Kalba rimtas ir šventas dalykas. Tai Dievo duota, gamtos išauklėta, su mumis sukibusi nebeatskiriamai kaip oda. Imtų kas tave bielyti [dirti], žiūrėk, kaip rėktumei. Kai saviškai kalbėti ar rašyti kas draudžia, žiūrėk, kiek mums širdį sopa.
Bet atsitinka kitaip. Su sava kalba žinokis, niekas jos tau nedraudžia, bet ir nepagerbia. Palieka kaip seną vyžą šiukšlyne, o vis vartoja kitą, savąją, ne tavąją.
Vadinas, prie paprasto, pilko tavo rūbelio prisega svetimą skaistų, bet be vertės lakatėlį ir sako: Ne, tatai gražu! Tada ir jis pats ima prisisegioti ir vaikščioti pasipūtęs. Iš šalies žiūrintiems nei tai gražu, nei tai negražu. Taip sau. Tuo kvailys tesigrožėja savo viduje. Ir jis nelaimingas, jis – ligonis. Tokie reikia gydyti.
Žinai, apie ką aš kalbu? Apie tavo tetos vyrą. Aš tikrai žinau jį esant tokį pat gryčios vaiką, kaip ir mes, jo namiškai nė nemoka lenkiškai. O jis dedas lenku.
Jis nė nežino, kas ta Lenkija ir ko jai reikia. Jis težino vieną jos kalbą, kurios mieste pramoko ir tuo gašavojas kaip skaisčiu lakatėliu.
Mums, žinoma, dėl to nei šilta, nei šalta, nei jis mūsų dabar nepagadina, nei pagijęs pataisys. O vis dėlto tai rakštis. Jei jis būtų tikras lenkis, jis mums visai nerūpėtų, o jis rūpi.
Ksaverai, vėžys mus ėda. Tai tokia puvimo liga. Ji supūdo bet kurį kūno narį: lūpą, pilvą. Įpūdo ir medį. Sveikutėliausiame medelyje atsiveria žaizda, ir medelio gyvenimas nebeilgas ir tas pats suskurdęs.
Tai šen, tai ten mūsų giminės, lietuvių tautos paviršė, kaip to medelio luoba, įtrūksta ir ima skėstis. Ir per ją kaip iš beržo ima išvarvėti gyvybės sula.
Į mūsų gyvenimą braujas svetimieji. Vieni akiplėšiškai ateina, išsižergia ir sako: ot, ir nebeišeisiu, ir jūs man nieko nepadarysite! Tai rusai.
Kiti neva draugais ateina, kaip opšrus pas lapę į jos olą, anot tos pasakos; įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeiti, nebeišeina, paleidžia bjaurų savo kvapą, kurio lapė nepakenčia.
O kai ima bartis, tai akiplėša opšrus sako: jei tau čia su manim negera, tai pati išeik, o man čia gera, tai ko aš eisiu? Tai lenkai.
Vėžys – ruskis: jis ėda viešąjį mūsų gyvenimą. Vėžys – lenkis: jis, ruskių atstumtas nuo viešojo gyvenimo, ėda bent šeimyninį mūsų gyvenimą.
***
Ištraukos iš Vaižganto romano „Šeimos vėžiai“ (Raštai, Vilnius: Pradai, 1995, p. 382–383).
Parengė Dainius Razauskas
kokia aiski etimologija :Latviams “kreivi” .. o lietuviams “lenkis”, lenktas , lenkas….aciu Dainiui
uz sia israuka ….yra apie ka pagalvoti …
Your comment is awaiting moderation
6 sekundės ago
Ar kas dar prisimena kaip lietuvos komunistai balsavo uz neriklausomybes atkurima….paskutine akimirka kai nebebuvo kur detis ,kai jursenai,brazauskai,juozaiciai ir kiti suprato kad dauguma vistiek balsuos Uz….V Landsbergis tai papasakojo labai aiskiai….kokios tikros intencijos jursenu buvo…. ….
Supratau kaip pro AL sieta prasmukti :
reikia kiek imanoma daugiau gramatiniu klaidu
daryti ir ivelti tokias raides kaip w q sw ir pan…
praleidzia be problemu …cha cha…
Kur tas Vaižganto atvirumas dingęs šiandien, kur atviras pasakymas vienas kitam į akis, kad neturime dėtis nei su lenkiu, nei su ruskiu. Oskaras Milašius taip pat aiškiai sakė, kad dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis, tai reiškia, kad tai yra dėsnis. Taigi laikytis kuo toliau – turime tiek nuo vienų, tiek nuo kitų. Ir kaip yra svarbiausia pagal tą laikymąsi kandidatus į valdžias turėtume rinkti. Va dabar, kai Vaižgantų tarp rašytojų jau nesiranda, tai tą “vėžį”, vaigantiškai sakant, Seimas su Prezidentu net raidyne įtaisė.
Bet gi kaip taiklu ir aktualu ir šiandien! Nepasikeitė nei mūsų kaimynai, nes mes patys. Dabar dar prisidėjo ir anglų kalbos invazija, kuri, žinant lietuvių charakterį ir čia aprašytą patirtį, turi labai geras perspektyvas. Kaip tai dabar vyksta aprašė Jolanta Zabarskaitė Nenoriu būti lietuvis -ė.
Bet gi kaip taiklu ir aktualu ir šiandien!
Nepasikeitė nei mūsų kaimynai, nes mes patys. Dabar dar prisidėjo ir anglų kalbos invazija, kuri, žinant lietuvių charakterį ir čia aprašytą patirtį, turi labai geras perspektyvas. Kaip tai dabar vyksta aprašė Jolanta Zabarskaitė „Nenoriu būti lietuvis(ė)“ (delfi).
Kadangi su anglų k. gyvenimo kaiminystėje nėra, tai jos mokėjimo poveikis lietuvių k. visai kitoks. Be to, ji savo garsais ir gramatika, garsų artikuliavimo burnoje vieta skiriasi, tai manytina, kad Lietuvoje bus apsiribota tik jos mokėjimu. Pažiūra išliks kaip į svetimą kalbą.
Kavinių, restoranų, poilsinių, viešbučių pavadinimai, bendrovių pavadinimai, nesuskaičiuojami anglicizmai žiniasklaidoje, prekyboje, reklamoje, kalboje, įskaitant pačių aukščiausių politikų pasisakymus, dainos per tv ir radiją anglų kalba ir t.t. Visko tiesiog neįmanoma išvardyti. Didžiulė grėsmė lietuvių kalbai. Nenusakomai didelis lietuvių kalbos užteršimas šiandien. O kas rytoj?
Visa tai – didelė fizinė (išorinė) grėsmė lietuvių kalbai, bet svarbiausia netarti (neartikuliuoti) lietuviškos kalbos žodžių anglų kalbai esančioje burnos vietoje. Lietuvybės dvasia yra būtent kalbos garsuose. Jeigu lietuviškais žodžiais čiulbėsi anglišku balsu – prapultis…
O kirčio vietos dvigarsiuose AU staigus pakeitimas, iškraipantis, nuslepiantis žodžio prasmę, paverčiantis jį dezinformacijos įrankiu? Kai nežinia, klAusė ar klaUsė, nes abiem atvejais tariama klOUsė… Ir tai ne kelių, o daugybės žodžių tarties sudarkymas, prasmės iškraipymas! Ant kito dėmens dvigarsiuose su I perkeltas kirtis žalos žodžio prasmei nedaro. O AU ar OU – visai kitas reikalas.
Įdomu, kas kelia įtarimų modereišinui: kad taiklu, ar kad aktualu?
Tai, kas svarbu, tas ir į nuotekas, tokia mano patirtis. Mane vėl cenzūruoja. KODĖL TO NĖRA KITOSE SVETAINĖSE???
O gal kad ir šiandien?
VĖL CENZŪRA. KODĖL TO JOS NĖRA KITOSE SVETAINĖSE???
Tikrai taip – neteko kitose to patirti.
Prieš kelias dienas rašė, jog turi savo sietą. Vadinasi, kažkas iš besidarbuojančių taip jį nustato, kad dalis mūsų pasijustų čia nepageidaujami?
Parašau, ir mano ašarotas poemas – į nuotekas. Pernelyg akivaizdu, kad… Ką gi, prieš vienos krypties vėją nepapūsi…
dingo be įspėjimo
Tai, kad iš esmės ta “cenzūra” yra kitur, pvz., LRT. LT portale. Jame viskas pasakoma, tarsi išklausant kunigo pamokslą bažnyčioje. Betgi LRT.LT komentatoriai, politologai, partijų lyderiai, kiti politikai, partijų lyderiai nėra kunigai, o tai ką sako – nėra šventas raštas. Be to, ir pati LRT.LT nėra bažnyčia. Tačiau portale jokių techninių galimybių viešam pakritkavimui to, apie ką kalbėjo, viešam atgarsiui į tai – nėra suteikta. Nors pagal Konstituciją (33 str.) piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Bet valstybės valdžia yra LRT, LRT.LT pavertusi tarsi pamokslų sakykla bažnyčioje, o pamokslinkais joje yra jos pasirinktieji. Tad kur šiuolaikinė techninė galimybė piliečiams kritikuoti tuos pasirinktuosius, apskritai valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, – ji nesuteikta. Akivaizdu, kad toks valdančių izoliavimasis – atsiribojimas nuo visuomenės yra ne įnaudą šiuolaikinės valstybės gyvavimui.
Taigi cenzūra – teisių kritikuoti ribojimas yra, bet dėl LRT.LT šio ribojimo vykdymo viešai tylėta, nors tai padaryta jau prieš kelis metus, pradėjus LRT vadovauti Garbačiauskaitei, o – portalui LRT.LT, regis, iš Delfi atėjusiam G. Jackevičiui. Taigi gal iš tos “cenzūros’ portalai turi naudą, juk pinguotų fondų tam netrūksta.
Šitokių šviesių žmonių tauta turėjo Sąjūdžio metu, kur jie, kur jų pasekėjai…
Taip. Silpnas, neskaidrus, melagis bijo kritikos. Stiprus ir sąžiningas dėkoja už ją.
VĖL CENZŪRA. KODĖL TO JOS NĖRA KITOSE SVETAINĖSE? KODĖL TIK ALKE? NEI JAV, NEI JK, NEI LIETUVOJE TOKIOS CENZŪROS NESUTIKAU. TIK ALKE. O rusijoje yra, palandžiokite, pamatysite tuščias vietas ten, kur komentarai pašalinti. Čia ES ar rusija?
Kad ir kuo bovijas vaikas, svarbu, kad neverkia:
Seime – idėja Rusiją pervadinti Maskovija
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/seime—ideja-rusija-pervadinti-maskovija/
„Seimo Ateities komitetas pradės diskusiją, ar vadovaujantis istoriniais faktais būtų prasminga lietuvių kalba vartojamą vietovardį „Rusija” pakeisti į „Maskoviją”.
Politikai sprendimo ieškos vadovaudamiesi istoriko prof. Alfredo Bumblausko įžvalgomis, kurias jis pateiks Seime savo pranešimu „Rosija ir Maskovija: 5 melai ir nutylėjimai”.
Pirmiausiai Bubliauskams reikalinga ištaisyti klaidą ėmus Ruthenius vadinti Rusėnais. Taip vadinti kalbino pagrindo nesimato. Tikriau daugeliu atžvilgių būtų Ruthenus giminiuoti su bendriniais liet. žodžiais – ristis, rodytis, rastis – rytas, rusų ‘rasti’ – augti, ‘rost’ – ūgis Ir tokiu atveju lot. užrašymą Ruthenus liet. skaityti kaip Rusteniai, Raisteniai, Rasteniai, Ryteniai bei pagal prasmę Ruthenus laikyti sinonimišku pavadinimui aukštaičiai nuo liet. aušti, aušra, latv.aukša – tas pats. Tokiu atveju Rusia būtų liet. tarminis žodis nuo liet. Rysia (ristis) / Rydžia (išriedėti pusryčiai), t.y. pasaulio pusė, iš kurios ritasi, išrieda (pateka) Saulė.
Kijevas buvo į Rytus nuo Volynės, todėl ir galėjo būti pavadintas Kijevo Rusios (Rysios, Ryčios) pavadinimu. Kadangi Kijevo Rusia savo valdas plėtė į Rytus, dėl to lietuvišku Rusios žodžiu tapo vadinamos ir Maskvos žemės.
Pats Maskvos pavadinimas radosi nuo per ją tekančios tuo vardu vadinamos upės. Jis akivaizdžiai yra lietuviškos kilmės – nuo žodžio misti, maistas. Rusams iš misti liko žodis ‘miska’ – indas, iš kurio valgoma, puodas. Matyt, prie upės buvo tinkamo molio puodams žiesti, tai iš to – miska-Maskva. Beje, labai gali būti, kad ir Volgos upės pavadinimas yra valgymo veiksmo (valgio) požymį turintis žodis.
Ruteniu vardas gali taip pat reiksti Rudaplaukiu
zmoniu gentis ….Rudenai…rudziai…
brit :Ruddy,liet,Rudas,rausvas,
They are mentioned as Rutenos by Caesar (mid-1st c. BC),[1] R̔outēnoì (Ῥουτηνοὶ; var. Ῥουταινοὶ) by Strabo (early 1st c. AD),[2] Ruteni (var. roteni, Rutheni) by Pliny (1st c. AD),[3] Ruteni by Lucan,[4] and as R̔outanoì (Ῥουτανοὶ) by Ptolemy (2nd c. AD).[5][6]
The Celticity of the name remains uncertain.[7][6] It has been tentatively translated as ‘the blond ones’ by extrapolating from a description of the Roman poet Lucan (“The fair-haired Ruteni were freed from the garrison that long had held them”).[8]
The city of Rodez, attested ca. 400 AD as civitas Rutenorum (‘civitas of the Ruteni’; in urbe Rutena in the 9th c., Rodes ca. 1183), and the region of Rouergue, attested as in pago Rodonico in 767 (Rodengue, Rodergue in 1150, Roengue ca. 1182), are named after the Gallic tribe.[9]
Rutenai buvo zinomi ir Galijoje is antikos rasytoju paminejimu…
Vardais pagal spalvas – giminės, gal ir gentys galėjusios būti vadinamos, bet tai veikiau yra vykę vėlesniu istoriniu laikotarpiu ir ne pagal žmonių plaukų, o arklių, žirgų, jaučių, kuriuos jie laikė, spalvas, kurios, beje, yra susijusios ir su atitinkamomis veislėmis. Pvz., liet. dainose žirgai yra vadinami baltaisiais broleliais. Balto žirgo ir raitelio artimumas akivaizdus. Gali būti, kad lietuvių turėta kelių spalvų raitelių grupes, tarp jų ir baltos spalvos. Žirgų vienaspalviškumas yra svarbus raitelių mūšyje, suprantama, kad tai padeda kovos sumaištyje atskirti savus nuo priešų. Einant į žygį, matyt, lietuvių žygiuota su kelių spalvų raitelių grupėmis. Kas dėl rudos spalvos – tai lietuviai rudą žirgą vadina bėru, rudą jautį – žalu. Taigi Ruthenus pavadinimas, kurio šaknis laikytina lietuviška, veikiau yra radęsis pagal Saulės judėjimo kryptį. Pasaulio pusė, iš kurios ji teka arba iš kurios aušta rytas – Rytai arba žemiškiau šnekant – Aukšta (toje pusėje gyvenantys genties žmonės – aukštaičiai).
Įdomios medžiagos pateikiate, – ačiū. Jos ištyrimas – ilgas darbas. Tai yra visos ES istorija, tokiu atveju Lietuvai kaip senos kalbos šaliai derėtų imtis už ES lėšas steigti tyrimo institutą.
Jeigu tik lietuvos istorikai ir kalbininkai butu “atvere placiai akis ir pasiryze nuostabai ir atradimams” . …..beda yra…..sustabarejusi stereopipine mastysena , aklas pasitikejimas politizuota vokieciu lenkiu rusu istoriografija………
Baltu praeities tyrimus turetu remti Lietuvos, Latvijos institucijos….juk Basanaviciui,Gimbutienei, Statkutei ir Gedgaudui nereikejo ES lesu…..reikalingas Intelektualinis smalsumas ir valia……..
Dar karta pasikartosiu…rasiau pries kelis menesius…
Jeigu Darius Alekna su visa pagarba, mokantis lotynu …gal ir sen graiku …..vercia Ptolemajo….
(Σούλωνες) Soulon-es i Sulonai….tai….taip Rutenai virsta i rusenai ,gotu Toutila virsta i
Totila, Prutenai i pRusus, Sfendoslabos i sviatoslava, Sventamate,Amalasventa,Swintila i “tikrus vokieciu vardus”, kunigas Gedimine i kunigaiksti, Krive KIRVaitos i krivi krivaiti (latviai sakytu kreivas ir dar kreivesnis) ir panasiai ir t.t……
….tokiu pvz. yra be galo……ar verki ar juoktis…?
Ar neteko girdėti šiomis dienomis LRT R laidos su archeologu, Merkinės muziejaus darbuotoju (ar direktoriumi) ir gidu? Jis įdomiai aiškino, kas priklauso Dzūkijai, o kas ne. Bet ne tiek tai nustebino, o KAIP jis, baigęs, tikriausiai, VU, sprendžia, kam kokia žemė priklauso… Jis pagal toje vietovėje gyvenančius kitataučius ateivius.
Tai gal šiais laikais Vokietija, Prancūzija nebe vokiečiams, prancūzams priklauso, o imigrantams? (Arba universitete neišmokė aiškiai dėstyti mintis valstybine kalba, kad nekiltų tokių klausimų?)
Jurui,
Manau, kad tie D. Aleknos rašiniai jokių naujų atradimų neduoda. Gal jie daugiau švietimo lietuvių kalba paskirties yra. Norint ką naujo pasakyti reikalingas platus to meto pasaulio, gyvenimo pažinimas. O tai ne vieno žmogaus darbas. Kadangi tyrinėjimai susiję su genčių, upių pavadinimų dalyku, todėl yra svarbu ir pasaulėžiūros žinios, kaip buvo suprantama žemė, vandenys, upės, dangus, jų ryšys ir t.t. Tarkim, dabartiniu supratimu Vistulos (Vislos) upė baigiasi įtekėdama į Baltijos jūrą, tai nereiškia, kad taip buvo manoma ir Ptolomajaus laikais. Juk galėjo būti laikoma, kad pati Baltijos jūra dar yra išsiliejusios Vistulos ar kitos upės vagos dalis ir ji kaip upė įteka Šiaurės jūrą. Todėl, matyt, tikslingiau imtis atskirų vietų tyrimų ir kultūrinio, ekonominio ryšio tyrimo tarp jų.
Man regis būtų veiksmingiau, jeigu D. Alekna pradėtų tiri nuo atskiros vietos atvejo. Antai, per Karaliaučiaus kraštą teka upė, kuri šaltiniuose minėta kaip ir dviem vardais – Prieglius ir Pregora. Arba vėl Mažosios Lietuvos pavadinimas. Jis sudarytas iš dviejų žodžių, bet nors pagal tai – logiška, kad turėtų būti ir Didžioji Lietuva, tačiau toks pavadinimas istorijoje nėra žinomas. Žvelgiant į Karaliaučiaus pavadinimą galima įžvelgti, jog ir jis yra sudurtinis žodis, be to, kad jo dalį -liauč-ius yra pagrindo giminiuoti su Lietuvos vardo Liet- arba žodžio laukas lauk- šaknimis. Tokiu atveju būtų Karaliačius = Karalaukius arba latviuojant (kuršiuojant), kas visai galimas daiktas, – Karalaucius. Pavadinimai su antruoju sandu iš ‘laukas’ Karaliaučiaus krašto vietovardžiams yra būdingas, plg. Voplaukis – Vytenio mūšio su kryžiuočiais vietovės pavadinimas. Jo sando Kar- šaknis giminiuotina su liet. išsikarti = kyšoti, iškyšulys arba išsikeroti – išsiplėtoti krūmu – lazdyno lazdomis, kartimis tampant. Tokiu atveju Karaliaučiaus pavadinimas vestinas iš pirminio liet. tarmino pavadinimo Keralaukius arba latviuojant (kuršiuojant) – iš Karaliaucius. Taigi Karaliaučius lietuvių iškerojimo, išsiplėtimo, kilimo laukas.
Gali būti, kad Karaliaučiaus krašto vieta kaip sakrali žemė (derlingumo prasme) turėjo ir vėlesnį metaforinį (mitologizuotą) pavadinimą, kuris giminiuotinas su Mažosios Lietuvos pavadinimo žodžio mažas prasme. Ta prasmė, regis, yra išlaikyta Pregoros upės pavadinime. Jos pavadinimo žodis laikytinas susidedanču iš priešdėlio pre (prie – Prie-kule) ir šaknies gor- , kuri giminiuotina su grūdas, gurinys (trupinys), grumstas žodžiais, o tai, kas šiais žodžiais vadinama, yra mažomis esybėmis. Taigi Mažoji Lietuva todėl mažaja vadinama, kad yra metaforiškai Lietuvos grūdo žemė. Ir jos kaip tokios istorinį egzistavimą patvirtina kryžiuočių kronikose minimi Pagraudos (Pagrūdos) žemės niokojimai. Žinoma, reikalingi ir Ptolomajų tyrinėjimai, bet jie nėra tiek gyvybiškai svarbūs kaip čia pajudinti.
pagalvojau kaip dzukas ar jotvis istartu Rutenija …:gal rudzenija ar rutcenija… tai rusenija ar rusenai logiskai /fonetiskai galejo kilti is siu tarmiu… bet reikia prisiminti taip pat lotynu,italu kalbose : rosso,russo,rubi (ruti) su spalva susijusius zodzius…
ir graiku Ros …taip jie vadino Kaenugardo Rusia,Kieba Ros,…ar Sambatas….dar vienas Kiebos pavadinimas………..suradau Beresneviciaus teksta apie Prutenija/prusija…..atrodo kad seniausi islike tekstai vadina sia zeme Brutenija….nuo mitologinio Brutenio vardo ……parasysiu vel kai perskaitysiu…vienas dalykas man patiko kad Beresnevicius vartoja termina Krive Kirvaitis….o ne sviesta sviestuota ….iki kito karto ir dekui uz jusu izvalgas….
daugiau komentaru gyvates nepraleidzia…
bandziau parasyti apie klaidinga termina Mazoji Lietuva arba sumenkinima iki mazalietuviai …… Vaiskuno cenzurai nepatiko …dingo per sekunde …what a fuck ? atsiprasant….pagoniu kreivio …?
Mazoji Lietuva isvis kazkoks durnas terminas ,mazlietuviai -tiesiog izeidimas….kodel ne Skalva,Semba,
Barta .ir t .t …smegenu plovimo pasekmes…po 30-ties metu nepriklausomybes…. beviliska …
Mazosios Lietuvos terminas isvis yra
kozkokia nesamone ,kodel ne Skalvija,Sambia,Ulmas,Bartia…mazlietuviu pavadinimas tiesig izeidziantis . …musu savigarba…autoriai kurie vartoja si termina Alke , tiesiog nesuvokia (nes yra isplautu smegenu) Vardo/zodzio Galios ir prasmes … del to mums taip svarbu agaivinti Tikrus baltiskus ir lietuviskus pavadinimus ir vardus….nes tai tiesiogiai ir per pasamone itakoja musu Savimone….ir musu mastysena…ir musu veiksmus…man patiko kai A.Arestovych neseniai siule Rusija pervadinti Moskovija , kitaip tariant per teisinga kalba gaivinti tautos/tautu savimone ….is cia nauja diskusija apie Tvankstos/Karaliauciaus pavadinima…..tik pagalvokit ka reiskia Krasto apsaugos ministerija?
kodel ne Lietuvos Valstybes apsaugos ministerija ?….tokiu kvailysciu pilna net po 30- ties metu nepriklausomybes…..verkti ar juoktis ???
Rinkti į valdžią reikalinga pagal tai, kiek renkamajam rūpi lietuvybė. Kuriam rūpi lietuvybė- tas ir politinius ar ūkinius šalies reikalus gerai spręs būdamas valdžioje.
Labai teisingai parasete,
dabartiniai valdovai yra taip vadinami technokratai…jie galbut ismano ekonomika , kur didziausias demesys kreipiamas ,kas yra svarbu beabejoniu ,bet jie man rodos neturi tokio bendro gilaus supratimo apie istorija, tautos istakas,simbolika,kalbos verte (kuri yra turtas visos Europos civilizacijos dar neivertintas…)
noretusi kad valdantieji butu visapusiskai issilavine asmenybes…su tautos ateities vizija 1000-ciui metu i prieki…
Spėju, galimai nusijoja pagal IP.
Tai lengviausia. To, kuris vis prie to paties straipsnio apie piketą prie VRM vis palieka eilutę ar dvi, sietas niekaip „neįstengia” nusijoti. Jis čia tartum inspektorius vis palieka žymę, jog patikrino, ar uoliai nusijojami, ką liepta nusijoti…
O iš to, kas dingsta be pėdsako, galima paspėlioti. Pastebėjote, kad komentarų labai sumažėjo? Žmonių kantrybė išseko.
O, taip.