Pirmąjį šių metų pusmetį užfiksavus daugiau legioneliozės atvejų nei ankstesniais metais, liepos 1 d. buvo patvirtinta nauja higienos norma, kuri įpareigojo karšto vandens tiekėjus užtikrinti, kad vandentiekio sistemose karšto vandens temperatūra būtų ne žemesnė nei 50 °C.
Atsakingos institucijos ne tik griežtina šios pavojingos ligos prevenciją, bet ir primena karšto vandens vartotojams, kaip patiems prisidėti prie karšto vandens saugos palaikymo bei rūpintis savo sveikata. Atsakingas institucijų elgesys ir trys paprastos taisyklės, kurių turėtų laikytis kiekvienas karšto vandens vartotojas, padės užtikrinti, kad vandenyje neatsirastų pavojingą ligą sukeliančių bakterijų – legionelių.
Už daugiabučiuose namuose įrengtų karšto vandens sistemų priežiūrą, vandens temperatūrą ir saugą atsakingi pastatų prižiūrėtojai ar jų pasamdyti šildymo ir vandens sistemų prižiūrėtojai nuo liepos 1 d. vandens sistemose privalo palaikyti tinkamą vandens temperatūrą, todėl gyventojų prašymai ją sumažinti negali būti patenkinti.
„Kai kalbame apie sveikatą, jokių kompromisų neturi būti. Prašymai taupymo tikslais daugiabučiuose palaikyti žemesnę vandens temperatūrą gali kainuoti sveikatą, o kartais net ir gyvybę, nes liga, kurią sukelia legionelės, išties sunki. Todėl mes griežtai nerekomenduojame taip taupyti, priešingai – pastebėjus, kad iš čiaupo bėga nepakankamai karštas vanduo, primygtinai raginame kreiptis į pastato prižiūrėtoją, kad vandens temperatūra sistemoje būtų pakelta“, – ragina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys.
Pastatų ir šildymo bei vandens sistemų prižiūrėtojams atsakingai atliekant savo pareigas ne mažiau svarbus ir kiekvieno vandens vartotojo atsakingas elgesys, kuris turėtų remtis šiomis taisyklėmis:
1. Nuleisti užsistovėjusį vandenį. Karštas vanduo tiekimo sistemose ne tik turi būti atitinkamos temperatūros, bet ir jose neužsistovėti. Būtent stovinčiame netinkamos temperatūros vandenyje bakterijos ir linkusios daugintis, todėl po ilgesnės naudojimosi karštu vandeniu pertraukos, pavyzdžiui, grįžus iš 2 savaites ar ilgiau trukusių atostogų, pirmiausia būtina karštą vandenį iš kiekvieno namuose esančio čiaupo stipria srove nuleisti 5 minutes ir tik tuomet po juo praustis. Tiek laiko reikia, kad jūsų bute esančiuose vamzdynuose kurį laiką stovėjęs ir galimai nesaugus vanduo nubėgtų ir iš čiaupo pradėtų bėgti tinkamos temperatūros vanduo.
2. Reguliariai valyti dušų galvutes ir čiaupus. Legionelioze užsikrečiama ne vandenį geriant ar naudojant jį maistui gaminti, o įkvėpus vandens lašelių – aerozolio, kuris susidaro, pavyzdžiui, prausiantis duše. Todėl itin svarbus dalykas, kurio negalima pamiršti – reguliarus čiaupų, dušo galvučių valymas. Būtent dušų galvutėse ar čiaupuose ilgainiui susikaupusiose nuosėdose gali atsirasti ir daugintis legionelės. Rekomenduojama šiuos įrenginius valyti bent kartą per mėnesį, kad neužkalkėtų.
3. Palaikyti tinkamą temperatūrą. Kad vandens sistemose neatsirastų sveikatai pavojingų bakterijų (legionelių), būtina palaikyti tinkamą vandens temperatūrą: karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas – visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie patys savarankiškai ruošia karštą vandenį (naudodami elektrinius vandens šildytuvus, taip vadinamus „boilerius“), taip pat turi laikytis šios taisyklės. Beje, įsigaliojus naujajai tvarkai palaikyti 50 °C karšto vandens temperatūrą nebelieka anksčiau daugiabučiuose periodiškai praktikuotų termošokų, kurie nuo šiol atliekami tik po remonto darbų ar tam tikrais kitais atvejais.
„Tinkamai laikydamiesi visų šių trijų taisyklių nesudarysime sąlygų legionelėms atsirasti ir galėsime būti ramūs dėl savo ir savo artimųjų sveikatos. Juk atsakingai stebėti vandens temperatūrą ar prižiūrėti dušų ir čiaupų švarą – nėra sudėtinga, o jūsų ir jums artimų žmonių sveikata yra kur kas brangesnė nei 5 minutės nuleisto karšto vandens, kurios Jums atsieis ne daugiau nei 45 centus“, – apibendrina NVSC direktorius Vaidotas Gruodys.
Vyriausybė subūrė NVSC ir kitų su vandens kokybės užtikrinimu susijusių institucijų atstovus į darbo grupę, kuri nedelsdama ėmėsi legioneliozės prevencijos proceso peržiūros. Šiuo metu darbo grupė ieško sprendimų, kaip sustiprinti karšto vandens kokybės kontrolę.
