Tik 13 proc. Lietuvos gyventojų yra tikri, kad prireikus jie sugebėtų suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Tai atskleidė naujausia KOG instituto atlikta apklausa, kurią užsakė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gyventojai sugebėtų suteikti pirmąją pagalbą, ar patiems yra tekę patirti, kai pirmosios pagalbos kažkam reikėjo, ir kokius pagalbos veiksmus gyventojai mokėtų atlikti.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus dėl nelaimingų atsitikimų Lietuvoje mirė beveik 1300 žmonių. Nelaimių pasitaiko įvairiose situacijose: transporto įvykiuose, nukritus nuo įvairių paviršių, pavyzdžiui laiptų, pastolių, be to, žmonės susiduria su užspringimais, šiltuoju sezonu nutinka itin daug skendimų.
„Nutikus nelaimingam atsitikimui svarbi kiekviena akimirka, todėl bazinės pirmosios pagalbos suteikimo žinios gali išgelbėti gyvybę. Kaip atskleidė mūsų tyrimas, 4 iš 10 gyventojų nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos. Dažniausiai pasitaikančios to priežastys – baimė pakenkti dar labiau (57 proc.) ir nežinojimas, kaip žinias pritaikyti realioje situacijoje (48 proc.).“, − sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
Pasak A. Kazlauskienės, pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių stoka vis dar yra itin opi problema mūsų šalyje, todėl jau penktus metus, bendradarbiaujant su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, gyventojams siūlomos pirmosios pagalbos paskaitos.
Lyginant su 2018 metais, kai buvo atliktas panašus tyrimas šia tema, padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau problema neišnyko.
„Prieš penkerius metus panašaus tyrimo rezultatai parodė, kad net pusė šalies gyventojų nesugebėtų teisingai atlikti širdies masažo, dirbtinio kvėpavimo ar pirmosios pagalbos užspringus. Sveikintina, kad vis daugiau žmonių teigia galintys suteikti pirmąją medicininę pagalbą, tačiau visuomenėje vis dar yra mitų, kurie neatitinka realybės“, – sako A. Kazlauskienė.
Anot draudimo atstovės, bene gajausias mitas, kad nelaimingo atsitikimo metu geriau iškviesti greitąją pagalbą ir nieko patiems nedaryti, kad nebūtų pakenkta nukentėjusiajam. Tačiau veikti akimirksniu yra būtina, nes svarbi yra kiekviena sekundė.
Remiantis tyrimo rezultatais, pakankamai didelė gyventojų dalis niekuomet nėra gavę žinių apie pirmosios pagalbos teikimą – tai nurodė 2 iš 5 pirmąją pagalbą daryti atsisakančių gyventojų.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei 30 proc. respondentų yra patyrę atvejų, kai teko suteikti pirmąją pagalbą. Vis dėlto, tik 15 proc. patys suteikė pagalbą. Net jei žmonės teigia, kad mokėtų suteikti pirmąją pagalbą – tai nevirsta ketinimu prireikus tai padaryti.
Kiek daugiau nei pusė – 56 proc. – teigia, jog mokėtų sustabdyti smarkų kraujavimą, 54 proc. suteiktų pirmąją pagalbą užspringus suaugusiajam. 38 proc. respondentų pažymėjo, jog gebėtų suteikti pirmąją pagalbą įtarus kaulo lūžį. Mažiausiai įgūdžių bei žinių žmonės turi, jei tektų susidurti su ūmių būklių atvejais, pavyzdžiui insultu, epilepsijos priepuoliu“, – tyrimo rezultatus reziumuoja A. Kazlauskienė.
Penkių esminių veiksmų seka, kaip reikia elgtis gelbstint gyvybę:
-
Nusiraminti ir išlikti ramiam;
-
Veikti greitai – su kiekviena uždelsta minute mažėja galimybė nukentėjusiajam išvengti daugybės sveikatos komplikacijų ateityje, mažėja ir tikimybė išgelbėti gyvybę;
-
Stebėti – įvertinti įvykio vietos saugumą, po to ir nukentėjusiojo būklę;
-
Kviesti greitąją pagalbą;
-
Suteikti pirmąją pagalbą.
