Šią vasarą norint atrodyti puošniai nebūtina savo drabužių spintos papildyti dar viena nauja suknele. „Nors spintoje kabo keliolika suknelių, parduotuvių lentynoms lūžtant nuo vis naujų prekių, lengva pasiduoti pagundai įsigyti dar vieną.
Atsispirti impulsyviam pirkimui padės trys klausimai, kuriuos būtina sau užduoti“, – neskubėti pataria Vilniaus kolegijos (VIKO) Mados dizaino katedros vedėja Silvija Grušnienė.
Anot mados ekspertės, svarbu savęs paklausi – ar tikrai reikia, ar turėsiu su kuo derinti ir ar galiu mainytis.
„Kiekvienais metais vien tik Lietuvoje sukaupiame daugiau kaip 70 tūkst. tonų perteklinės tekstilės, kurios pagrindą sudaro dėvėti drabužiai. Tam tikra prasme mes esame mados įkaitai.
Noras neatsilikti nuo savo draugų ar sekamų žvaigždžių, naujausių mados tendencijų sukuria poreikį pirkti, o jis neretai būna perteklinis. Todėl pirmiausia prieš perkant naują drabužį ar aksesuarą vertėtų pradėti nuo klausimo, ar man šio daikto tikrai reikia, ar perku norėdamas tiesiog patenkinti norą pirkti“, – dėsto S. Grušnienė.
Anot jos, jei atsakymas į šį klausimą teigiamas, tai dar nereiškia, kad jau reikia traukti banko kortelę ar grynuosius.
„Ne tiesiog savęs paklauskite, bet ir sau argumentuokite, kodėl jums reikia šį sezoną ypač madingos ciklameno spalvos suknelės. Ar tikrai savo drabužių spintoje neturite panašaus silueto, spalvos suknelės? Apgalvokite, jog gal pakaktų nusipirkti suknelę papildančią detalę – ciklamenų spalvos dirželį ar skarelę.
Taip pat atsakykite sau į klausimus, kokiomis progomis ją nešiosite ir ar norint dėvėti naują suknelę nereikės papildomai įsigyti batelių, rankinės ar kitų aksesuarų?
Nepamirškite skirti laiko drabužio medžiagos kokybei ir pasiuvimui įvertinti – nepirkite užburti mažos kainos ar azarto. Dažnai tik parsinešę drabužį namo ar apsirengę jį į šventę pastebime, jog negalime išlyginti medžiagos, nekokybiškas siūles, netinkamą ilgį ar, jog drabužis visai nedera mano figūrai, spalva netinka“, – vardija VIKO mados dizaino katedros vedėja.
Apgalvokite drabužių derinius
Pasak ekspertės, spintoje pakanka turėti 15-20 bazinių tarpusavyje puikiai derančių drabužių, tinkančių dėvėti skirtingoms progoms.
„Dažnai impulsyviai perkame naujus drabužius, kai mūsų turimas garderobas nedera tarpusavyje. Tuomet rezultatas toks, jog spinta „lūžta“ nuo drabužių, tačiau mes ir vėl neturime, ką apsirengti, – sako S. Grušnienė. – Todėl prieš pirkdami naują rūbą pagalvokite, ar jis derės su jūsų jau turimais drabužiais. Galvoje turėtumėte susidaryti kelis aprangos komplektus, prie kurių derintumėte naują pirkinį – tik tokiu atveju pirkti tikslinga“.
Grušnienė sako, jog jei negalite pateikti atsakymo į klausimą, ar naujas pirkinys derės su jau turimais, tuomet pirmiausia vertėtų atlikti spintos reviziją: „Peržiūrėkite visus turimus drabužius, aksesuarus ir susikurkite vadinamąją spintos kapsulę – drabužius, kurie puikiai dera tarpusavyje. Tokiu būdu ne tik sumažinsite tikimybę pirkti impulsyviai, bet ir sutaupysite laiko galvodami, ką apsirengti“.
VIKO Mados dizaino katedros vedėja pabrėžia, jog pirkti spontaniškai – neracionalu nei jūsų finansų, nei gamtos atžvilgiu. Geriau turėti mažiau, bet kokybiškus, tikrai reikalingus ir jums tinkančius, tarpusavyje puikiai derančius drabužius bei aksesuarus.
„Drabužių suvartojimą galėtume sumažinti, jei mažintume jų gamybą. Tačiau pirkėjas diktuoja paklausos ir pasiūlos santykį, o šiuo metu paklausa greitajai madai – itin didelė.
Perkame, nes madinga, pigu, skelbiama patraukli akcija. Vėliau nekokybiškas drabužis suplyšta, greitai nusidėvi, tampa nebemadingas. Tada vėl perkame ir taip sukuriamas užburtas neatsakingo vartojimo ratas“, – teigia ekspertė.
Tiesa, S. Grušnienė pastebi, jog vis dažniau ieškoma naujų, tvaresnių audinių formulių ir sprendimų būdų. Šiuo metu jau yra sukurtas higieniškas kanapinis pluoštas.
Taip pat vis dažniau gaminami audiniai iš nekenksmingų medžiagų: kavos tirščių ar jūros dumblių. Kartu keičiasi ir vartotojų požiūris į madą – skirtingi tyrimai rodo, jog renkantis naujus drabužius net penktadalis žmonių tvarumą nurodo kaip svarbų aspektą.
Skolinkitės, mainykite ir dalinkitės
Tvari mada dažnai siejama su antriniu panaudojimu. Tačiau mūsų visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikimas, jog iš dėvėtų drabužių parduotuvių įsigyti drabužiai yra nepuošnūs ir prastos kokybės.
„Dėvėtų drabužių parduotuvėse neretai galima rasti ir žinomų prekinių ženklų, originalių, aukštos kokybės drabužių. Todėl jei svarstote apie naują drabužį, pirmiausia pasižvalgykite, galbūt jį galite gauti iš antrų rankų“, – pataria ekspertė.
Anot jos, dėvėtų drabužių parduotuvėse įvaizdžio ir mados dizaineriai taip pat sugeba rasti aukštos audinių kokybės drabužių, kuriuos rodo ir sukuria naują mados gaminį.
„Pavyzdžiui, VIKO Įvaizdžio ir Mados dizaino, Mados technologijų ir verslo studijų programų studentai savo baigiamuosiuose projektuose sugeba dėvėtų drabužių parduotuvėse rasti perliukų, kuriuos atnaujinus ne tik panaudoja savo darbų pristatymuose, bet ir toliau sėkmingai dėvi ne vieną kartą“, – pasakoja S. Grušnienė.
Ekspertė taip pat ragina neapsiriboti tik dėvėtų drabužių parduotuvėmis – pasižvalgykite ir po draugių spintas. Keiskitės, mainykite atsibodusius drabužius – taip atlaisvinsite savo spintą ir galėsite ją papildyti naujais drabužiais už dyką.
„Perkant drabužius sąmoningai, o ne impulsyviai ne tik atsiras tvarka spintoje, bet ir mūsų galvoje. Todėl visada prieš perkant verta pagalvoti apie kokybę, o ne kiekybę – ar tikrai to rūbo reikia, kaip jį pavyks suderinti su turimais. O jei kyla abejonių – geriau nepirkite“, – pataria S. Grušnienė.
Tai įžūlus vyrų suokalbis prieš mus! Nes nenori leisti pinigų naujai žmonos suknelių spintai. Mat, geriau dar vieną mocą nupirks.
Ką aš matau dabar. Matau siaubingai , mano akimis, apsirengusiais jaunas merginas. Apavas. Labiau tinkamas šaltkalviams, o gal “santechnikams”, gal fermos šėrėjoms. Suknelės. Užmirštas reikalas. Kelnės, kelnės ir dar sudraskytos. Eisena klaiki – matyt priklauso nuo avalynės. O ką aš mačiau savo jaunystėje. Vaikščiojančius saldainiukus. Jokių madų , jokių madingu drabužiu, avalynės (išvystytas bolševikmetis), o merginos pasipuošusios. Gelbėjo prekyvietė (talkučka). Už tai užsieniečiai, po išsivadavimo, atvažiavę Lietuvon, išsprogusiom akimis žiūrėdavo į lietuvaites , praradę kalbos dovaną. Vo tep.
Mielas Bartai – Aš visai kitais tikslais kompiuterį įjungiau. Pats kaltas, kad tamstos pastabėlė prakiurdė mano žodžių maišą, tai dabar visus juos pačiam perskaityti teks. Neišsisuksit. Taigi –
Laaaabai pritariu. Ir dėl tuomet, ir dėl dabar. Dabar, atrodo, lyg kas burtų lazdele būtų mostelėjęs, ir tai, kuo galėjome didžiuotis, iš mūsų galvelių ir širdelių išmušė…
Tuomet atvykėliai pas mus apstulbdavo, nes tikrai ne to, ne GERO SKONIO tikėjosi. Tas pat juos ištikdavo ir pas braliukus, ir pas estus. (Estų buvo ypač skoningi mezginiai, šilti rūbai). Nors dar sovietmečiu kai kurias Varšuvos bloko šalis buvom nustebinę – kai ~7to 10-mečio pab. atsirado studentų mainai. Ten nuvežti, mes, kaip ir sov. turistai, būriais jų gatvėmis buvome vedžiojami – ir į paskaitas, ir į ekskursijas. Vietiniai turėjo į ką akis paganyti.
Stebina tai, kad VDR parduotuvėse buvo gražiausių, skoningų drabužių, apavo, bet nei darbe, mokymo ir kt. įstaigose, nei gatvėse tai neatsispindėjo. Iš jų girdėjome, jog padorios moterys nevaikšto pasidažiusios ir pasipuošusios. Tik parsiduodančios. Gal tai iš to atsirado, kad reikėjo saugotis ten visur išdėstytų sov. armijos miestelių karių dėmesio? O mes augome skoningai apsirengusių mokytojų pavyzdžio mokomi, savo mamas matydami. Mus mokė, jog madų vaikytis primityvu, jog išsilavinusiems žmonėms reikia savo stilių susikurti. Juk ne šiaip sakyta Kleider machen Leute . O dažytis reikėjo taip išmokti, kad neįgudusia akimi to ir nematytų, kad tas vos pastebimas grimas derėtų su aprangos spalvomis, susilietų su jomis.
Sakyčiau, ne tiek TOLKUČKA gelbėjo mūsų moteris, kiek visų pirma nuo MŪSŲ gamtovaizdžio neatitrūkęs SKONIS (spalvų bei linijų derinimas, pajauta, kur kaip apsirengus būti dera, drabužių, apavo ir visų priedų derinimas), ir rankdarbių meno neužmiršusios mūsų pačių rankos ( pasidaryk pats ). Kai tai turi, tai ir iš turimų senų drabužių kažką persiuvi. O jei dar pavyksta tinkamos medžiagos nusipirkti (deficitas!) – tada lankaisi pas siuvėjėlę, arba vėliau atsiradusius siuvimo kursus lankai (jei iš mamos neišmokai), arba kažkokiais stebuklais gauni pasiskolinti 8-9me 10-metyje Sovietiją pasiekusį Burda Moden žurnalą. Kai jis atsirado, tada Lietuva elegancija sužydėjo, nes tame žurnale buvo ne tik drabužių pavyzdžiai, bet ir iškarpos, ir patarimai, kaip ką daryti.
Perskaitėt? Ką sunkiau atlaikyti – ilgus atsiliepimus, ar karštį?
(Beje, pas mus vakar lietus labai šlapias buvo O pas jus? )