Antradienis, 28 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Matulevičius „Gal laikas atsisakyti vartotojiškos gyvensenos ir tiesiog Gyventi“

Algimantas Matulevičius, www.alkas.lt
2023-05-24 08:00:23
1
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A.Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

       

Daug gražių kalbų ir susirūpinimo dėl klimato kaitos. Dėl Žemės planetos užterštumo. Dėl atskirų rūšių gyvūnų išnykimo. Ir išvis pavojaus, kurį kelia mūsų Namams mūsų pačių neprotinga veikla.

Mokslininkai nepaliaujamai teikia skaičius, kad štai jau tuoj tuoj bus peržengta ta pavojinga riba, po kurios nebegalėsime sugrįžti atgal. Kiek padorūs politikai (nesijuokite yra dar ir tokių), bei Gyvosios Gamtos išsaugojimo entuziastai beskambintų pavojaus varpais – problema taip ir nemažėja. Logiškas klausimas kodėl?

Trumpai atsakyti galima gan lakoniškai – dėl žmogaus prigimtinio GOBŠUMO. Juk patys iš savo patirties žinote – kuo daugiau turi, tuo vis daugiau norisi. Čia kaip toje patarlėje: „Apetitas ateina bevalgant“…

Tačiau problema daugiasluoksnė ir labiau komplikuota, nei atrodo. Ji komplikuota ne tik dėl mūsų jau genuose tvyrančio godumo įnorio. Įnorio turėti daugiau, kurį evoliucijos teorijos šalininkai gali paaiškinti, kad tai žmoguje išsivystė natūraliai dėl savisaugos instinkto – kaupti atsargas badmečiui. Kad būtų kuo pasimaitinti, kai nebebus derliaus arba nepasiseks medžioklė.

Bet toks paaiškinimas tiko feodalinei visuomenei arba ankstyvajam kapitalizmui, o ne šiam laikmečiui. Juk už lango XXI-o amžiaus trečiasis dešimtmetis.

Dar niekada žmonija nebuvo pasiekusi tokių mokslo ir technologijų aukštumų, kaip dabar. Dabar technika tokio lygio, apie ką prieš pusšimtį metų rašytojai rašė mokslinės fantastikos veikaluose.

Stebime didžiulio mąsto prekių ir paslaugų gausos augimą. O kokius virtuoziškus marketingo triukus sukuria su ta modernia technika tų daiktų pardavėjai. Sukurta visa milijardinės vertės visų mūsų įpročių stebėjimo ir elgsenos sistema, kurios tikslas labai žemiškas. Įbrukti mums kuo daugiau niekam nereikalingų daiktų.

Šis laikmetis jau keletą gerų dešimtmečių turi savo išskirtinį ryškų bruožą – Perteklinį Vartojimą. Taip būtent Perteklinį. Mes su jumis jau gyvename ne šiaip vartotojiškoje visuomenėje į ką mus atvedė kapitalizmas ir laisva rinka, bet Perteklinėje.

Pripažinkite, kad tai paprasta kaip 2×2, mūsiškė ekonomika dabar laikosi ant molinių vartojimo kojų. Tik sumažėja vartojimas ir ekonomika stagnuoja/stoja. Kad suktųsi užburtas dabartinės ekonomikos laikrodis negalima sustoti vartojus. Kuo mes daugiau vartojame, tuo labiau auga BVP. Tuo labiau turtėja ir taip turtingi. O prie visos gausos skurdžiai dar labiau skursta.

Ir dar vienas paradoksas, kuo daugiau vartojama, tuo daugiau viskas brangsta. Kodėl? Todėl, kad kapitalistas gerai supranta vartotojišką psichologiją. Vartotojas vis tiek pirks, nes jis taip išauklėtas, taip suformuotas. Jam taip įteigia platūs socialiniai tinklai ir, šiaip jau gan naudingas, internetas.

Pirkti ir vartoti tiesiog tapo mūsų gyvenimo būdu.

Deja, gan atsargiai kalbama apie vartojimo bumo pagimdytos bene svarbiausios problemos – kuo daugiau vartojame, tuo daugiau reikia resursų. Net įvertinant ir tai, kad mokslo ir eksponentiškai besivystančių aukštųjų technologijų dėka šių resursų sąlyginio daikto vieneto pagaminimui arba paslaugos suteikimui reikia vis mažiau. Tačiau auganti perteklinio vartojimo gausa tokia sparti, kad jokios technologijos to neišsprendžia.

Ir veidmainiškai elgęsi politikai ir aukštosios galios institucijos mums bandydamos įpiršti melu grįstą naratyvą, kad mes, bent ES, sukursime žiedinę, resursus taupančią ekonomiką. Kaip ponai ir ponios jūs tai padarysite neatsisakę perteklinio vartojimo? Sąžiningas atsakymas – niekaip. Nes tai tiesiog neįmanoma suderinti.

Jeigu tik pradedame taupyti, mažėja vartojimas ir stoja ekonomikos augimas. O jeigu ir toliau taip nesaikingai vartosime, tai galutinai nuniokosime Planetą. Išnaudosime jos resursus, užteršime vandenis ir galų gale išbalansuosime visą Žemės biosferą, visą jos ekosistemą.

Turime vieną vienintelę išeitį, tai yra, nuo perteklinio vartojimo turime pereiti prie saikingo vartojimo, tuo pačiu pakeičiant ir gyvenimo būdą. 

Juk net nelabai išmintingam, ir per daug apie tai nemąstančiam, turėtų būti aišku, kad žmogui nereikia dešimties mašinų, keleto namų arba šimtus milijonų kainuojančių jachtų. Kam kalnai drabužių arba visų kitų buities reikmenų, kurie nebetelpa net į didžiausias spintas? O kiek į šiukšlyną išmetama maisto!

Juk ir kiekvienas paauglys jau žino, kad kaip mes kiekvienas į šį pasaulį ateiname nuogi, taip iš jo nieko ir neišsinešame. Tada logiškas klausimas – o kam tas besaikis turto kaupimas?

Kai kas aiškina, kad taip rūpinamasi savo palikuoniais. Deja, tai saviapgaulė. Nei vaikai už tėvus gyvenimo nenugyvens, nei tėvai už vaikus. Kiekvienas turime savo gyvenimą ir jį nugyventi dvasine ir materialine prasme galime tik mes patys. Yra aibė pavyzdžių kokios baisios pasekmės ištiko tas šeimas, kurios pažeidžia šią gyvenimišką taisyklę.

Atėjo laikas, kai privalome pradėti gan rimtą diskusija apie vartotojiškos visuomenės atsisakymo ir perėjimo prie sakingos, o tai jau siejasi ir su kita stipria žmogaus gyvenimo dedamąją, ir padorios visuomenės kūrimo.

Tai būtų saikingo/pakankamo vartojimo ir dvasinio padorumo principais grįsta visuomenė, naujas mūsų gyvenimo būdo pagrindas. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip utopija. Bet ir dabartinis žmonijos progresas, kaip minėjau, prieš keletą dešimtmečių taip pat atrodė utopija.

Tai įmanoma.

Reikia tik įsisąmoninti vieną realybę. Jeigu taip nepasielgsime, tiesiog žlugsime. Tai tik laiko klausimas. Veikti šia linkme tikslinga plačiu frontu, bet pradėti reikia nuo Šeimos. Toliau tai logiškai tęsiant visoje švietimo sistemoje – vaikų darželis-mokykla- aukštoji mokykla – darbiniai ir kiti visuomenės socialiniai santykiai. Ir tai ženkliai prasmingiau nei per prievartą dabar bandoma darželinukams, prieš tėvų valią, įbrukti genderizmo ideologiją.

Suprantama, tam būtina paruošti bendrą visuomenės opiniją, o svarbiausia sutarti – kokį pasirinkti būsimą ekonomikos modelį. Viena aišku, kad tokios ekonomikos, kuri remiasi augančiu BVP privalėsime atsisakyti.

Matomai pasinaudojant sparčiai besivystančiu mokslu sugebėsime sukurti visą sistemą rodiklių, kurie atspindės mūsų besikeičiančio gyvenimo kokybę.

Mūsų siūlomas saikingo vartojimo ir padorios visuomenės esminis naratyvas bus Laimingas Gyvenimas čia šioje Žemės planetoje. O jo esmė – pakeisti žmonijos socialinius santykius iš kiekybinių į kokybinius. Tai yra, kad mes pradėtume vertinti ne daiktų kiekį, o patį Gyvenimą, jo pilnatvę.

Kai kas gali pasakyti, kad tai kas parašyta neįgyvendinama. Galbūt. Nežinau. Tačiau privalome suprasti – tai neišvengiamybė. Nes kita alternatyva žmonijos susinaikinimas. O susinaikinimui ji turi du būdus:

  1. a) branduolinis pasaulinis karas;
  2. b) Žemės planetos ekosistemos sunaikinimas.

Ir deja kitų pasirinkimų neduota.

Kas liečia karą, tai čia galima rašyti ir kalbėti daug ir ilgai. Tačiau yra gan aišku, kad karą Rusija arba pralaimės arba, patraukusi savo kraugerį psichopatą iš posto, pati nutrauks šį beviltišką pačiai jai karą ir pasitrauks iš Ukrainos.

O kitų didžiųjų pasaulio valstybių lyderiai, nesiginčijant kieno santvarka pranašesnė, vėl susės už bendro stalo ir sutars, kad sunaikinti Žemę niekam nenaudinga ir pademonstruodami išmintį, kaip ir dera lyderiams susitars, kad pasaulis bus daugiapolis, o kiekviena tauta-valstybė tvarkysis viduje taip, kaip nori jos žmones. Juk sugebėjo 77 metus Europa išgyventi be karo. Ir tai egzistuojant blogio imperijai SSRS. Tai negi dabar visi išsikraustė iš proto. Juk nugalėtojų nebus, tai ir vaikui aišku.

Dėl antro bus net sunkiau susitarti, nes čia, kaip minėta aukščiau, įsimaišo žmogaus gobšumo faktorius. Prieš vartotojiškos visuomenės atsisakymą gan aršiai kovos žemės turčiai. Visgi tai nebeviltiška.

Egzistuoja viena nors kol kas ir nedidelė viltis. Tų turčių  tikrai labai nedaug. Ir jie nėra vieningi. Be to juk ne vien pinigai valdo pasaulį. Bent žmonijos progresą nulėmė ne turčiai, o pasiaukojantys idealistai.

Nepraraskime vilties bei tikėkime, kad ir šiame istoriniame mūsų egzistencijos etape tokių atsiras pakankamai. Svarbu pradėti kalbėtis. O tada atsiras ir mąstymas…o po jo prasmingas veikimas.

 Autorius yra LRP pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Matulevičius. Skurdo ištakos
  2. A. Matulevičius. Vertybės ir prisitaikėliškumas
  3. A. Matulevičius. Pranešėjas ir „valstybininkai“
  4. A. Matulevičius. Karas, sankcijos, bei plepiai…
  5. A. Matulevičius. Netikiu, kad opozicija – už socialinį darvinizmą!
  6. A. Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą
  7. A. Matulevičius. Prezidentas – tautos valios vykdytojas
  8. A. Matulevičius. Apie energijos kainas kitu kampu
  9. A. Matulevičius. Patys esame atsakingi už savo lyderius
  10. A. Matulevičius. Ar mūsų „skaidrintojai“ netarnauja „giluminei valstybei“?
  11. E. Dzežulskis-Duonys. Kam kliudo šeima?
  12. K. Stoškus. Darsyk apie skurdą
  13. I. Vėgėlė. Demokratijos skurdas
  14. J. Kisieliauskas: Tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau
  15. Apklausa: svarbiausias Europos Parlamento uždavinys europiečiams – ginti demokratiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Jei alga netenkina says:
    2 metai ago

    Ši šalis mokės po 5 000 eurų per mėnesį imigrantams, kurie veda vietines merginas
    – ve.lt/gyvenimas/laisvalaikis/si-salis-mokes-po-5-000-euru-per-menesi-imigrantams-kurie-veda-vietines?utm_source=traffic&utm_medium=homepage&utm_campaign=traffic_amplifier_digital_matter

    Štai, kaip reikia spręsti valstybės demografines duobes!
    🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Aplinkos būklės duomenų biblioteka
Gamta ir žmogus

Oro duomenys – aplinkos būklės duomenų bibliotekoje

2025 10 28
„Sodra“
Lietuvoje

Penktadieniais „Sodra“ pradės aptarnavimą valanda vėliau

2025 10 28
Marija Jakubauskienė
Lietuvoje

Ministrė pažadėtų vykdomos reformos įrodymų liberalams taip ir nepateikė

2025 10 28
Šliūpų šeima (Jonas, Vytautas, Grasilda), 1936 m. Kaunas
Istorija

Vytautas Jonas Šliūpas – tarp Palangos, Amerikos ir šeimos atminties: 95-osioms gimimo metinėms

2025 10 28
„Sengirės fondas“
Gamta ir ekologija

Pirmieji Lietuvos verslai jungiasi prie „1% for the Planet“ judėjimo

2025 10 28
Mokomoji stotelė prie LNM Istorijų namų
Etninė kultūra

LNM Istorijų namai kviečia pažinti etnografiją per žaidimą

2025 10 28
Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“
Architektūra

KTU SAF docentas Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“: sužavėjo projektuota sodyba Gaižėnų kaime

2025 10 28
Apsaugota apie 600 tūkst. miško sodmenų
Gamta ir ekologija

Bendromis jėgomis apsaugota apie 600 tūkst. miško sodmenų

2025 10 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tomas Jakutis apie Teisingumo ministerija įregistravo Nacionalinio susivienijimo vadovybės pasikeitimą – partijai vadovaus Vytautas Sinica
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose
  • +++ apie Žvalgų dieną pristatomas naujas istorinis komiksas apie pasipriešinimo legendą Juozą Lukšą
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Oro duomenys – aplinkos būklės duomenų bibliotekoje
  • Z. Vaišvila. Referendumas – ir mūsų įrankis
  • Penktadieniais „Sodra“ pradės aptarnavimą valanda vėliau
  • Ministrė pažadėtų vykdomos reformos įrodymų liberalams taip ir nepateikė

Kiti Straipsniai

Šliūpų šeima (Jonas, Vytautas, Grasilda), 1936 m. Kaunas

Vytautas Jonas Šliūpas – tarp Palangos, Amerikos ir šeimos atminties: 95-osioms gimimo metinėms

2025 10 28
„Sengirės fondas“

Pirmieji Lietuvos verslai jungiasi prie „1% for the Planet“ judėjimo

2025 10 28
Mokomoji stotelė prie LNM Istorijų namų

LNM Istorijų namai kviečia pažinti etnografiją per žaidimą

2025 10 28
Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“

KTU SAF docentas Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“: sužavėjo projektuota sodyba Gaižėnų kaime

2025 10 28
Apsaugota apie 600 tūkst. miško sodmenų

Bendromis jėgomis apsaugota apie 600 tūkst. miško sodmenų

2025 10 28
Kompiuteris,užrašai

Trumpesnė darbo diena prieš šventes: ką būtina žinoti?

2025 10 27
Indrė Ungeitytė Geteborgo meno muziejuje

VDU edukologijos doktorantai semiasi patirties garsiausiuose pasaulio universitetuose

2025 10 27
Seinų Žiburio mokykla

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla mini 20-metį

2025 10 27
Šliūpų ir Ragauskų šeimos Palangoje, apie 1932 m.

Kviečia ekskursija po miestą „Palangos senųjų vilų paslaptys“

2025 10 27
Žilių akmuo

Žilių akmuo paskelbtas gamtos paveldo objektu

2025 10 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Tomas Jakutis apie Teisingumo ministerija įregistravo Nacionalinio susivienijimo vadovybės pasikeitimą – partijai vadovaus Vytautas Sinica
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose
  • +++ apie Žvalgų dieną pristatomas naujas istorinis komiksas apie pasipriešinimo legendą Juozą Lukšą
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose
  • +++ apie D. Simanaitis. Pati seniausia, turtingiausia ir gražiausia pasaulyje…Ar tikrai?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos - senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai