Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotai Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programai iki 2030 m.
Ilgalaikėje programoje numatyta iš esmės sustiprinti institucijų pasirengimą atremti hibridines ir karo grėsmes, užtikrinti maksimalią ES išorės sienų apsaugą, taip pat planuojama reikšmingai stiprinti priešgaisrinės apsaugos sistemą, didelis dėmesys bus skiriamas nusikaltimų prevencijos sistemos tobulinimui.
„Dauguma žmonių jaučiasi saugūs, tačiau karo Ukrainoje patirtys – hibridinė ataka, neteisėtos migracijos krizė, nesantaikos kurstymas, priešiška propaganda – verčia kitomis akimis pažiūrėti į viešojo saugumo užtikrinimą, nebeužtenka dėmesį nukreipti į tradicinius nusikaltimus. Privalome atremti šio laikmečio iššūkius, skirdami reikiamą finansavimą ir aprūpinimą mūsų statutinėms tarnyboms. Nauja Viešojo saugumo ir plėtros programa atliepia labai svarbius Nacionalinio saugumo strategijos uždavinius“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Siekiant didinti viešojo saugumo institucijų veiklos pasirengimą veikti hibridinių ir karo grėsmių akivaizdoje, programoje numatytas pareigūnų aprūpinimas NATO standartus atitinkančiomis priemonėmis, skirtomis veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo padėties metu. Taip pat suplanuotas nacionaliniam saugumui svarbių objektų fizinės apsaugos sustiprinimas.
Planuojant dar labiau sustiprinti neteisėtos migracijos kontrolę ir užtikrinti operatyvų reagavimą bei išlaikyti šimtaprocentinį ES (Lietuvos dalies) sienos stebėjimą, numatyta nuolat atnaujinti naudojamas sistemas (technologijos tobulėja), o pareigūnus papildomai aprūpinti transporto priemonėmis, bepilotėmis skraidyklėmis, modernia žvalgybos ir dokumentų tikrinimo įranga, tobulinti infrastruktūrą pasienio ruože.
Taip pat bus siekiama sumažinti piktnaudžiavimą prieglobsčio suteikimo procedūromis, efektyvinti neteisėtų migrantų grąžinimą į savo kilmės šalis, tobulinti migrantų priėmimo ir apgyvenimo sistemą.
Programoje numatytos konkrečios priemonės, kurios padės spartinti nusikaltimų ištyrimą bei mažinti terorizmo grėsmes.
Nusikaltimus užkardantiems specialistams bus sudarytos didesnės galimybės naudotis inovacijomis, pažangiomis technologijomis bei įgyti naujų žinių ir reikalingų įgūdžių, kad galėtų efektyviau identifikuoti, užkardyti ir tirti nusikaltimus – ypač el. erdvėje, finansų sistemai ir organizuotus nusikaltimus.
Siekiant efektyviau suvaldyti procesus planuojama kurti ir Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimo Lietuvos Respublikoje sistemą.
Programoje numatyta ir reikšminga visos vidaus tarnybos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarka bei priemonės pareigūnų darbo sąlygoms ir motyvacijai gerinti.
Programa parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų ir Strateginio valdymo įstatymais. Ją iki 2030 metų įgyvendins net 6 ministerijos ir 11 tikslinių institucijų.
Programa pakeis šiuo metu galiojančią Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programą.
Ilgalaikėje programoje numatyta iš esmės sustiprinti institucijų pasirengimą atremti hibridines ir karo grėsmes, užtikrinti maksimalią ES išorės sienų apsaugą, taip pat planuojama reikšmingai stiprinti priešgaisrinės apsaugos sistemą, didelis dėmesys bus skiriamas nusikaltimų prevencijos sistemos tobulinimui.
„Dauguma žmonių jaučiasi saugūs, tačiau karo Ukrainoje patirtys – hibridinė ataka, neteisėtos migracijos krizė, nesantaikos kurstymas, priešiška propaganda – verčia kitomis akimis pažiūrėti į viešojo saugumo užtikrinimą, nebeužtenka dėmesį nukreipti į tradicinius nusikaltimus. Privalome atremti šio laikmečio iššūkius, skirdami reikiamą finansavimą ir aprūpinimą mūsų statutinėms tarnyboms. Nauja Viešojo saugumo ir plėtros programa atliepia labai svarbius Nacionalinio saugumo strategijos uždavinius“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Siekiant didinti viešojo saugumo institucijų veiklos pasirengimą veikti hibridinių ir karo grėsmių akivaizdoje, programoje numatytas pareigūnų aprūpinimas NATO standartus atitinkančiomis priemonėmis, skirtomis veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo padėties metu. Taip pat suplanuotas nacionaliniam saugumui svarbių objektų fizinės apsaugos sustiprinimas.
Planuojant dar labiau sustiprinti neteisėtos migracijos kontrolę ir užtikrinti operatyvų reagavimą bei išlaikyti šimtaprocentinį ES (Lietuvos dalies) sienos stebėjimą, numatyta nuolat atnaujinti naudojamas sistemas (technologijos tobulėja), o pareigūnus papildomai aprūpinti transporto priemonėmis, bepilotėmis skraidyklėmis, modernia žvalgybos ir dokumentų tikrinimo įranga, tobulinti infrastruktūrą pasienio ruože.
Taip pat bus siekiama sumažinti piktnaudžiavimą prieglobsčio suteikimo procedūromis, efektyvinti neteisėtų migrantų grąžinimą į savo kilmės šalis, tobulinti migrantų priėmimo ir apgyvenimo sistemą.
Programoje numatytos konkrečios priemonės, kurios padės spartinti nusikaltimų ištyrimą bei mažinti terorizmo grėsmes.
Nusikaltimus užkardantiems specialistams bus sudarytos didesnės galimybės naudotis inovacijomis, pažangiomis technologijomis bei įgyti naujų žinių ir reikalingų įgūdžių, kad galėtų efektyviau identifikuoti, užkardyti ir tirti nusikaltimus – ypač el. erdvėje, finansų sistemai ir organizuotus nusikaltimus.
Siekiant efektyviau suvaldyti procesus planuojama kurti ir Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimoe sistemą.
Programoje numatyta ir reikšminga visos vidaus tarnybos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarka bei priemonės pareigūnų darbo sąlygoms ir motyvacijai gerinti.
Programa parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų ir Strateginio valdymo įstatymais. Ją iki 2030 metų įgyvendins net 6 ministerijos ir 11 tikslinių institucijų.
