Geopolitinė padėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nesutiks įšaldyti karo su Rusija. Zelenskio teigimu, Ukraina niekada nesės prie derybų stalo su Rusija, nesvarbu, kas būtų prezidentas Maskvoje, jei Rusija liks okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Nesvarbu, kaip toli mes nueisime kontrpuolime, mes nesutiksime su įšaldytu konfliktu, nes tai yra karas, Ukrainai, nesuteikiantis kitų perspektyvų“, – sakė V. Zelenskis.
Mūsų manymu, Vakarai būtent ir spaus Kijevą sutikti įšaldyti konfliktą. Kito tarpinio varianto nėra.
Jungtinės Valstijos neprieštarauja idėjai tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos derybose, tačiau pats taikos procesas turi būti grindžiamas Ukrainos taikos formule, pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Džonas Kirbis (John Kirby).
Jo teigimu karas Ukrainoje susijęs su suvereniteto ir teritorinio vientisumo klausimu. Todėl labai svarbu išsaugoti tvarką, pagrįstą taisyklėmis, nustatytomis po Antrojo pasaulinio karo.
Požiūris deklaratyvus, nuoseklus ir teisingas. Tačiau Vakarai kažkodėl šių standartų netaikė nei Čečėnijos, nei Gruzijos karų, nei Krymo okupacijos metu. Tačiau dabar, kai iškilo grėsmė Vakarų, tiksliau jų piliečių baldų ir vilų saugumui, prisimintas vakariečiams priimtinas pasaulio tvarkos modelis.
Putinas sako, kad Maskva pastebėjo „užmigimą“ Ukrainos kontrpuolime ir kad „Kijevas patyrė didelių nuostolių“ atakų pietuose metu. Putinas taip pat sakė, kad nors Ukraina vis dar turi potencialo puolime, valdžia Kijeve žino, kad šalis „neturėjo jokių šansų“.
Kremlius sąmoningai meluoja (kitaip ir būt negali) apie Ukrainos karių sunaikintos karinės technikos skaičių ir tariamai išsikvėpusį kontrpuolimą. Ukrainiečių teigimu, puolimo metu šalies gynybos pajėgos praranda mažiau technikos nei priešas gynyboje.
Prisiminkime, kaip Putinas planavo per tris dienas užimti Kijevą, o dabar skiedžia, kaip „didvyriškai“ atremia kontrpuolimą.
NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuvoje saugos NASAMS baterija. Ispanijos leidinio ABC duomenimis, Ispanija į Vilnių atsiųs sistemą iš Lielvardės karinės bazės Latvijoje. Kartu su NASAMS baterija, į Lietuvą bus išsiųsti 85 Ispanijos kariai.
Lietuvoje NATO aukščiausiojo lygio susitikimas vyks pirmą kartą. Tai bus didžiausias renginys šalies istorijoje, kuriame laukiama 40-50 užsienio delegacijų (iki 3000 svečių) ir apie 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Į aukščiausiojo lygio susitikimą taip pat pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dėl aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniaus oro uostas nuo liepos 11 d. 12.00 val. iki 2023 m. liepos 12 d. 14 val. nevykdys įprastų skrydžių.
Reikšmingi postūmiai
Šią naktį rusai smogė Krivoi Rogui rajonui Dnipro srityje. Į gyvenamąjį sektorių buvo paleistos raketos X-22. Apgadinta 10 privačių namų, taip pat ūkiniai pastatai, garažai ir automobiliai.
Ukrainos kariuomenė naktį taip pat smogė okupantams. Ukrainiečiai britų raketomis „Storm Shadow“ atakavo Čongaro tiltą, esantį Krymo ir Chersono srities pasienyje. Rusų gretose kilo panika.
Zelenskis BBC kanalui pareiškė, kad Kijevo kontrpuolimas yra „lėtesnis nei norėta“. Interviu britų transliuotojui jis sakė: „Kai kurie žmonės mano, kad tai Holivudo filmas, ir tikisi rezultatų dabar. Taip nėra.“
„Kad ir ko kai kas norėtų, įskaitant bandymus daryti mums spaudimą, su visa derama pagarba, mes žengsime į priekį mūšio lauke taip, kaip manome esant geriausia“, – pridūrė jis.
Nuo (kontr)puolimo pradžios prieš dvi savaites Ukraina pranešė atkovojusi aštuonis kaimus pietuose. Tačiau ukrainiečių kariai dar nepasiekė sudėtingiausių Rusijos gynybinių įtvirtinimų, kurie yra apie 1 000 km ilgio fronto linijos gilumoje.
Britų gynybos ministerijos teigimu, rusai stiprina gynybines linijas netoli Krymo, baimindamiesi, jog Ukrainos pajėgos gali tiesiogiai pulti pusiasalį. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos okupantai deda daug pastangų stiprindami gynybines linijas giliai užnugaryje, okupuoto Krymo prieigose.
„Mes tikrai norėtume žengti didesnius žingsnius“, – interviu pripažino Ukrainos prezidentas. „Bet vis dėlto tie, kurie kovoja, laimės, o tiems, kurie beldžiasi, durys bus atidarytos.“
Pranešama, jog ukrainiečių kariai kantriai ir sistemiškai apšaudo bei naikina okupantų sandėlius, štabus, geležinkelio linijas, siekdami pakirsti rusų gynybą. Kai kurie smūgiai sėkmingai vykdomi NATO raketomis už 100 km nuo fronto linijos, naikinant driskių gyvosios jėgos technikos sankaupas jiems to nesitikint.
Norime pabrėžti, jog būtent tokie kariniai veiksmai yra tikrasis puolimas ir taktinės sėkmės užtikrinimas. Suprantame, jog visiems labai smagu matyti kaimuose keliamas vėliavas ir pozuojančius išvaduotojus.
Karo žiūrovai nori, kad išvaduotojai pozuodami žygiuotų pirmyn greitai ir efektingai. Tačiau tai – bloga Holivudo filmų įtaka. Kare svarbiausia – ne vėliavų kėlimas ar kaimuko išvadavimas, o priešo resursų sunaikinimas.
Trumpai
JAV prezidentas Džo Baidenas tyčia ar ne, bet išvadino Kinijos vadą Si diktatoriumi. Pekino atsakas buvo greitas ir piktas.
„Pastabos rimtai prieštarauja pagrindiniams faktams, šiurkščiai pažeidžia diplomatinį etiketą ir rimtai pažeidžia Kinijos politinį orumą“, – pareiškė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Tik kad nieko blogo ir neteisingo Džo nepasakė. Tačiau klausimas, kaip tai paveiks atšalusius šalių santykius, kuriuos ką tik bandė reanimuoti Blinkenas Pekine.
Norėdama įstoti į ES, Ukraina turi nutraukti „30 metų trukusį švogerizmą ir korupciją“, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok.
„Mūsų tikslas – atstatyti Ukrainą taip, kad ji būtų tinkama ES“, – teigia ji. Vokietija Ukrainai papildomai skiria 416 mln. eurų humanitarinės pagalbos, įskaitant generatorius, maistą ir palapines.
ES iki 2027 m. padengs 45 proc. visų Ukrainos finansavimo poreikių, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen. Pasak jos, iki 2027 m. Ukrainos finansų sistemos deficitas sudarys apie 60 mlrd. eurų, o poreikis greitai atsigauti – apie 50 mlrd. eurų, t. y. bendras deficitas iki 2027 m. sudarys 110 mlrd. eurų.
Lietuvoje
Lietuvoje tradicinis atostoginis dėmesys poilsiui, seksui, karui ir kriminalams. Na, dar išskirtinė atrakcija turtuolių kvartalui, į kurį papozuoti sugužėjo būrys politikierių, neva susirūpinusių viešo intereso pažeidimu. Precedentas be abejo sveikintinas, tačiau ar piktindamiesi neveidmainiaujame patys prieš save?
Susirūpinome vienu kvartaliuku, kai Lietuvoje praktiškai neapeisi nei vieno ežero, nes visur privačios tvoros ir valdos. Verkėme dėl vieno ąžuolo, kai vykdomi plyni kirtimai, naikinami miškai, nacionaliniai parkai ir kitos neįkainojamos svarbos gamtos buveinės.
Tačiau bandymas sėti atsakomybės sėklas džiugina. Jos turi sudygti kiekvieno smegenyse, kad nei vienam piliečiui, juolab turtuoliui, nekiltų minties naikinti gamtos ar atsiriboti nuo visuomenės išskirtiniuose „ala Rubliovkos“ kvartaluose ir mėgautis išskirtiniu „statusu“.
Visgi, kaip giliai mūsų kolektyvinėje sąmonėje išlikę dar daug rytietiškų barbrariškų reliktų.
