Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) pakeitimo ir su juo susijusių įstatymų projektams. Vidaus reikalų ministerijos pateiktuose siūlymuose – priemonės įsisenėjusių problemų sprendimui ir valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo didinimui, siekiant į geriausius rezultatus orientuoto, lankstaus bei profesionalaus viešojo sektoriaus. Spalio 11 d. įstatymų paketas keliaus į Seimą.
„Valstybės tarnyboje šiandien dirba daug kompetentingų, atsidavusių žmonių, bet papildyti šias pajėgas tampa vis sunkiau. Todėl reforma yra būtina Lietuvai, be jos rizikuojančiai stagnacija viešajame sektoriuje, o kartu ir valstybės valdymo ir paslaugų gyventojams kokybėje. Ji nėra apie politikų atlyginimus, nors taip kartais mėginama įteigti, ji – apie esminius pokyčius, kurie leistų pritraukti stiprius vadovus, turinčius realius įrankius siekti jiems suformuluotų uždavinių, apie teisingai ir už kompetencijas bei darbo rezultatus, ne procesą, atlyginamus valstybės tarnautojus. Nesiimant pokyčių valstybės tarnyboje, teigiama linkme negalėsime keisti ir mūsų sveikatos apsaugos, švietimo sistemų, didinti šalies ekonomikos konkurencingumo“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymi, jog valstybės tarnybos pertvarka neturėtų būti tapatinama tik su politikų atlyginimų didinimu – užsibrėžti tikslai daug platesni ir svarbesni.
„Šis įstatymo projektas yra startas visai viešojo valdymo pertvarkai, kuri yra šios Vyriausybės strateginis prioritetas. Atrodo, jog dideliems pokyčiams niekuomet nėra tinkamo laiko. Tačiau toliau nieko nedarant kils rizika, jog nepajėgsime susidoroti su iššūkiais, suvaldyti krizių. Stagnuojantis viešasis sektorius negalės laiku įgyvendinti sprendimų ir suteikti kokybiškų paslaugų. Naujos kokybės valstybės tarnybą gali sukurti tik profesionalai, todėl stiprus vadovų korpusas yra mūsų siūlomos pertvarkos ašis“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
Tobulinti valstybės tarnybą numatoma penkiomis kryptimis: sustiprinti vadovų korpusą, ugdyti reikiamus valstybės tarnautojų gebėjimus, valstybės tarnautojų veiklą orientuoti į rezultatus, sukurti naują darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą ir įkurti Viešojo valdymo agentūrą.
Stiprus, įgalintas vadovų korpusas
Strategine pertvarkos kryptimi pasirinktas vadovų korpuso stiprinimas. Padėtis viešajame sektoriuje išties grėsminga – 2022 m. duomenimis, 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą. Stebimas didelis atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus – čia jis siekia net 40 proc.
Siūloma suformuoti centralizuotai valdomą profesionalių vadovų korpusą, apmokamą konkurencingu atlygiu. Centralizuotai būtų vykdomos vadovų atrankos, vertinama jų veikla ir ugdomos kompetencijos – šias funkcijas įgyvendintų naujoji Viešojo valdymo agentūra.
ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančios šalys, kurios vadovų karjerą valdo centralizuotai, gali pasigirti efektyvesniu viešuoju valdymu. Pavyzdžiui, EBPO šalių Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Nyderlandai užima 8 vietą, Estija – 12, Airija – 14 vietą, o Lietuva tik 20.
Šiuo metu į viešąją ar biudžetinę įstaigą atėjęs naujas vadovas neturi laisvės įgyvendinti realių pokyčių įstaigoje – jis negali pats suformuoti komandos, nustatyti atlygio politikos. Tad pertvarkos projekte siūloma įgalinti valstybės vadovus – panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Institucijų ir įstaigų vadovai patys spręs, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti.
Vadovas taip pat galės lanksčiau formuoti atlygio politiką, taikyti pinigines skatinimo priemones. Vadovo darbo užmokestis bus susietas su vadovui iškeltais tikslais ir pasiektais rezultatais, kurie turės būti aptarti priimant į darbą ir įtvirtinti pasirašant susitarimą.
Didelis dėmesys skiriamas vadovų kompetencijų ugdymui, kuris apims įvadinius mokymus ir tęstinį kompetencijų tobulinimą.
Valstybės tarnautojų gebėjimų stiprinimas
Įsisenėjusi šalies viešojo sektoriaus problema yra menkai ugdomi valstybės tarnautojų įgūdžiai. Iš 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių pagal valstybės tarnautojų gebėjimus Lietuva užima tik 36 vietą.
VTĮ projekte siūloma įteisinti naują kompetencijų viešajame sektoriuje ugdymo modelį – centralizuotai organizuoti ir koordinuoti valstybės tarnautojų mokymų vykdymą, grįstą stebėsena ir trūkstamų kompetencijų ugdymu. Tai leistų užtikrinti aukštą, šiandienos poreikius atitinkančią valstybės tarnautojų kvalifikaciją visoje valstybės tarnyboje.
Žiūrima į rezultatus
VTĮ projekte siūloma iš esmės keisti veiklos vertinimo sampratą, kuomet būtų vertinami pasiekti darbo rezultatai, o ne kvalifikacija ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Siūloma atsisakyti metinių veiklos užduočių formulavimo visiems valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus ir vidurinės grandies vadovus. Veiklos rezultatams viršijus lūkesčius, siūlomas platesnis piniginių skatinimo priemonių spektras.
Ketinama atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje, nes jis nemotyvuoja dirbti efektyviau ir nėra sietinas su veiklos rezultatais. Pertvarkos rengėjų teigimu, priedas už stažą iškreipia rinką – vienodas funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimas gali skirtis net 30 proc. Tai lemia valstybės tarnybos senėjimą, didėjantį atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektoriaus.
Iki įstatymo įsigaliojimo sukauptas priedas už stažą būtų įskaičiuojamas į pareiginės algos koeficientą.
Lankstesnė valstybės tarnyba, teisingesnė atlygio politika
Vienas iš pagrindinių pokyčio tikslų – lankstesnė valstybės tarnyba. Siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinant prie darbo santykių ir darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais bei veiklos rezultatais.
Pertvarkos rengėjai siūlo naują valstybės tarnautojų atlygio politiką, pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį. Dabartinis bazinis dydis nėra niekaip pririštas prie objektyvių ekonominių rodiklių. Be kita ko, tai neleidžia palyginti darbo užmokesčio valstybės tarnyboje ir kituose sektoriuose.
Atlyginimai bus peržiūrimi etapiškai – pirmiausia teisėjams ir teismams, valstybės įstaigų vadovams ir darbuotojams, antru etapu – statutiniams pareigūnams ir darbo sutartininkams, trečiu – politikams. Jiems atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m.
Pakeitimais taip pat siekiama sukurti lankstesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, valstybės tarnautojams nustatant išbandymo laikotarpį, taip pat supaprastinant tarnautojo perkėlimą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas jo sutikimu, skatinant tarnautojų mobilumą sudarant galimybes eiti ne vienas, o kelias tarnautojo pareigas.
Viešojo valdymo agentūra
Nuo 2023 m. Valstybės tarnybos departamentą ketinama pervarkyti į Viešojo valdymo agentūrą. Tai svarbus pokytis valstybės tarnybos valdyme – šiuo metu šalyje nėra vykdomosios valdžios institucijos, kuri įgyvendintų valstybės tarnybos politiką.
Naujos kokybės agentūra bus atsakinga už centralizuotą valstybės tarnybos vadovų korpuso valdymą, viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo koordinavimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą. Agentūra taip pat atliks įstaigų ir jų teikiamų paslaugų stebėseną ir efektyvumo vertinimą, visas šalies biudžetines ir viešąsias įstaigas konsultuos dėl efektyvios ir šiuolaikinės valdysenos.
