Trečiadienis, 20 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Roko muzikantas tapęs kariu: ukrainiečiai yra laisvę mylinčių karių tauta

www.alkas.lt
2023-05-24 10:00:22
38
PERŽIŪROS
1
Svytoslavas Boyko iki karo | genocid.lt nuotr.

Svytoslavas Boyko iki karo | genocid.lt nuotr.

Kiekvieną kartą iškilus egzistenciniams klausimams dėl gyvybės, klausiama savęs – dėl ko aš kovoju? Kodėl? Ir dažnu atveju atsakymai yra susiję su istorinės atminties tąsa, protėvių patirties palikimu, nes visi šie klausimai kažkokiu kampu atsiremia į šeimą, tradicijas ir pačią valstybę.

Todėl ir šiais laikais galime matyti aiškų Ukrainos gynėjų ryšį su partizaninio karo ištakomis, kai ukrainiečiai kovėsi dėl savo tautos išlikimo, valstybės atkūrimo, kai priešinosi sovietų okupacijai kaip ir Lietuvos Laisvės kovotojai.
 
Kaip sako Ukrainos kariuomenės brigados kapelionas tėvas Serhijus: „Visa ukrainiečių tautos istorija yra kovos kelias. Kova dėl Ukrainos valstybės pamatų statymo, įkūrimo, o dažniausiai – dėl nepriklausomybės.
Ukrainos kariuomenės brigados kapelionas tėvas Serhijus | genocid.lt nuotr.
Ukrainos kariuomenės brigados kapelionas tėvas Serhijus | genocid.lt nuotr.
Jau daugiau nei tūkstantį metų mūsiškiai ją kuria plačiose erdvėse – nuo snieguotų Karpatų viršūnių ir amžinojo Dniepro iki Tavrijos ir Donbaso stepių. Kelias į laisvą Ukrainą eina per kraujo upes ir karių drąsą. Klasikas kartą pasakė: „Ukraina gimė iš kibirkšties, kuri krito nuo kazokų kardų.“ Norėčiau pratęsti mintį – kazokų epochos kibirkštis pagimdė XX amžiaus išsivadavimo kovų liepsną.“
 
Būtent čia išskiriama ir Ukrainos sukilėlių armijos (ukr. УПА – Українська повстанська армія, toliau – UPA) svarba, kuri turėjo didelę įtaką Ukrainos identiteto formavimuisi.
 
Pirmieji Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) padaliniai ėmė kurtis 1942 m. rudenį Vakarų Voluinėje, vėliau išplito po didelę šalies teritoriją. UPA buvo karinis ir politinis Ukrainos laisvės kovų sąjūdžio darinys, siekęs atkurti savo šalies valstybingumą. Jis kovojo ne tiek dėl valdžios, kiek dėl savo valstybės išlaisvinimo.
 
Ši organizacija buvo rimta jėga, su kuria negalėjo nesiskaityti okupantai – kai kurie bandė ją panaudoti savais tikslais, kai kurie skirdavo milžiniškus resursus tai organizacijai likviduoti.
 
Svarbu paminėti ir tai, kad į Ukrainos sukilėlių kovas įsitraukė beveik kiekviena Vakarų Ukrainos šeima, o kovotojų aprūpinimui buvo sukurta unikali karybos istorijoje užnugario organizacija – Запілля, veikusi atokiuose rajonuose, kur okupacinių jėgų administracija buvo neveiksni.
 
Visa tai puikiai atspindi, kokia stipri buvo valia priešintis agresoriams, kovoti dėl savo laisvės net žinant, kad ši kova, net ir remiant kovotojus maistu, galimai veda į mirtį. Taigi, šie patyrimai brėžia tolesnę tapatybės liniją, kuri yra svarbi ir šių dienų kontekste, kai ukrainiečiai vėl kaunasi dėl savo laisvės.
 
„UNR ir UPA nepriklausomybės karai tęsėsi ir plėtė Ukrainos karių šlovę, nešė Ukrainos sukilimo deglą mums ir mūsų palikuonims. Lygiai taip pat galingos modernios Ukrainos ginkluotosios pajėgos, gimusios 2014–2022 m. mūšiuose, eina savo didžiųjų protėvių keliu ir yra neatsiejama visos Ukrainos tautos šimtmečių senumo karinės tradicijos dalis”, – sako tėvas Serhijus.
 
Tai gali paaiškinti, kodėl ir dabar didelė dalis ukrainiečių tvirtai apsisprendė jungtis prie ginkluotųjų pajėgų, nors iki plataus mąsto karo Ukrainoje jie dirbo skirtingus, su kariuomene nesusijusius darbus. Vienas tokių – garsus roko muzikantas Svytoslavas Boyko, kuris dabar yra Ukrainos kariuomenės dronų žvalgybos dalinio kariškis.
 
„Man asmeniškai, kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariui, UPA istorijos išmanymas tam tikra prasme yra pagrindas, ant kurio pastatytas teiginys, kad ukrainiečiai yra laisvę mylinčių karių tauta. […] Nes nerandu kito paaiškinimo, kodėl aš, roko muzikantas, visą gyvenimą užsiėmęs muzika, dabar stojau į karių gretas ir turiu galimybę tiesiogiai kovoti su priešu“, – sako karys.
 
Todėl istorinė atmintis yra labai svarbi, kai kalbame apie kertinius sprendimus, kurie yra susiję ne tik su asmeniniu išlikimu, bet ir praeities kovose gintomis tomis pačiomis vertybėmis. Ir pats Svytoslavas akcentuoja, kad būtent istorija gali būti pagrindu jaunajai kartai tapti laisvės gynėjais – „Ukrainos visuomenei UPA istorijos žinojimas yra puiki galimybė ugdyti jaunąją kartą patriotizmo dvasia. Nes UPA, kaip ir siuvinėti marškiniai, yra persmelkta pasiaukojimu ir meile Ukrainai.
 
Mes turime galimybę brėžti paraleles tarp to [partizaninio] karo ir dabartinio, pasitelkę tų įvykių liudininkų ar tiesioginių dalyvių pasakojimus, pasitelkę istoriškai įrodytus faktus, kurie sako, kad UPA (beje, kai kada net kartu su Lietuvos Laisvės kovotojais – partizanais) kovojo už savo laisvę prieš Maskvos ordą. Na, o visam civilizuotam pasauliui UPA istorijos žinios yra įrodymas, kad mes, ukrainiečiai, esame nuoseklūs savo siekiuose.“
 
Taigi, dabar Ukrainoje vykstanti žūtbūtinė kova, kurioje Ukrainos kariai bei savanoriai nuo Rusijos okupantų gina savo žemę, namus ir šeimas, yra istorijos ir ukrainiečių pasipriešinimo tąsa, kuri siekia Antrojo pasaulinio karo metus – kaip Lietuvoje, taip ir Ukrainoje, XX a. viduryje partizanai-Laisvės kariai kovėsi už savo tautos laisvę bei šalies nepriklausomybę.
 
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje buvo surengtos parodos UPA tema, pasirodė kelios publikacijos. Dabar tam, kad būtų sudarytas platesnis ir aiškesnis ukrainiečių karių motyvacijos ir istorinio įkvėpimo vaizdas, organizuojamos konferencijos Lietuvoje.
 
 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  2. Kandidatas į Čekijos prezidentus nesiųstų karių, jei Lietuva būtų užpulta
  3. Sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai
  4. Pasirodė Rusijos karių, patekusių į Ukrainos teritoriją apklausos (video)
  5. Leidykla „Briedis“ išleido 4 serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“
  6. Šimtmečio Dainų šventė kviečia visą tautą švęsti laisvę
  7. R. Šarknickas. Kiek dar Ukrainos Prezidentas su žuvusių Ukrainos karių mamų, tėvų ašaromis gali prašyti NATO pagalbos?
  8. Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  9. V. Zelenskis okupantams: Ukrainiečiai yra savo gimtojoje žemėje ir niekada jos neatiduos
  10. V. Zelenskis. Ukrainiečiai niekada nemanė, kad… NATO gali bijoti Rusijos veiksmų
  11. Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui
  12. Ukrainos prezidentas naktį kreipėsi į tautą
  13. V. Zelenskis. Šiandien ukrainiečiai – nenugalimumo simbolis
  14. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai sulaukia pagalbos
  15. Prezidentas: istoriją kuria tie, kas myli laisvę ir ją gina

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. S.P.Q.L. says:
    3 metai ago

    Kokią ir kada egzistavusią valstybę ukrainiečiams reikėjo atkurti?
    Gal tą. kuri iškasė Juodąją jūrą ir piramides pastatė?
    Toje teritorijoje buvo LDK, Žečpospolita, Rusijos imperija, Austro-Vengrijos imperija, III Reichas. Kurią iš šitų jie nori atkurti? Koks čia imbicilas garbina banderovcus, Kai Banderą patys vokiečių naciai pasodino?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Automobilis
Lietuvoje

Lietuva – tarp pirmųjų šalių, kur automobiliai nuo šiol gali vairuoti patys

2026 05 20
Statybos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Statybos įstatymo pataisomis siekiama supaprastinti procesus

2026 05 20
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentas su finansų ministru aptarė ekonomikos aktualijas

2026 05 20
Telefonas
Lietuvoje

Šalyje pradeda veikti konsultavimo linija 24/7

2026 05 20
Būstas
Lietuvoje

Paramai būstui įsigyti dar – 5 mln. eurų

2026 05 20
Šateikių dvaras
Lietuvoje

Nuo mokesčio svarstoma atleisti paveldo objektus, kuriuose gyva kultūra

2026 05 20
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvoje

Investuojantiems į technologijas siūlomos mokesčių lengvatos

2026 05 20
Irena Segalovičienė
Lietuvoje

Seime pristatyta Valstybės kontrolės veiklos ataskaita

2026 05 20
Juras Taminskas
Lietuvoje

Baltijos šalys bendradarbiaus plėtojant autonominį transportą

2026 05 20
NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono
Lietuvoje

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20
Seime vyks tradicinių turkų menų pristatymo renginys su kūrybiniais užsiėmimais
Kultūra

Seime vyks tradicinių turkų menų pristatymo renginys su kūrybiniais užsiėmimais

2026 05 20
Kirdiejų rūmai atgimsta
Architektūra

Kirdiejų rūmai atgimsta: prasidės istorinio komplekso atnaujinimas

2026 05 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • Pasakyta žinančių apie R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?
  • rubliui apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • klaustukas apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva – tarp pirmųjų šalių, kur automobiliai nuo šiol gali vairuoti patys
  • Statybos įstatymo pataisomis siekiama supaprastinti procesus
  • Prezidentas su finansų ministru aptarė ekonomikos aktualijas
  • Šalyje pradeda veikti konsultavimo linija 24/7

Kiti Straipsniai

Šateikių dvaras

Nuo mokesčio svarstoma atleisti paveldo objektus, kuriuose gyva kultūra

2026 05 20
Seime vyks tradicinių turkų menų pristatymo renginys su kūrybiniais užsiėmimais

Seime vyks tradicinių turkų menų pristatymo renginys su kūrybiniais užsiėmimais

2026 05 20
Rimas Jankūnas PSO pandemijų susitarimo ir skaitmeninės kontrolės temų fone

R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

2026 05 20
Matematika kaip supergalia

Matematika kaip supergalia: kodėl ateitis priklauso mąstantiems

2026 05 20
Kirdiejų rūmai atgimsta

Kirdiejų rūmai atgimsta: prasidės istorinio komplekso atnaujinimas

2026 05 20
Lion Ceccah pasirodymas „Eurovizijoje 2026“

S. Birgelis. „Eurovizija“ – triukšmo gamykla. Ką iš tikrųjų parodė Lion Ceccah pasirodymas?

2026 05 20
KU Botanikos sodas kviečia į „Pavasario alasą“

KU Botanikos sodas kviečia į „Pavasario alasą“ – augalų žavadienį po atviru dangumi

2026 05 20
Europos parlamentas

V. Grigas: Europa privalo stiprinti dėmesį jauniesiems ūkininkams

2026 05 20
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19
Gėrimai

Svarstoma uždrausti nepilnamečiams parduoti nealkoholinį alų ar vyną

2026 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • Pasakyta žinančių apie R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?
  • rubliui apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • klaustukas apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
  • Rodaras apie Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 29 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (23): Vytauto g. 29 (II dalis)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai