Svarbiausia – sužlugdyti Rusijos okupacinių pajėgų logistiką

Geopolitinė padėtis

Kinijai pareiškus oficialų protestą dėl JAV prezidento pasisakymų, valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno (Antony Blinken) darbas, vizito Pekine prieš kelias dienas metu bandant stabilizuoti santykius ir pagerinti bendravimą su komunistų valdoma šalimi, nuėjo niekais.

Pats Džo Baidenas vakar savo griežtus viešus komentarus apie Kiniją, įskaitant prezidento Si Dzinpingo ( 习近平 ) pavadinimą diktatoriumi, nuvertino sakydamas, kad jo žodžiai neturės neigiamo poveikio JAV ir Kinijos santykiams ir kad jis vis dar tikisi netrukus susitikti su Si.

Dž. Baidenas sakė, kad jo tiesmuki pareiškimai apie Kiniją yra „tiesiog tai, ko aš labai nesiruošiu keisti“.

„Tikiuosi, kad kada nors ateityje, artimiausiu metu, susitiksiu su prezidentu Si. Ir nemanau, kad tai turėjo kokių nors realių pasekmių“, – sakė jis.

Žodžiai žodžiais, bet Kiniją dar labiau siutina tai, kad vakar dienos popietę jis Baltuosiuose rūmuose priėmė Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi ( नरेन्द्र दामोदरदास मोदी ).

Šis susitikimas yra akivaizdus draugų ieškojimas stiprinant „Kinijos nedraugų“ aljansą.

Ir nors Indija nuo Šaltojo karo laikų laiko teroristinę Rusiją patikrinta sąjungininke, su kuria glaudžiai bendradarbiaujama gynybos, naftos, branduolinės energijos ir kosmoso tyrimų srityse, Maskvai ieškant užuovėjos Kinijoje, Delis vis daugiau gręžiasi į Vakarus, o ypač – JAV.

Kinijos reakcija rodo, kad JAV – tiek prie bendro stalo pakviesdama Indiją, tiek prezidento lūpomis įvardindama faktinę aplinkybę dėl diktatoriaus Si, užlipo Pekinui ant nuospaudos.

„Dėl naujausių neatsakingų pastabų apie Kinijos politinę sistemą ir jos aukščiausiąjį vadovą žmonės negali nesuabejoti JAV nuoširdumu“ siekiant stabilizuoti santykius, sakoma oficialiame Kinijos ambasados JAV pareiškime.

„Kinijos vyriausybė ir žmonės nepripažįsta jokių politinių provokacijų prieš Kinijos aukščiausiąjį vadovą ir ryžtingai į jas reaguos“.

Naujas diplomatinis žodžių karas tarp Kinijos ir JAV atsinaujino vykstant pasauliniam finansų ir klimato renginiui Paryžiuje, kur Vakarai siekia skubiai atnaujinti Kinijos ir JAV – pirmosios ir antrosios pagal iškastinio kuro išmetamųjų dujų kiekį, kenkiantį klimatui, – diskusijas apie klimato kaitą.

„Kai kalbama apie klimato kaitos lėtėjimą, tai turėtų būti Kinijos ir Jungtinių Valstijų bendras darbas dėl pasaulinės grėsmės, kuris gali sukurti tam tikrą pasitikėjimą ir pakeisti santykių dinamiką. Tokia yra viltis“, – kalbėjo JAV atstovas Džonas Keris renginyje.

Tame pačiame susitikime NATO galva sakė, kad Aljansas susiduria su keliomis dilemomis bandydamas kovoti su klimato kaita ir kartu užtikrinti savo kovinių pajėgų veiksmingumą, nes Ukrainoje vyksta didžiausias per pastaruosius dešimtmečius sausumos karas Europoje.

Pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, pagrindinė dilema, su kuria susiduria NATO, yra sunkus pasirinkimas „turėti ekologišką arba stiprią kariuomenę“.

Jis sakė, kad NATO turi „suderinti veiksmingų, stiprių ginkluotųjų pajėgų poreikį su poreikiu turėti klimatui palankias ginkluotąsias pajėgas“.

Praėjusiais metais savo naujojoje strateginėje koncepcijoje – iš esmės NATO misijos pareiškime – didžiausia pasaulyje saugumo organizacija pirmą kartą pripažino, kad klimato kaita yra „lemiamas mūsų laikų iššūkis, turintis didelį poveikį sąjungininkų saugumui“.

„Klimato kaita yra krizių daugintojas. Ji didina konkurenciją dėl ribotų išteklių, pavyzdžiui, vandens ir žemės, ir verčia milijonus žmonių palikti savo šalį.

Taigi, visa tai daro poveikį mūsų saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas agentūrai AP NATO būstinėje Briuselyje.

Klimato šilimas ir žmonių veiklos sukelti katastrofiniai padariniai visai pasaulinei ekosistemai yra, be jokios abejonės, prioritetinis saugumo klausimas.

Tačiau kaip mums paaiškinti ponams, susirūpinusiems „klimatui palankiomis ginkluotomis pajėgomis“, kad pirmas ir pagrindinis realus, tikras, ne biurokratinis, kalbelių varinėjimo prie austrių ir šampano bei foje gras užkandėlių, NATO žingsnis mažinant „krizių daugintojus“ yra karo veiksmų nutraukimas Ukrainoje įvedant į šalį taikdarius ir / arba priimant Ukrainą į NATO?

Na, kaip mums tą padaryt?

Reikšmingi postūmiai

Rusijos paskirti okupacinės valdžios pareigūnai Kryme pranešė, kad ketvirtadienį raketoms pataikius į Čongaro tiltą, jungiantį Maskvos aneksuotą pusiasalį su Rusijos okupuotomis teritorijomis pietų Ukrainoje, iškilo grėsmė pagrindiniam Rusijos pajėgų aprūpinimo keliui.

Okupacinė driskių kariuomenė naudojo Čongaro tiltą kaip pagrindinę jungtį su savo pajėgomis Chersono regione.

Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietės atstovė spaudai Natalija Humeniuk pabrėžė Rusijos logistikos sužlugdymo svarbą. „Mes griauname priešo planus, naikiname priešo gebėjimą priešintis mums“, – sakė ji, tačiau nuo tiesioginio klausimo, kas ir kaip smogė tiltui, susilaikė.

Mes manome, kad tiltą apgadino Dieviškoji Apvaizda. Rūstus archangelo Gabrieliaus žvilgsnis.

Ukrainos gynybos pajėgos toliau tęsia puolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. „Pietuose tęsiasi mūsų gynybos pajėgų puolimas, pamažu judame į priekį, turime dalinių laimėjimų, stumiame priešą atgal ir lyginame frontą.

Priešas atsitraukia ir naudoja rezervus, bando susigrąžinti prarastas pozicijas. Jis patiria didelių nuostolių“, – pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja A. Maliar.

„Mūsų gynybos pajėgos ir toliau veiksmingai stabdo Rusijos puolimą Limano, Bachmuto, Avdejevkos ir Marinkos kryptimis. Priešas nepajudėjo nė metro į priekį.

Kovos tęsiasi visomis kryptimis. Ypač smarkiai – Limano kryptimi Dibrovos, Serebriansko girininkijos ir Grigorijevkos Donecko srities rajonuose“, – rašo ji.

Tuo tarpu V.Zelenskis sakė, kad dėl minų laukų ir priešo pasipriešinimo kontrpuolimas vystosi lėtai, tačiau jis vyksta taip pat, kaip prasidėjo rudenį.

„Kontrpuolimą vertiname teigiamai. Ne viskas paprasta, nes yra tam tikrų sunkumų. Visų pirma, visa mūsų žemė yra užminuota, net ir ten, kur mes deokupavome savo teritoriją – beveik du šimtai tūkstančių kvadratinių kilometrų mūsų žemės yra užminuota.

Todėl nėra lengva vykdyti kontrpuolimo operacijas. Norėčiau žengti daugiau žingsnių, jie šiek tiek mažesni, bet žinote: kas kovoja – tas muša, o kas beldžiasi į duris, tam jos atsidarys“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad šalies vadovybė įsitikinusi kontrpuolimo sėkme.

„Rudenį turėjome kontrpuolimus ir atrodė, kad tai lėtas procesas. Tačiau tam tikru momentu visi pamatė, kaip greitai pradėjome judėti į priekį. Taip bus ir čia. Esame motyvuoti. Rusijos kariuomenei grasina jų vadovybė. Jie žino, kad jei atsitrauks, bus paprasčiausiai nužudyti“, – sakė Zelenskis.

Trumpai

Du bepiločiai orlaiviai buvo numušti netoli Maskvos Lukino kaimo, kai priartėjo prie vietos karinio dalinio sandėlių, trečiadienį pranešė Rusijos valdžios institucijos.

Trečiojo drono nuolaužos rastos maždaug už 20 km. Apie jokią žalą ar aukas nepranešama. Ar tai gali būti naujausias Ukrainos bandymas smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, neaišku, tačiau mus džiugina vis didėjantis nerimas driskių gretose.

Kuo mažiau teroristai ir karo nusikaltėliai Rusijoje jausis saugūs savo namuose, tuo lengviau ukrainiečiams bus ginti savo šalį. Ir mus.

Kanados Senatas ketvirtadienį priėmė įstatymo projektą, kuriuo reikalaujama, kad „Google“ ir „Meta“ mokėtų žiniasklaidos priemonėms už naujienų turinį, kuriuo jos dalijasi arba kitaip pertvarko savo platformose.

Įstatymo projektas, kuris turėtų tapti įstatymu, buvo priimtas vykstant konfliktui tarp ministro pirmininko Džastino Trudo (Justin Trudeau) vyriausybės ir Silicio slėnio technologijų milžinių.

Otava teigia, kad šiuo įstatymu sukuriamos vienodos sąlygos interneto reklamos milžinams ir mažėjančiam įprastinės žiniasklaidos verslui.

O Kanados paveldo ministras Pablo Rodrigesas (Pablo Rodríguez) pažadėjo atremti, jo žodžiais tariant, „Facebook“ ir „Google“ „grasinimus“ pašalinti žurnalistiką iš savo platformų.

Garsus „Titaniko“ ekspertas, pasaulio rekordininkas, du vienos turtingiausių Pakistano šeimų nariai ir bendrovės, kuri vadovauja ekspedicijai į garsiausią pasaulyje sudužusį laivą, generalinis direktorius žuvo povandeniniame laive „Titan“.

JAV pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad sprogus aparatui giliai šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje išgyvenusiųjų nėra.

Maskvos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad „Wall Street Journal“ reporteris Evanas Gerškovičius turi likti kalėjime dėl kaltinimų šnipinėjimu bent iki rugpjūčio pabaigos, ir atmetė amerikiečių žurnalisto prašymą paleisti jį į laisvę. 31 metų JAV pilietis buvo suimtas kovo pabaigoje.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį padidino pagrindinę palūkanų normą 6,5 procentinio punkto iki 15 %.

Tai bandymas suvaldyti infliaciją šalyje, kuri jau siekia apie 40 procentų ir tai reiškia, kad lietuviams pigios turkiškos liros rojus greitu metu nebebus toks pigus.

Lietuvoje

Mieli mūsų sekėjai, skaitytojai, gerbėjai, kritikai, nekentėjai ir įvairiausių nuomonių apie mus reiškėjai.

Džiaugiamės, kad esate kartu su mumis. Nuostabu, kad jūsų – kasdien ar periodiškai mus skaitančių ir tai pažymėjusių – yra daugiau kaip 30 000, o pridėjus tykančius prieblandoje ir antrinės sklaidos vartotojus, šis skaičius svyruoja nuo 50 ik 200 tūkstančių!

Norime visiems Jums priminti, ypač tiems, kurie daugiau kaip pusantrų metų mus skaito visiškai nemokamai lyg kvėpuodami oru, kad laukiame visų jūsų paramos.

Kiekvienas iš jūsų gali simboliškai pavaišinti mus kava – pervesti po du eurus metams – ir taip patvirtinti, kad jums mūsų darbas yra svarbus.

Dėkojame.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą.

Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw