Šeštadienis, 7 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Matulevičius „Gal laikas atsisakyti vartotojiškos gyvensenos ir tiesiog Gyventi“

Algimantas Matulevičius, www.alkas.lt
2023-05-24 08:00:23
135
PERŽIŪROS
1
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A.Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daug gražių kalbų ir susirūpinimo dėl klimato kaitos. Dėl Žemės planetos užterštumo. Dėl atskirų rūšių gyvūnų išnykimo. Ir išvis pavojaus, kurį kelia mūsų Namams mūsų pačių neprotinga veikla.

Mokslininkai nepaliaujamai teikia skaičius, kad štai jau tuoj tuoj bus peržengta ta pavojinga riba, po kurios nebegalėsime sugrįžti atgal. Kiek padorūs politikai (nesijuokite yra dar ir tokių), bei Gyvosios Gamtos išsaugojimo entuziastai beskambintų pavojaus varpais – problema taip ir nemažėja. Logiškas klausimas kodėl?

Trumpai atsakyti galima gan lakoniškai – dėl žmogaus prigimtinio GOBŠUMO. Juk patys iš savo patirties žinote – kuo daugiau turi, tuo vis daugiau norisi. Čia kaip toje patarlėje: „Apetitas ateina bevalgant“…

Tačiau problema daugiasluoksnė ir labiau komplikuota, nei atrodo. Ji komplikuota ne tik dėl mūsų jau genuose tvyrančio godumo įnorio. Įnorio turėti daugiau, kurį evoliucijos teorijos šalininkai gali paaiškinti, kad tai žmoguje išsivystė natūraliai dėl savisaugos instinkto – kaupti atsargas badmečiui. Kad būtų kuo pasimaitinti, kai nebebus derliaus arba nepasiseks medžioklė.

Bet toks paaiškinimas tiko feodalinei visuomenei arba ankstyvajam kapitalizmui, o ne šiam laikmečiui. Juk už lango XXI-o amžiaus trečiasis dešimtmetis.

Dar niekada žmonija nebuvo pasiekusi tokių mokslo ir technologijų aukštumų, kaip dabar. Dabar technika tokio lygio, apie ką prieš pusšimtį metų rašytojai rašė mokslinės fantastikos veikaluose.

Stebime didžiulio mąsto prekių ir paslaugų gausos augimą. O kokius virtuoziškus marketingo triukus sukuria su ta modernia technika tų daiktų pardavėjai. Sukurta visa milijardinės vertės visų mūsų įpročių stebėjimo ir elgsenos sistema, kurios tikslas labai žemiškas. Įbrukti mums kuo daugiau niekam nereikalingų daiktų.

Šis laikmetis jau keletą gerų dešimtmečių turi savo išskirtinį ryškų bruožą – Perteklinį Vartojimą. Taip būtent Perteklinį. Mes su jumis jau gyvename ne šiaip vartotojiškoje visuomenėje į ką mus atvedė kapitalizmas ir laisva rinka, bet Perteklinėje.

Pripažinkite, kad tai paprasta kaip 2×2, mūsiškė ekonomika dabar laikosi ant molinių vartojimo kojų. Tik sumažėja vartojimas ir ekonomika stagnuoja/stoja. Kad suktųsi užburtas dabartinės ekonomikos laikrodis negalima sustoti vartojus. Kuo mes daugiau vartojame, tuo labiau auga BVP. Tuo labiau turtėja ir taip turtingi. O prie visos gausos skurdžiai dar labiau skursta.

Ir dar vienas paradoksas, kuo daugiau vartojama, tuo daugiau viskas brangsta. Kodėl? Todėl, kad kapitalistas gerai supranta vartotojišką psichologiją. Vartotojas vis tiek pirks, nes jis taip išauklėtas, taip suformuotas. Jam taip įteigia platūs socialiniai tinklai ir, šiaip jau gan naudingas, internetas.

Pirkti ir vartoti tiesiog tapo mūsų gyvenimo būdu.

Deja, gan atsargiai kalbama apie vartojimo bumo pagimdytos bene svarbiausios problemos – kuo daugiau vartojame, tuo daugiau reikia resursų. Net įvertinant ir tai, kad mokslo ir eksponentiškai besivystančių aukštųjų technologijų dėka šių resursų sąlyginio daikto vieneto pagaminimui arba paslaugos suteikimui reikia vis mažiau. Tačiau auganti perteklinio vartojimo gausa tokia sparti, kad jokios technologijos to neišsprendžia.

Ir veidmainiškai elgęsi politikai ir aukštosios galios institucijos mums bandydamos įpiršti melu grįstą naratyvą, kad mes, bent ES, sukursime žiedinę, resursus taupančią ekonomiką. Kaip ponai ir ponios jūs tai padarysite neatsisakę perteklinio vartojimo? Sąžiningas atsakymas – niekaip. Nes tai tiesiog neįmanoma suderinti.

Jeigu tik pradedame taupyti, mažėja vartojimas ir stoja ekonomikos augimas. O jeigu ir toliau taip nesaikingai vartosime, tai galutinai nuniokosime Planetą. Išnaudosime jos resursus, užteršime vandenis ir galų gale išbalansuosime visą Žemės biosferą, visą jos ekosistemą.

Turime vieną vienintelę išeitį, tai yra, nuo perteklinio vartojimo turime pereiti prie saikingo vartojimo, tuo pačiu pakeičiant ir gyvenimo būdą. 

Juk net nelabai išmintingam, ir per daug apie tai nemąstančiam, turėtų būti aišku, kad žmogui nereikia dešimties mašinų, keleto namų arba šimtus milijonų kainuojančių jachtų. Kam kalnai drabužių arba visų kitų buities reikmenų, kurie nebetelpa net į didžiausias spintas? O kiek į šiukšlyną išmetama maisto!

Juk ir kiekvienas paauglys jau žino, kad kaip mes kiekvienas į šį pasaulį ateiname nuogi, taip iš jo nieko ir neišsinešame. Tada logiškas klausimas – o kam tas besaikis turto kaupimas?

Kai kas aiškina, kad taip rūpinamasi savo palikuoniais. Deja, tai saviapgaulė. Nei vaikai už tėvus gyvenimo nenugyvens, nei tėvai už vaikus. Kiekvienas turime savo gyvenimą ir jį nugyventi dvasine ir materialine prasme galime tik mes patys. Yra aibė pavyzdžių kokios baisios pasekmės ištiko tas šeimas, kurios pažeidžia šią gyvenimišką taisyklę.

Atėjo laikas, kai privalome pradėti gan rimtą diskusija apie vartotojiškos visuomenės atsisakymo ir perėjimo prie sakingos, o tai jau siejasi ir su kita stipria žmogaus gyvenimo dedamąją, ir padorios visuomenės kūrimo.

Tai būtų saikingo/pakankamo vartojimo ir dvasinio padorumo principais grįsta visuomenė, naujas mūsų gyvenimo būdo pagrindas. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip utopija. Bet ir dabartinis žmonijos progresas, kaip minėjau, prieš keletą dešimtmečių taip pat atrodė utopija.

Tai įmanoma.

Reikia tik įsisąmoninti vieną realybę. Jeigu taip nepasielgsime, tiesiog žlugsime. Tai tik laiko klausimas. Veikti šia linkme tikslinga plačiu frontu, bet pradėti reikia nuo Šeimos. Toliau tai logiškai tęsiant visoje švietimo sistemoje – vaikų darželis-mokykla- aukštoji mokykla – darbiniai ir kiti visuomenės socialiniai santykiai. Ir tai ženkliai prasmingiau nei per prievartą dabar bandoma darželinukams, prieš tėvų valią, įbrukti genderizmo ideologiją.

Suprantama, tam būtina paruošti bendrą visuomenės opiniją, o svarbiausia sutarti – kokį pasirinkti būsimą ekonomikos modelį. Viena aišku, kad tokios ekonomikos, kuri remiasi augančiu BVP privalėsime atsisakyti.

Matomai pasinaudojant sparčiai besivystančiu mokslu sugebėsime sukurti visą sistemą rodiklių, kurie atspindės mūsų besikeičiančio gyvenimo kokybę.

Mūsų siūlomas saikingo vartojimo ir padorios visuomenės esminis naratyvas bus Laimingas Gyvenimas čia šioje Žemės planetoje. O jo esmė – pakeisti žmonijos socialinius santykius iš kiekybinių į kokybinius. Tai yra, kad mes pradėtume vertinti ne daiktų kiekį, o patį Gyvenimą, jo pilnatvę.

Kai kas gali pasakyti, kad tai kas parašyta neįgyvendinama. Galbūt. Nežinau. Tačiau privalome suprasti – tai neišvengiamybė. Nes kita alternatyva žmonijos susinaikinimas. O susinaikinimui ji turi du būdus:

  1. a) branduolinis pasaulinis karas;
  2. b) Žemės planetos ekosistemos sunaikinimas.

Ir deja kitų pasirinkimų neduota.

Kas liečia karą, tai čia galima rašyti ir kalbėti daug ir ilgai. Tačiau yra gan aišku, kad karą Rusija arba pralaimės arba, patraukusi savo kraugerį psichopatą iš posto, pati nutrauks šį beviltišką pačiai jai karą ir pasitrauks iš Ukrainos.

O kitų didžiųjų pasaulio valstybių lyderiai, nesiginčijant kieno santvarka pranašesnė, vėl susės už bendro stalo ir sutars, kad sunaikinti Žemę niekam nenaudinga ir pademonstruodami išmintį, kaip ir dera lyderiams susitars, kad pasaulis bus daugiapolis, o kiekviena tauta-valstybė tvarkysis viduje taip, kaip nori jos žmones. Juk sugebėjo 77 metus Europa išgyventi be karo. Ir tai egzistuojant blogio imperijai SSRS. Tai negi dabar visi išsikraustė iš proto. Juk nugalėtojų nebus, tai ir vaikui aišku.

Dėl antro bus net sunkiau susitarti, nes čia, kaip minėta aukščiau, įsimaišo žmogaus gobšumo faktorius. Prieš vartotojiškos visuomenės atsisakymą gan aršiai kovos žemės turčiai. Visgi tai nebeviltiška.

Egzistuoja viena nors kol kas ir nedidelė viltis. Tų turčių  tikrai labai nedaug. Ir jie nėra vieningi. Be to juk ne vien pinigai valdo pasaulį. Bent žmonijos progresą nulėmė ne turčiai, o pasiaukojantys idealistai.

Nepraraskime vilties bei tikėkime, kad ir šiame istoriniame mūsų egzistencijos etape tokių atsiras pakankamai. Svarbu pradėti kalbėtis. O tada atsiras ir mąstymas…o po jo prasmingas veikimas.

 Autorius yra LRP pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Matulevičius. Skurdo ištakos
  2. A. Matulevičius. Vertybės ir prisitaikėliškumas
  3. A. Matulevičius. Pranešėjas ir „valstybininkai“
  4. A. Matulevičius. Karas, sankcijos, bei plepiai…
  5. A. Matulevičius. Netikiu, kad opozicija – už socialinį darvinizmą!
  6. A. Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą
  7. A. Matulevičius. Prezidentas – tautos valios vykdytojas
  8. A. Matulevičius. Apie energijos kainas kitu kampu
  9. A. Matulevičius. Patys esame atsakingi už savo lyderius
  10. A. Matulevičius. Ar mūsų „skaidrintojai“ netarnauja „giluminei valstybei“?
  11. E. Dzežulskis-Duonys. Kam kliudo šeima?
  12. K. Stoškus. Darsyk apie skurdą
  13. I. Vėgėlė. Demokratijos skurdas
  14. J. Kisieliauskas: Tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau
  15. Apklausa: svarbiausias Europos Parlamento uždavinys europiečiams – ginti demokratiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Jei alga netenkina says:
    3 metai ago

    Ši šalis mokės po 5 000 eurų per mėnesį imigrantams, kurie veda vietines merginas
    – ve.lt/gyvenimas/laisvalaikis/si-salis-mokes-po-5-000-euru-per-menesi-imigrantams-kurie-veda-vietines?utm_source=traffic&utm_medium=homepage&utm_campaign=traffic_amplifier_digital_matter

    Štai, kaip reikia spręsti valstybės demografines duobes!
    🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

K. Sawados monografijos pristatymas ir diskusija Vilniaus knygų mugėje
Istorija

Išleista knyga apie žmogų, išsaugojusį nykstančios ainų tautos balsą

2026 03 07
Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos
Lietuvoje

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui
Architektūra

Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

2026 03 07
Inauguracija
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

2026 03 06
Trakų viadukas
Lietuvoje

Pradedamas Trakų viaduko atnaujinimas

2026 03 06
Duobė kelyje
Gamta ir žmogus

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Ruoniukas
Gamta ir žmogus

Metas, kai pakrantėje pasirodo ruoniukai: kaip elgtis jį pastebėjus

2026 03 06
Skaitymai su šunimi
Gamta ir žmogus

Mažieji kauniečiai kviečiami skaityti drauge su terapiniais šunimis

2026 03 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Laima apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • P.Skutas apie Miesto ir tautos simbolis
  • Želva----Laumėnai apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • >Nebūtinai apie Miesto ir tautos simbolis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kur lietuviai keliauja ieškoti šiltesnių orų?
  • Ar žiemos šalčiai sunaikino ir kenkėjus?
  • Gyvūnų drabužiai – ne tik stiliaus detalė
  • Upėtakis – ir tiems, kurie žuvies paprastai vengia

Kiti Straipsniai

Kaip neperlenkti lazdos vartojant vaistus nuo skausmo?

Ką rodo augantys farmacinių atliekų kiekiai Lietuvoje?

2026 03 07
Kompiuteris

9 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, net jei to nepastebi

2026 03 07
Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

2026 03 07
Jonas Vaiškūnas

Alkas.lt sveikina žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 65-mečio sukakties proga!

2026 03 06
Džeimsas Ijanas Maklynas (James Iain McLean)

Lietuviškai išmokęs britas Džeimsas: dievinu netaisyklingą lietuvių kalbą

2026 03 06
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Išleista J. Jaroševičiaus veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ III dalis

2026 03 06
Seimo skaitykla

Seimo skaitykloje – naujausios signataro A. Kumžos knygos pristatymas

2026 03 06
Stračiūnų herpetologinis draustinis

Žadama išplėsti Stračiūnų draustinio teritoriją ir įsteigti naujus Radyščiaus, Tyklės bei Večių draustinius

2026 03 06
Žemė

Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės

2026 03 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Laima apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • P.Skutas apie Miesto ir tautos simbolis
  • Želva----Laumėnai apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • >Nebūtinai apie Miesto ir tautos simbolis
  • Nebūtinai apie Miesto ir tautos simbolis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos - senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai