Joninės, kai minima trumpiausia naktis metuose, siejamos su šokinėjimu per laužus, maisto kepimu ant žarijų, pramogomis gamtoje ir smagia draugų kompanija. Deja, kiekvienais metais šią šventę apkartina gaisrai. Draudimo ekspertas pataria į ką, siekiant išvengti nelaimių, atkreipti dėmesį ir pabrėžia, kad gaisrų sukeltos žalos – gerokai išaugusios.
Daugiau atsargumo ir gaminant
Neatsakingas elgesys su ugnimi – vis dar viena dažniausių gaisro priežasčių, pastebi draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė. Apžvelgdama per pirmus penkis šių metų mėnesius įvykusius ir su ugnimi susijusius įvykius, ji pabrėžia, kad jei jie nebūtų pastebėti laiku, galėjo baigtis dešimtimis kartų didesnėmis žalomis. Vienu atveju gaisras prasidėjo nuo vonioje paliktos žvakės, kitąkart užsidegė ir palangę pradegino ant jos padėtas rankšluostis, kuris liepsną pagavo iš dujinės orkaitės išimant puodą. Virtuvėje dažnai užsidega ir puode kaitinamas aliejus, šalia viryklės esančios pintinės, apdega virtuvinės spintelės, sugadinamos viryklės.
„Kitas, labai skaudžiai galėjęs pasibaigti incidentas įvyko Kaune, kai išvalius šašlykinę pelenai buvo supilti į kibirą, o šis uždengtas ir pastatytas ant žvyro šalia namo. Atrodo, viskas padaryta pagal taisykles, tačiau stipraus vėjo gūsis apvertė kibirą, o pelenai uždegė prie pat buvusius plastikinius vazonus ir namo fasadą. Tokia pamoka itin svarbi artėjant Joninėms – būtina tinkamai pasirūpinti nuo laužo ar kepsninės likusiais pelenais, laužus kurti tik tam skirtose vietose, būti kiek įmanoma atidesniems“, – pataria specialistė.
Namai nukenčia ir juose nebūnant
Apžvelgdama dažniausius su liepsnomis susijusius incidentus šiemet, M. Čebelienė akcentuoja ir dūmtraukių defektus, gauta nemažai pranešimų dėl skalbimo mašinų bei indaplovių defektų kilusių gaisrų. Per pirmus penkis metų mėnesius užfiksuotos žalos, kai dėl netvarkingos elektros instaliacijos užsidegė elektros lizdas ir aprūko kambario siena bei lubos, apgadinti namų fasadai, sudegė automobilis su jame buvusiais daiktais. Kituose namuose sprogo prie kieto kuro katilo prijungti šildymo sistemos vamzdžiai ir deformavosi katilas.
„Didžioji dalis incidentų šiemet užfiksuoti namuose. Nors dažniausiai Jonines švenčiame gamtoje ar svečiuose, tačiau ignoruoti minėtų pavojų negalime, tad prieš patraukiant į kelią reikėtų apžiūrėti, ar visi elektros prietaisai namuose išjungti, ar nėra paliktų be priežiūros gaisrą galinčių sukelti įrenginių. Taip pat nereikėtų deginti laužų šalia namų ir automobilių, nes vėjo pakeltos žarijos greitai gali tapti gaisro priežastimi, juos gesinant įmanoma apdegti veidą, rankas ir net kojas“, – įspėja pašnekovė.
Žalos – vis didesnės
Lygindama pirmus penkis šių metų mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu pernai, M. Čebelienė pastebi, kad vis dar dažniausiai nuo liepsnų ar su jomis susijusių incidentų nukenčia didžiųjų miestų gyventojai. Vilniuje šiemet užfiksuota net 19 gaisrų, po vieną apsinuodijimą dūmais, sprogimą ir žalą dėl elektros įtampos svyravimų, o Kaune – 9 gaisrai, 2 apsinuodijimai dūmais, po vieną sprogimą ir skraidymo objekto atsitrenkimą. Iš mažesnių miestų išsiskyrė Šilutė, Raseiniai, Molėtai ir Kupiškis, kuriuose šiemet užfiksuota jau po keturias su gaisru susijusias žalas.
„Nors incidentų skaičius per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo panašus, tačiau žalų išmokėta dvigubai daugiau – beveik 911 tūkst. eurų. Kalbant apie pastatų draudimą, vidutinė išmoka siekė kone 13 tūkst. eurų, o didžiausia – net 145 tūkst. eurų. Didžiulės žalos už 10 tūkst. eurų pridarė ir elektros energijos įtampos svyravimai. Nuo ugnies kentėjo ir namuose esantis turtas – vidutinė žala siekė 4,4 tūkst. eurų, o didžiausia – net 35 tūkst. eurų, nors itin skaudžių ir didelių nelaimių užfiksuota nebuvo. Tai tik dar kartą parodo, kad su ugnimi turime būti itin atidūs, nes net mažiausias neatsargus mūsų žingsnis vėliau gali turėti milžiniškų ir labai brangiai atsieinančių pasekmių“, – apie saugumo būtinybę primena draudiimo atstovė.
