Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui. Artimiausiu metu įstatymas bus teikiamas svarstyti Seimui.
Daugiausiai diskusijų Seimo komitetuose kėlė darbo užmokesčio ir socialinių garantijų klausimai, konkursų į valstybės tarnybą decentralizavimas. Vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės teigimu, visais klausimais rasti kompromisai ir tikimasi, jog pavasario sesijoje įstatymas bus priimtas.
„Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų. Džiaugiamės, jog jos buvo vaisingos ir galime judėti toliau“, – teigia viceministrė S. Ščajevienė.
Pasiektas susitarimas dėl stažo – jis negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Tiems, kas įsigaliojus įstatymui turės sukaupę daugiau nei 20 proc., turimas dydis fiksuosis ir bus išlaikomas tol, kol žmogus dirbs valstybės tarnyboje, įskaitant ir atvejus, jei keis pareigas ar išeis iš tarnybos, o vėliau į ją grįš. Valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos taip, kaip numatyta šiuo metu galiojančiame įstatyme.
Sutarta dėl naujo bazinio dydžio – 1785,4 eurų, t. y. 2022 m. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio – įtvirtinimo. Vėlesniais metais ne rečiau kaip kas dvejus metus bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius. Iki 2024 m. numatoma visose viešosiose ir biudžetinėse įstaigose įdiegti atlygio politikas, tam aktyviai ruošiasi Viešojo valdymo agentūra ir VRM – rengiamos metodikos, bus teikiamos konsultacijos.
Numatoma stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį – dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento bus susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis bus fiksuojamas biudžeto įstatyme.
Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga.
Numatoma, jog š. m. liepos 1 d. įsigalios teisėjų ir merų atlyginimo padidėjimas, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti STT ir žvalgybos koeficientai, visi kiti pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d., o Seimo narių, Premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.
Vidaus reikalų ministerija siūlo išgryninti valstybės tarnybą – vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusas bus keičiamas į dirbančius pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus.
Įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis, pasiūlant tas pareigas dabar einančiam valstybės tarnautojui, arba panaikinti pareigybę. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, Viešojo valdymo agentūra per 5 m. patikrins, kaip visos viešojo sektoriaus įstaigos įvykdė šį pokytį.
Pritarta valstybės tarnautojų atrankų decentralizavimui, tačiau numatyta, jog Viešojo valdymo agentūra užtikrins skaidrumą – bus vykdomos papildomos funkcijos dėl atrankų proceso stebėsenos įstaigose ir galimų kontrolės ir reakcijos priemonių. Agentūra galės dalyvauti stebėtojo teisėmis, taip pat nagrinės skundus dėl konkursų.
Valstybės tarnautojai, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas galės tik esamoje pozicijoje iki 65 metų, jiems negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas. Tik naujiems viešojo sektoriaus įstaigų vadovams bus taikomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį.
Kažkurioje iš radijo laidų svarstyta, kiek tai prisidės prie sąlygų nepotizmui gerinimo… Bet juk visai patogu, kai savivaldybėje ar ministerijoje galės visa giminė tilpti? Na, jei netilps, bus galima šalia porą agentūrų įsteigti…