8 raketų smūgius, 33 smūgius iš oro ir 53 kartus apšaudė iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ukrainiečių karių pozicijas ir gyvenvietes. Dėl priešo veiksmų nukentėjo civiliai gyventojai, apgadinti gyvenamieji pastatai.

Rusijos okupacinė kariuomenė surengė raketų smūgį Sumų miestui. Okupantai pataikė į vieną iš švietimo įstaigų. Žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Driskių suaktyvėjimas raketų ir dronų smūgiais gali būti iš dalies atsakas į vakar Ukrainos gynybos pajėgų ataką Čongaro tiltui, jungiančiam Krymą su Chersono sritimi. Pažymima, kad ataka buvo sėkminga – tiltas pažeistas.

Be to, ukrainiečiai palaipsniui, bet stabiliai žengia Berdiansko ir Melitopolio kryptimis, taip pat pietiniu flangu aplink Bachmutą.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar sakė, kad „Bachmuto kryptimi priešas telkia papildomas pajėgas ir priemones. Pačiame mieste tęsiamas apšaudymas iš abiejų pusių“.

Ji pažymėjo, kad „Kupjansko ir Limano kryptimis priešas <…> kelis kartus bandė žengti į priekį, tačiau priešui nepavyko ir jis patyrė nuostolių“.

Tęsiasi kovos ir Avdejevkos kryptimi. Priešas nesėkmingai bando žengti pirmyn. Tačiau Ukrainos kariškiai nepalieka okupantams jokių šansų, kaip ir Marinkos kryptimi, kur driskiai naudodami tankus ir šarvuočius eilinį kartą nesėkmingai bandė brautis į priekį.

„Gynėjai atrėmė visas atakas ir sunaikino priešo puolamąjį potencialą“, – pabrėžė gynybos viceministrė.

Trumpai

Į Baltarusiją toliau atvyksta privačios karinės bendrovės „Vagner“ samdiniai. Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka sako, kad šiuo metu Baltarusijoje yra daugiau kaip 5 tūkst. „muzikantų“. A. Demčenka pažymėjo, kad „prie sienos su Ukraina nėra jokio priešo kariuomenės ar samdinių judėjimo“, padėtis išlieka „kontroliuojama“.

Lenkijos premjeras savo ruožtu paskelbė, kad daugiau nei 100 samdinių buvo dislokuoti Lenkijos pasienyje, Suvalkų koridoriaus, skiriančio Baltarusiją nuo Kaliningrado srities, rajone. „Jie tikriausiai apsimes Baltarusijos pasieniečiais ir padės nelegaliems migrantams prasiskverbti į Lenkiją, kad destabilizuotų šalį“, – sakė M. Moravieckis.

Rusijos fiureris Putinas pareiškė, kad Ukraina nuo birželio 4 d. neteko 415 tankų, iš jų du trečdaliai yra vakarietiška technika. Greitai paskaičiuojam ir gaunam, kad Ukraina prarado 276,6 tanko iš 250 -ties, kurie dar tik bus Ukrainoje metų gale.

UNESCO misija atvyko į Odesą po Rusijos surengtų kultūros paminklų apšaudymo. Pasak Odesos regioninės administracijos vadovo Olego Kiperio, šios institucijos ekspertai mieste dirbs keturias dienas. Jie vertins žalą, padarytą kultūros ir religijos objektams raketų smūgiais liepos 19-23 d.

CNN parodė reportažą apie naują Ukrainos jūrų droną. Žurnalistai teigia, kad jis gali gabenti 300 kg sprogmenų ir smogti taikiniams 800 km atstumu. Sveikiname ukrainiečius su puikiu techniniu pasiekimu. Atrodo, Kerčės tiltas greitai visiškai sugrius kažkam neatsargiai parūkius.

Lietuvoje

Kalbėdami apie grėsmę Baltarusijoje, mūsų reitingus medžiojantys politikai sako, kad turime būti ramūs – esame visiškai saugūs ir galime su atlaidžia šypsena stebėti Putino virėjo ir prisukamo bulvių kolūkio pirmininko viražus kaimyninėje šalyje.

Šalyje, kuri tik aklam yra nepriklausoma nuo Rusijos, ir labai naiviam nekariaujanti to paties karo prieš Ukrainą su Rusija.

Politinį viliotinį rinkėjams šokantys sprendimų priėmėjai sako, kad esame pasirengę atremti visas grėsmes: po trijų keturių metų gal turėsime dislokuotą vokiečių brigadą, po septynių – vokiškų tankų batalioną ir „vidutiniškai lengvą“ (kas tai?) diviziją, tikėtina, kad per penkis ar septynis metus atsiras NATO šalių – savanorių, kurios įgyvendins naują rotacinį oro gynybos modelį.

Viskas labai gražu, tik yra vienas mažas bet: jei didesnio Lenkijos ar Lietuvos puolimo iš Rusijos pusės tikimybė dabar be galo maža, tai rimtesnių provokacijų reiktų laukti ir joms labai rimtai pasiruošti. Ne po septynių ar dvylikos metų, bet, kartojamės, dabar.

Labai gražu, kad yra mistiniai istorinio reikšmingumo NATO planai, kuriuose numatyta ginti kiekvieną rytinio Aljanso flango žemės centimetrą. Tačiau mums regisi, kad pačiu planu – ypač skaitmeniniu, ne atspausdintu popieriuje – vargu ar pavyks musę pritrėkšti.

Todėl šiandien, dabar, reikia dirbti ir diplomatams, ir politikams pareigose, kad:

1. Nedelsiant būtų paruoštos reikiamos kontr-mobilumo priemonės pasienyje su Rusija ir Baltarusija (ne, tvora, nėra tokia priemonė).
2. Šalyje dislokuotos bet kokios papildomos sąjungininkų pajėgos, ir kuo daugiau, tuo geriau. Lenkija, JAV, JK ar Vokietija – jokio skirtumo, bet ten, prie sprendimų priėmėjų durų, turi budėti mūsų derybininkai ir nuolat apie tai kalbėti. Visi nevykę pasiteisinimai apie tai, kad sąjungininkų kariai neturi kur gyventi yra visiškas blefas. Kanadiečiai Latvijoje penkis metus gyveno palapinėse ir itin didelio vargo nematė.
3. Priimtas karinio tranzito ir tarpusavio sąveikos (bent jau su artimiausiais sąjungininkais) susitarimas ir pakeisti Lietuvos įstatymai taip, kad nebūtų jokių kliūčių Aljanso kariams, esant reikalui, tuoj pat vykti ir veikti Lietuvos teritorijoje.
4. Kartu su Lenkija ir Baltijos šalimis derėtis su NATO, kad karinei NATO vadovybei būtų suteikti visi reikiami įgaliojimai ir sprendimo teisė dėl papildomų Aljanso pajėgumų dislokavimo ir panaudojimo rytiniame flange, t.y. priimtas politinis sprendimas – dabar – dėl grėsmių ir atsako, visų pirma, karinio, į jas, o ne sprendžiant tada, kai jau bus vėlu.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti