Seimas ėmėsi svarstyti lyčiai neutralių pavardžių įteisinimo klausimą apeidamas VLKK

Liepos 4 d. Seimas po pateikimo priėmė svarstyti įstatymo projektą Nr. XIVP-2700  kuriuo siekiama keisti moteriškų pavardžių darybą taip, kad moterims kurių tėvo ar sutuoktinio pavardė baigiasi su galūne -a ar -ia, būtų galima rinktis vyrišką pavardę.

Tokį įstatymo projektą pateikusi Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė savo siūlymą grindė tariamomis žmogaus teisėmis rinktis tokią pavardę kokios pageidauja asmuo, nes esą pavardės nepriklauso lietuvių kalbos sričiai ir jaoms negalioja gramatikos taisyklės:

„Žmogaus vardas ir pavardė yra ne gramatikos klausimas, o žmogaus privataus gyvenimo ir jo pasirinkimo klausimas. Pavardžių daryba Lietuvoje yra pakankamai konservatyvi. Šiandien kaip tik yra švenčiamas dvidešimtmetis, kai nepriesaginė galūnė -ė buvo leista Lietuvoje.

Matome, kad per dvidešimt metų niekas nesugriuvo, nei gramatika, nei lietuvių kalba ir populiariausia išlieka tradicinė pavardė. Atsirastų papildoma galimybė pasirinkti žmonėms, kuriems tai aktualu, o tradicija, kaip rodo patirtis, išlieka“, – išvedžiojo šio projekto iniciatorė Ieva Pakarklytė.

Dar daugiau, ji teigė, kad dabartinėje moteriškų pavardžių sudarymo tvarkoje galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų, ne esą „moterys, kurių vyrų pavardės baigiasi -ė (pvz. Dirsė, Lapė) turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės baigiasi -a ar –ia (pvz. Šalna, Stundžia)“…

Jei tokioms pataisoms Seimas pritartų, tai iš taip sudarytų pavardžių būtų neįmanoma suprasti tai vyras ar moteris.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-2700 po pateikimo pritarė 55, prieš balsavo 31, susilaikė 19 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Vardiniai balsavimo duomenys:

Primaname, kad I. Pakarklytės bandymas įteisinti lyčiai neutralią moterų pavardžių darybą buvo aptartas  2023 m. gegužės 17 d. Seime surengtoje LVŽS atstovo, Seimo Kultūros komiteto nario Stasio Tumėno  spaudos konferencijoje „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?

Tuomet Seimo narys, akademikas Eugenijus Jovaiša pabrėžė, kad Laisvės partija šitaip siekia įgyvendinti LGBT politiką – kad iš pavardės negalėtum suprasti, ar čia vyras, ar moteris, ar tiesiog žmoga, pvz.,: Smetona, Šarka, Nausėda.

Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šį pakeitimą stumiančios jėgos pataisą dėl galimybės sudarinėti moterų pavardes su galūne -a įtraukti į Evelinos Dobrovolskos pastangomis prakištą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, paverčiant jį lietuviškų pavardžių slavinimo įstatymu – juk su galūne -(i)a Lietuvoje būna tik slavių moterų pavardės: Cytacka, Rozova.

Konferencijoje dalyvavusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meilūnaitė sakė, kad Seimo narė I. Pakarklytė šių metų sausio mėnesį teiravosi VLKK nuomonės apie jos siūlymą, tačiau gavusi neigiamą atsakymą toliau su VLKK šio klausimo nebederino.

Tuo tarpu Seimo narė I. Pakarklytė iš Seimo tribūnos pateikdama įstatymo projektą melavo, kad lyčiai neutralių pavardžių klausimą ji esa aptarė su kalbininkais, bet tuo pačiu nuolat kartojo, kad pavardės nėra kalbos dalykas ir neturi būti vertinamos kalbininkų…

Tokie Seimo narės teiginiai  visiškai nesiderina ne tik su kalbos mokslu, bet ir su Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo, daug kartų nagrinėjusio asmenvardžių rašybos klausimus,  nutarimais, kuriuose vienareikšmiškai pripažįstama, kad  pagrindinis ekspertas šiuo klausimu yra VLKK į kurios nuomonę Seimui būtina atsižvelgti. Apie tai Seimo nariams prieš balsavimą aiškiai priminė Seimo nariai Stasys Tumėnas, Agnė Širinskienė ir kiti.

Po balsavimo LVŽS Seimo narys Robertas Šarknickas pareiškė, kad įstatymo projektas buvo pristatytas  „apgaulės būdu“ nes VLKK išvada svarstant tokį projektą buvo būtina. Po jo pasisakymo buvo  nutarta, kad bus kreiptasi į VLKK dėl kalbininkų išvados šiuo klausimu.