Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete kuriama terahercų srities elektronika ir tobulinamos aukšto dažnio duomenų perdavimo technologijos, leidžiančios pasiekti duomenų perdavimo spartą, reikalingą 6G ryšio sistemoms.
Augantis šiandieninės visuomenės apetitas naujausioms ir svarbiausioms žinioms lemia nuolat didėjantį jų srautą, o tai reikalauja įvaldyti vis sudėtingesnes telekomunikacijų technologijas, veikiančias vis aukštesnio radijo dažnio srityse.
6G ryšys yra nauja mobiliojo ryšio karta, kuri ateityje neišvengiamai pakeis dabar įsibėgėjantį 5G.
6G duomenų perdavimo sistemos turėtų užtikrinti ne mažesnę nei 100 Gbit/s spartą, kurią leis pasiekti terahercų srities elektromagnetinės bangos (terahercas yra lygus trilijonui hercų).
Šių sistemų plėtra priklauso nuo terahercinės elektronikos vystymo ir jos komercializavimo.
Kyla nemažai iššūkių kuriant terahercų srities siųstuvus ir imtuvus, kurie yra pagrindiniai bet kurios ryšio sistemos įrsnkiai.
Jie turi veikti plačioje dažnių juostoje:
nuo kelių šimtų megahercų iki terahercų, būti pakankamos galios ir efektyvumo.
„6G technologijos sukūrimui reikia įdėti daug pastangų, daug žmonių turi įsitraukti.
Viskas prasideda nuo proveržio tam tikrose mokslo srityse, pavyzdžiui, fizikoje ar telekomunikacijose.
Tą proveržį kuria mokslininkai – fizikai ir inžinieriai“, – sako dr. Kęstutis Ikamas, dirbantis Terahercų elektronikos grupėje, kurioje sukurti įtaisai leidžia pasiekti žymiai didesnę spartą – iki terabito per sekundę.
Prof. Alvydo Lisausko vadovaujami mokslininkai jau keletą metų kūrė terahercų elektronikos įtaisus Europos kosmoso agentūrai.
Šiandien Terahercų elektronikos grupės projektai sudomino ir Lietuvos telekomunikacijų bendroves.
„Fizikos fakultete atliekami darbai eina koja kojon su geriausių universitetų pasiekimais, kas neabejotinai leidžia tikėti naujų technologijų proveržiu, naujų atradimų diegimu mokslinėse laboratorijose, taip pat ir 6G“, – teigia ilgametis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio reguliavimo valdybos narys dr. Mindaugas Žilinskas.
Į šiuos tyrimus įtraukiami ir Fizikos fakulteto studentai.
„Ši grupė mane sudomino galimybe įsigilinti į šiuolaikinės elektronikos sritį“, – pasakoja Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studijų programos magistrantas Domantas Vizbaras.
– „Nesitikėjau, kad elektronikos kūrimas gali būti toks įvairialypis ir įdomus.“
Jis priduria, kad grupėje yra galimybė koncentruotis į įtaisų fiziką arba sutelkti jėgas į inžinerinių sprendimų kūrimą:
„Mėgsti lituoti ir kurti elektronikos plokštes? Prašom, galimybių tam daug. Labiau patinka fizikiniai bandymai?
Jokių problemų – juos gali atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio laboratorijose.“
Fizikos fakultete įgytas žinias vertina ir Lietuvos elektronikos kompanijos.
„Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studijų programa, vykdoma VU Fizikos fakultete, suteikia tvirtus elektronikos, telekomunikacijų ir bendrosios fizikos pagrindus, ypatingą dėmesį skiriant elektronikos inžinerijai, programavimui, puslaidininkių ir telekomunikacijų technologijoms bei optoelektronikai“, – sako UAB „Elmika“ direktorius Pavel Anbinderis.
Taigi, žmogos, nešvaistykit pinigėlio, nepirkit jokių 4 anei 5 G, nes tuoj bus 6G, tad 4ms bei 5ms G išleisti pinigai bus veltui išmesti.
gana teršti Žemę, Varda Space Industries kelsis į kosmosą:
Kosmose skrieja pirmoji gamykla: čia kurs vaistus
– lrytas.lt/it/visata/2023/06/17/news/kosmose-skrieja-pirmoji-gamykla-cia-kurs-vaistus-27395126
Manau, didelė bėda ta, kad su didele IT srities mokslo sparta, kartu taip greit nesivysto humanitarinių mokslų šakos. Todėl vaikų, jaunuolių protuose sumaištis – visuomenės ateitis labai neaiški.