Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Andriaus Vyšniausko pristatytas Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti sklandesnį rinkimų rengimą.
Pagal siūlomus pakeitimus, asmuo negalėtų būti renkamas ne tik tuo atveju, kai likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės, bet ir yra baudžiamojo poveikio priemonės.
„Asmuo, dalyvaujantis rinkimuose, neturi turėti baudžiamojo poveikio priemonės, nes baudžiamojo poveikio priemonė yra tiesiogiai susijusi su bausme ir reiškia, kad asmeniui vis dar yra taikoma bausmė“, − pažymėjo projekto rengėjas A. Vyšniauskas. Pasak jo, tai leistų išspręsti ir tas problemas, kurios susidarė per savivaldos rinkimus.
Teikiamomis Rinkimų kodekso pataisomis numatoma, kad pareiškiniai dokumentai Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti teikiami gerokai anksčiau nei dabar (šiuo metu tam yra skirtas tik beveik trijų savaičių laikotarpis). Siūloma, kad pareiškinius dokumentus kandidatai galėtų pradėti teikti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o dokumentų teikimas pasibaigtų likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Kaip pažymėjo Seimo narys, šie pakeitimai užtikrintų, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų daugiau laiko peržiūrėti dokumentus, pareiškiniai dokumentai nebūtų teikiami tarpušvenčiu – taip visada nutinka per savivaldos rinkimus.
Naujomis nuostatomis siekiama numatyti mažesnį debatuose dalyvaujančių kandidatų skaičių. Siekiant debatų kokybės vienos laidos dalyvių skaičius negalėtų būti didesnis nei 7 dalyviai. Konkretų dalyvių skaičių ir grupių dydį kiekvienoje debatų laidoje nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija.
Kodekso pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti melagingų pranešimų sąvoką ir sukurti mechanizmą, kaip kandidatas galėtų apsiginti, jeigu apie jį melagingas pranešimas yra paskelbtas.
Siūloma Rinkimų kodekse numatyti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skelbti savivaldybių, Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitas, kurios nėra pažymėtos kaip politinė reklama.
Pataisomis būtų keičiami balsų perskaičiavimo rėžiai Prezidento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu. Be to, vienmandatėje apygardoje pakartotiniame balsavime kandidatui mirus ar netekus pasyviosios rinkimų teisės, rinkimai toje vienmandatėje apygardoje būtų organizuojami iš naujo.
Svarbiausia yra rinkimų skaidrumas, tačiau tuo klausimu keitimai nesiūlomi.
Akivaizdu, kad esant dabartinei rinkimų tvarkai, antrame tūre renkant prezidentą, merą ar Seimo narį vienmandatėje apygardoje, rinkėjai yra priversti rinkti “prieš balsais”. Šio faktoriaus poveikis rinkimo rezultatui be abejonės žymiai sumažėtų nustačius, kad jame dalyvautų trys- keturi daugiausiai balsų surinkę asmenys, pvz., tokiu atveju, jeigu trečiasis ar ir ketvirtasis surinko ne mažiau, kaip 12 % balsų. Tai viena, kas keistina, kad rinkimai būtų demokratiškesni.
Kita,- yra būtina keisti komisijų sudarymo ir balsavimo organizavimo tvarką. Pagal dabartinę tvarką rinkimų komisijos sudaromos iš Seime esančų partijų bei valstybės ir savivaldybės institucijų atitinkamo skaičiaus deleguotų asmenų. Tai iš esmės tolygu komunistų organizuotai balsavimo vykdymo tvarkai, kuomet juos vykdė partijos ir tarybinų valdžių institucijų į rinkimų komisijas deleguoti partiniai ir tarybiniai darbuotojai. Demokratinėje šalyje asmenys į komisijas turėtų būti atrenkami organizuojamo konkurso būdu atskirai į komisijos pirmininkus ir jos narius, šie apmokomi kelių dienų kursuose ir burtų traukimo būdu paskirstomi po apylinkes. Be to, skaidrumo sumetimais prieš prasidedant balsavimo metui komisijos pirmininkai gali būti perskirstomi. Tai padaroma likus porai dienų iki balsavimo procedūrų.
Elektroniniai rinkėjų sąrašai tegalėtų būti tik VRK žinioje – be techninės galimybės jais dispuonuoti elektroninėje erdvėje. Balsavimo komisijose (vietose) gali būti naudojami tik popieriniai rinkėjų sąrašai, kuriuose už gautą biuletenį pasirašytų rinkėjai. Rinkimų dieną į rinkimų rezultatų centrą atitinkamas komisijos narys mobiliuoju telefonu perduotų balsavusiojo numerį esatį rinkėjų sąraše.Taip rinkėjo balsavimas būtų pažymimas tik VRK esančiame elektroniniame sąraše ir įskaičiuojamas į balsavusiųjų skaičių balsavimų dienomis. Visi šie pakeitimai turėtų užtikrinti objektyvias skaidrių rinkimų galimybes, kurios pagal dabartinę tvarką, kaip minėta, neatrodo, kad būtų užtikrintos.
Taigi žaidimus demokratiniais rinkimais būtina baigti pereinant prie neabejotino skaidrumo demokratinių rinkimų.