Apie Lietuvos švietimo problemas kalbama dažnai. Tema itin paaštrėja artėjant egzaminų maratonui ir sulaukus jų rezultatų, kurie, deja, ne visada džiugina.
Ypač kai tema pasisuka apie abiturientų matematikos pasiekimus.
Didžiausią nerimą kelia padėtis regionuose, kuriuose moksleivių žinių lygis dažnai yra žemesnis, vaikai neturi vienodų galimybių įgyti kokybišką išsilavinimą ir siekti aukštojo mokslo, lyginant su didžiuosiuose miestuose gyvenančiais moksleiviais.
Mokytojų trūkumas regionuose
Mokant matematikos, sunkumai atsiranda ne tik dėl į taisyklių ir procedūrų mokymą nukreiptos dalyko programos, susiduriama ir su kita problema – mokytojų trūkumu.
Baiminamasi, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikų tiksliųjų mokslų, tarp jų – ir matematikos.
„Mūsų mokykloje matematikos mokytojų trūksta, išėjus vienai kolegei, likusios dvi dirba didžiuliu virš 30 val. krūviu, į Pagėgius jaunų mokytojų neatvyksta“, – sako ilgus metus Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje dirbanti matematikos mokytoja Asta Ramonienė.
Vyresni mokytojai išeina į pensiją, o jaunus, mokytojo profesijai ir dėstomam dalykui norinčius atsiduoti žinovus – itin sunku pritraukti į regionus.
Mokytoja A. Ramonienė teigia, kad jaunimui gyvenimas provincijoje nepatrauklus, tačiau žinovus galėtų pritraukti gyvenamosios vietos suteikimas, konkurencingi atlyginimai.
Jai pritaria ir kita matematikos mokytoja, Baisogalos ir Lizdeikos gimnazijose Radviliškio rajone dirbanti Rūta Nekrašienė:
„Nėra ateinančių dirbti į rajoną, laisvų vietų yra, o žinovų neatsiranda“.
Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Rimo Norvaišos manymu, mokytojų atlyginimai turėtų būti didinami bent dvigubai, be to, turėtų būti peržiūrinėjami krūviai ir užtikrinamas gebėjimų kėlimas.
Ateities mokytojai – nusistovėjusios sistemos laužytojai?
„Būsimi mokytojai turi būti drąsios ir inovatyvios ateities kūrėjai, pasiruošę laužyti nusistovėjusią sistemą“, – sako prof. Alfredas Račkauskas.
Apie mokytojus visuomenėje egzistuoja daug stereotipų, regionuose didžiąją dalį dirbančių mokytojų sudaro vyresnioji karta, atlyginimai nėra motyvuojantys.
Sudėtinga padėtis šalyje VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkus privertė suremti pečius.
Pristatoma nauja ir naujoviška studijų programa – Matematikos mokymas ir edukometrija.
„Šiuolaikinės matematikos studijos turi būti paremtos tarptautiniais matematikos mokymo mokslinių tyrimų rezultatais“, – sako prof. R. Norvaiša.
Atsižvelgdami į šiuos, Lietuvoje dar nepristatytus tyrimus, kurių rezultatai kasmet skelbiami Europos ir Pasaulio matematikos mokymo draugijų kongresuose, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai sukūrė naują, išskirtinę studijų programą.
Anot profesoriaus, būsimi matematikos mokytojai turėtų būti supažindinami su šiuolaikiniu mokyklinės matematikos turiniu, jos istorija, filosofija, matematinio mąstymo psichologija.
Būsimiems mokytojams svarbu suprasti šiuolaikinę matematikos didaktiką, taip papildant iki šiol universitetuose būsimiesiems mokytojams dėstytų dalykų krepšelį, kurių kokybiškam mokytojo darbui nepakanka.
Būsimi programos absolventai bus pasirengę įsitraukti į matematikos mokymo mokslinius tyrimus ir dirbti pasauliniuose matematikos mokymo tyrimų centruose.
Švietimo sistemos iššūkiai: kokie sprendimai padėtų?
Matematikos mokyme Lietuvos ugdymo įstaigose gausu spragų, šis mokymas turėtų iš esmės keistis.
„Matematikos supratimas ir abstraktus mąstymas neabejotinai daro teigiamą įtaką bet kokių studijų kokybei, pasirengimui ateities iššūkiams ir gebėjimams juos įveikti“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. A. Račkauskas.
Anot profesoriaus, netgi tarp studentų įstojusių į su matematika susijusią studijų programą, atsiranda tokių, kuriems jau universitete tenka pildyti mokyklines matematikos spragas.
Dabartinė dalyko programa yra pasenusi, vaikai nemokami matematinio samprotavimo, problemų sprendimo ieškojimo, vietoj to turinyje vyrauja konkrečių procedūrų, formulių taikymas.
Prof. A. Račkausko manymu, tai nėra tinkamas matematikos mokymas.
Kad dabartinis matematinio ugdymo turinys nėra toks, koks turėtų būti teigia ir prof. R. Norvaiša.
Profesorius turiniu vadina ne tik pačią programą, dalyko turinį sudaro ir mokytojų gebėjimai, vadovėlių medžiaga.
Tam, kad būtų pasiekti geri rezultatai, visi šie dalykai turi padėti lavinti matematinį mąstymą.
Matematikos žinios padeda formuotis mąstymui, galvoti kritiškai, tinkamai įsivertinti savo galimybes, numatyti veiksmų pasekmes – visa tai šiuolaikiniam žmogui būtini atributai.
Kad būtų išugdomi tokie piliečiai, matematikos programa turi būti keičiama iš pagrindų.
Turėtų būti stiprinamas mokytojų su naujovišku požiūriu rengimas, ieškoma, kaip pasiūlyti konkurencingus atlyginimus visiems mokytojams, pasitikėti mokytojais, atsisakant jų kontrolės, atrasti skatinančių priemonių mokytojams pritraukti į regionus.
