Mūs kaimuky sumaištis dėl ponų iš NATO. Kaip atrodo pirmi pasaulio ponai ir ponios, kokie jųjų kostiumai, kiek turi apsaugos, snaiperių, lėktuvų, limuzinų ir kitokių įdomybių.
Kodėl vieno pono kelnės su dviem kantais, o kito atrodo kaip iš gerklės ištrauktos. Vieni piktinasi, kiti verkia, kad Vilnius visai uždarytas, treti paveiksluoja tuščią sostinės centrą ir senamiestį.
Navatna, cekava ir bais įdomu.
Tiek daug ponų ir ponių, ir visi tokie gražūs, kokių Lietuva tikriausiai nematė nuo nepavykusios Vytauto Didžiojo karūnavimo šventės.
Vienas gatves valdžia sutvarkė, kitas pertvarkė ir net gražesnius troleibusus į gatves paleido, kad tik svečiam būtų mieliau. Miestas blizga, tviska kaip iš Šecherezados pasakos.
Ir kaip visada, kaip tyčia, ant zlasties atsiranda tokių, kurie šį visą grožį mėgina suniekint, sugriaut, suvaryt ir peikia valdžią, kad per daug pinigo gatvėm, renginiam, autobusam, gėlynam ir Vilniaus pagražinimui skyrė.
Atseit, būtų gerai ir taip, kaip yr, nėr čia ko prieš tuos ponus lankstytis ir maivytis.
Piktavaliai bumbekliai veidmainiauja ir meluoja, nes jei pas juos, kaip ir pas bet kokį save gerbiantį lietuvį atvažiuoja kokia giminė, valdžia ar turtingas dėdė iš Amerikės, tai būna pjaunamas riebiausias baronas, traukiamas iš bufeto šventinis servyzas, statomos taurės iš gražiausio krištolo, tiesiami brangiausi kilimai, išvalomas kiemas nuo vištų š. Lietuviui svetingumas – ne išsidirbinėjimas, o mandagumo ženklas.
Taip buvo per amžius.
O va kad dabar mūsų valdžią paprastas žmogus per televizorius ir internetus mato rečiau, kaip tuos visus baidenus, o pačiupinėt gyvai iš viso negauna – tai matyt kaltas feisbūkas.
Sėdi ten visi tam interniete, kirmyja, kažką zaunija, tauzija, pykstasi, keverzoja, o žmogus neturi per vasaros darbus kada skaityt tų visų didžių rašto žinovų žinių ir žinučių.
Atvažiuotų kaiman, pas Untanų, sušoktų polką, sudaužtų bokalą, užkąstų lašinio… ale, matyt, labai anarava paprasto žmogaus ranką paspaust.
Užtat ir dyvai, kad tokioj mažytėj Lietuvėlėj, tokios dvi didelės Lietuvos telpa. Viena – paprastųjų, kita – nepaprastųjų lietuvių.
Vo tep.
