Seimas po svarstymo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo siekiama teisiškai reglamentuoti civilinės sąjungos sudarymo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas. Už tai numatantį įstatymo projektą po svarstymo balsavo 60 Seimo narių, prieš − 52, susilaikė − 3. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas ir patvirtintas dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis, o teisinės civilinės sąjungos pasekmės atsirastų nuo civilinės sąjungos įregistravimo momento.
Pagal projektą, civilinę sąjungą sudaryti siekiantys asmenys turėtų būti sulaukę pilnametystės, ją būtų draudžiama įregistruoti artimiems giminaičiams, o ją registravę ir jos nenutraukę asmenys negalėtų sudaryti santuokos ar civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Civilinę sąjungą tvirtintų notaras.
Įstatymo projektu būtų reglamentuotas partnerių turto teisinis režimas, paveldėjimo teisė, atstovimo ir veikimo kito partnerio vardu teisė.
Kaip pristatymo metu yra minėjusi viena iš projekto rengėjų Seimo narė Jurgita Sejonienė, Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra ne tik dalies visuomenės lūkestis, bet ir ilgai besitęsianti valstybės skola nesusituokusiems asmenims. „Būtina atsižvelgti į tos visuomenės grupės interesus, kuri dėl vienų ar kitų priežasčių nesudaro santuokos, tačiau veda bendrą socialiniais, dvasiniais, moraliniais aspektais susietą gyvenimą. Būtina išspręsti praktinius tokio gyvenimo klausimus“, – yra pažymėjusi Seimo narė.
Valdančiųjų manevrai pasiteisino: civilinė sąjunga sulaukė Seimo pritarimo
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/valdanciuju-manevrai-pasiteisino-civiline-sajunga-sulauke-seimo-pritarimo/
Kadangi tokiu atveju jungimasis kaip civilinis ryšys būtų išskirtinis, todėl ir jo įvardijimui derėtų urėti atskirą žodį. Sąjunga turi apibrėžtą nusistovėjusią reikšmę. Tokiu atveju geriau būtų vadinti ne civiline sąjunga, o civiline junguva. Pasakius – gyvename junguvoje, būtų aišku kas tai yra. Asmemis, ją sudariusius, būtų galima vadinti junguviais. Tokiu atveju nebūtų reikalingas ir žodis partnerystė, kuris taip pat turi nusistovėjusią reikšmę.
Sukčiavimas.2023.05.19 pos4dyje Partnerystės įstatymo svarstymas Seimo dienotvarkėje buvo išbrauktas O 2023.05.22 ryte dienotvarkėje nebuvo,Staiga susirinkus Seimui 2023.05.22 į 276 posėdį šis partnerystės klausimas pasiūlomas įtraukti į šios dienos darbotvarkę ir V.Mitalui vedant posėdį prabalsuojama už šį įstatymą. Aš įžvelgiu falšą jokia skubos tvarka , minimaliai diskutuojant tas įstatymas priimtas, kuris sulaukė didžiulį pasipriešinimą Lietuvos rinkėjų tarpe,
Apie dorovę ir darbus: kuo krikščionys skiriasi nuo socdemų, kuo socdemai skiriasi nuo komunistų, kuo komunistai skiriasi nuo liberalų, kuo liberalai skiriasi nuo demokratų ir t.t.?
Priminkite, kokiais čekiukais pateisintos išlaidos asfaltuoti Vilniaus rajono keliuką, kuris pagal kažkokius dokumentus negalėjo būti tuo metu asfaltuojamas?
Užsiimu tik įtrūkimų remontu ir hermetizavimu asfalto dangoje.
Sąskaitos numerį malonėkite čia paviešinti!
Gudrus, mat – privers žmogą įsivaizduoti, kaip per Jonines pulkas įniršusių moteriškių cypdamos kokį Juonį apspis ir už cenzūrą negailestingai atkeršys,
o tada nusuks kalbas, lyg būtų visai niekuo dėtas, lyg būtų nekaltas ir pūkuotas…
Kiek suprantu, dabar patvirtintas dar ne įstatymas, o jo projektas. Atitinkami komitetai turės jį svarstyti ir siūlyti papildymus bei taisymus.
Tai užbaigus, Seimas balsuos jau dėl įstatymo, o po to prezidentas tvirtins, arba ne.
Taigi, kad ir nedaug, bet dar liko laiko užversti politikus laiškais, reikalavimais, kasdien prie jų rūmų juos pasitikti ir išlydėti.
Ši kova turi būti dėl esamų sąvokų turinio išsaugojimo. Jomis šiuo atveju yra – šeima. santuoka, partnerystė, sąjunga.
Todėl įstatymas vadintinas ne civilinės sąjungos, o civilinės junguvos įstatymu. Ją sudarę asmenys ne partneriais, o unguviais. Junguva yra naujas žodis nuo žodžio – jungtis, apsijungti.
Antras momentas – įsivaikinimo ir vaikų globos teisės. Jos junguvos atveju negali būti suteiktos.
Šiandien TV reportaže pasisakiusio Seimo nario keisti argumentai: jų netenkina, kad
– dabar jie turi ne metrikacijos skyriuje, o pas notarą savo bendrabūvį registruoti;
– registruodamiesi pas notarą, jie negali registruotis bendra (kaip tuokiantis) pavarde.
Tuo tarpu be triukšmo, be skalambijimo visais varpais savo bendrą gyvenimą jau susitvarkę teisininkai(!) nemato didelio vargo pateikti paraišką dėl pavardės pakeitimo (kaip ir kiti žmonės ją keičia, turėdami tam vienokių ar kitokių priežasčių). Svarbiausia – kad asmeninės psichologinės savybės tavęs su visais nekiršintų, nesiektum būti aukščiau visų, būti tuo, kam bendruomenės taisyklės ir įstatymai negalioja.
Pilietinė akcija prie Seimo už Vyro ir Moters šeimą prieš Civilinę sąjungą
– pozicija.org/pilietine-akcija-prie-seimo-uz-vyro-ir-moters-seima-pries-civiline-sajunga/
Dalyviai:
Laisvos Visuomenės Institutas
Basos Mamos
Sąjunga Vardan Šeimos
Lietuvos Tėvų Forumas
Rengimo Šeimai Asociacija
Lietuvos Šeimų Sąjūdis
adresas: slido.com
į langelį „Joining as a participant?” įrašom „radijas”
naujame langelyje renkamės „RADIJO RINGAS”
ir atsakome į klausimą
Ar Seimas turėtų įteisinti civilinę sąjungą?
Atsiprašau, balsavimas perkeltas į čia:
– lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lrt-radijas
KLAUSIMAI:
Taip, ji jau seniai turėjo būti įteisinta – 34 = 45%
34 45% – Ne, tai prieštarauja šeimos sampratai – 39 = 51%
Civilinė sąjunga galėtų būti įteisinta, bet dar ne dabar – 1 = 1%
Man tai nesvarbu – 2 = 3%
Svarbiausiai neleisti įsikraustyti į žodžius – šeima, santuoka, partnerystė, sąjunga, nelyginant gegutei padėti kiaušinį į svetimą lizdą, – juose. Taigi gintinas šių žodžių turinys, neleistina spekuliuoti jais prisidengus. Tokių santykių pobūdžiui žodis ‘sąjunga’ per platus, nelabai logiškas, o tarkim naujas – ‘junguva, jungva(ė)’, manau labiau tiktų.
Taigi įstatymas pavadintinas – Jungvos(ės) vardu ir eitina prie kitų reikalų.
LRT klausimu – “Ar Seimas turėtų įteisinti civilinę sąjungą?”, neaišku ką gali sužinoti. Ar kad apskritai nereikia įteisinti, ar kad toks pavadinimas netenka. Va taip LRT, apskritai žurnalistų ir dainuojama yra šalia tono…
Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kodėl lietuviai nepritaria civilinei sąjungai?
– pozicija.org/kristina-zamaryte-sakaviciene-kodel-lietuviai-nepritaria-civilinei-sajungai/
…
„Tai ne homofobija, tai realybės pripažinimas. Žinoma, galima pabandyti ignoruoti realybę, tačiau neįmanoma išvengti realybės ignoravimo pasekmių.”
Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kodėl lietuviai nepritaria civilinei sąjungai?
– tiesos.lt/kristina-zamaryte-sakaviciene-kodel-lietuviai-nepritaria-civilinei-sajungai/
„Žinoma, galima pabandyti ignoruoti realybę, tačiau neįmanoma išvengti realybės ignoravimo pasekmių.”
Dėl Civilinės sąjungos įstatymo VDU absolventas išprovokavo viešą politikų ir mokslininkų ginčą (Nuolat papildomas)
– pozicija.org/del-civilines-sajungos-istatymo-vdu-absolventas-isprovokavo-viesa-politiku-ir-mokslininku-ginca/