Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, primename, kad visi asmenys, besilankantys miške, privalo elgtis labai atidžiai ir atsakingai. Birželio 13 d. daugiau nei 1/3 Lietuvos teritorijos, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, pasiektas labai didelis miškų gaisrų pavojus (V gaisringumo klasė). Artimiausiomis dienomis gaisringumo rodikliai toliau augs.
„Gaisrus lemia oro sąlygos – krituliai, oro drėgmė, oro temperatūra, vėjas. Vis dėlto viena dažniausių gaisrų priežasčių – neatsakingas miško lankytojų elgesys. Todėl, kai miškų gaisringumas didžiausias, raginame gyventojus elgtis itin atsargiai. Numesta neužgesinta nuorūka ar stiklo šukė gali sukelti baisias pasekmes“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeušas Ablačinskis.
Pasak aplinkosaugininkų, miško gaisrai daro didžiulę žalą ir miško ūkiui: sunaikina daug medienos, sumažina medžių prieaugį, pablogina rūšinę medynų sudėtį, padidina žalingą miško kenkėjų poveikį, taip pat žūsta dalis miško gyvūnijos, daugiausia jauniklių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai 145 kartus vyko gesinti gaisrų miškuose, talkindami Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms. Nuo birželio 1 d. ugniagesiai gelbėtojai miškuose įsiplieskusius gaisrus gesino 48 kartus. Per šį laikotarpį išdegė per 18 ha miško paklotės. Šį savaitgalį gesinti gaisrų ugniagesiai gelbėtojai skubėjo 13 kartų.
„Prašome gyventojų gamtoje elgtis atsakingai ir įvertinti didelį gaisrų pavojų tiek miškuose, tiek durpingose pievose, nes ugnis sausros metu, ypač vėjuotu oru, gali įsiplieksti nuo menkiausios kibirkšties“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.
Saugus ir atsakingas elgesys miške
Svarbu nepamiršti, kad Lankymosi miške taisyklės įtvirtina, kad fiziniams asmenims draudžiama kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes. Taip pat, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės nurodo – gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, t. y. pavasarį, ištirpus miške sniegui, iki rudenį prasidedant lietingiems orams ar iškrintant sniegui, miško žemėje draudžiama:
- naudotis atvira ugnimi, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, sandėliuoti degias medžiagas arba lengvai užsidegančias kitas medžiagas;
- naudotis techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, netvarkingais elektriniais, benzininiais, dujiniais, dyzeliniais darbo įrankiais;
- pilti degalus miške į transporto priemones (išskyrus transporto priemones, atliekančias miško kirtimo ir išvežimo darbus).
Ką reikėtų daryti miške pamačius ugnį
- Ugniagesiai prašo gyventojų, pastebėjus miške nedidelį gaisrą, neleisti ugniai išplisti į didesnius plotus. Tai padaryti galima užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis ir užpilant vandeniu.
- Telefonu 112 kreipkitės ne tik pastebėję įsiplieskusį gaisrą, bet ir netinkamoje vietoje sukurtą laužą.
Aplinkosaugininkai taip pat įspėja gyventojus, kad dėl didelio gaisrų pavojaus, teisės aktuose numatyta, jog Valstybinių miškų urėdija gali kreiptis į savivaldybes dėl gyventojų lankymosi miškuose uždraudimo ar apribojimo.
