Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Aukštaitijos turtai Utenos krašte. Pagrindine Utenos gatve virtęs istorinis pašto kelias

www.alkas.lt
2023-04-24 08:00:04
0
Utenos miesto sodas | Utenos rajono savivaldybės nuotr.

Utenos miesto sodas | Utenos rajono savivaldybės nuotr.

Tęsiame pažintinių žinių ciklą „Aukštaitijos turtai Utenos krašte“, skirtą Aukštaitijos metams.

Pagrindinės Utenos gatvės istoriją pasakoja Jūratė Brasiūnienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja.

Žmonės visada ieškojo būdų kaip pagerinti susisiekimą, nuo rato išradimo laikų šiam tikslui pasitelkdami naujausias žinias ir technologijas.

Todėl XIX a. pažanga sparčiai vertė transporto, pramonės plėtros, miestų kūrimosi istorijos lapus tiek svetur, tiek mūsų šalyje.

1862 m. atidarius plačiojo geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Varšuva Rusijos caras dėmesio vos prieš tris dešimtmečius ta pačia kryptimi nutiestam naujoviškam pašto keliui (traktui) nebeskyrė.

Bet traktas ir toliau augino kaimynines teritorijas.

Pagyvinęs Utenos ekonomiką, prekybą, kultūrinį gyvenimą, kryptingam miesto teritorijos vystymui traktas įtakos neturėjo iki Pirmojo pasaulinio karo.

Senasis paštas | Utenos rajono savivaldybės nuotr.
Senasis paštas | Utenos rajono savivaldybės nuotr.

Tuo metu miestelis su istoriškai jo ašimi tapusia turgaus aikšte statėsi chaotiškai, gatvės ir skersgatviai buvo kreivi, šaligatvių nebuvo.

Tačiau 1921 bei 1925 metų urbanistinės plėtros projektuose jau įsitvirtino nuostata miestą plėsti trakto šiaurinėje pusėje.

1926 m. Vyriausioji statybos inspekcija patvirtino miesto planą, kuriuo Utenos dvaro žemės buvo priskirtos miesto teritorijai.

Augančio miesto radialinio plano struktūra sparčiai keitėsi į linijinę. Naujosios miesto ribos netruko pasiekti atokiau stovėjusią siaurojo geležinkelio stotį.

O greitai iš abiejų pusių užstatyta trakto atkarpa tapo svarbiausia miesto transporto linija. 1932 m. paklojus 1,5 km asfalto dangos šis kelio ruožas buvo vadinamas Plentu.

Prie jo1934 m. pastačius paminklą daktarui Jonui Basanavičiui (1851–1927), Plentas virto jo vardu pavadinta Utenos gatve.

Įdomu tai, kad Lietuvos patriarcho biustas buvo užkeltas ant postamento, likusio nuo paminklo carui Aleksandrui II.

Nors ir skirtas pažymėti baudžiavos panaikinimo 50-osioms metinėms, Utenoje caro paminklas stovėjo vos penkerius metus ir 1916 m. buvo išmontuotas.

Jo vietoje pastatytas vienintelis piešimo mokytojo Boleslovo Plungės (1908–1995) skulptūrinis kūrinys tapo vienu iš pirmųjų monumentų Jonui Basanavičiui Lietuvoje ir išliko nepaliestas per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Dabar paminklui suteiktas kultūros vertybės statusas.

Utenos miestas | Utenos rajono savivaldybės nuotr.
Utenos miestas | Utenos rajono savivaldybės nuotr.

Pagrindinę Utenos gatvę papuošė ir sėkmingos miesto modernizacijos vertybės. Apie 1930 m. šiaurinėje gatvės pusėje buvo įkurtas pirmasis miesto parkas, pavadintas Miesto sodu.

Pasak enciklopedininko Broniaus Kviklio, „užsodintas miesto sodelis, specialiai šiam reikalui išlyginus (Vyžuonos) upės vagą ir pastačius tiltą“.

Dar 1927 m. buvo sumanyta parke pastatyti Lietuvos laisvės paminklą. Nuspręsta, kad geriausias paminklas – tai naujoviški šaulių namai.

Pastate žadėta ne tik šaulių rinktinės būstinė, bet ir patalpa muziejui, didžiulė salė vaidinimui bei kinematografui.

Tokios išskirtinės vertybės statybos kaina daugiau nei dvigubai viršijo 1932 m. Utenos biudžetą.

Tačiau ambicingas užmojis sulaukė didelio visuomenės palaikymo ir dosnių piniginių aukų. Salei įrengti lėšų skyrė ir valstybės teatras.

To meto spaudoje šmaikščiai rašyta, kad „šauliai pasistatydino didelius, gražius namus, – pagal požiūrį taupaus ūkininko, siūdinančio augančiam vaikui stiprų rūbą, platesnį, su per ilgomis rankovėmis: „ant išaugimo“.

Ir iš tiesų, Utenoje naujai pastatyti 2–osios šaulių rinktinės rūmai (inž. Povilas Litas ir J. Kadžys) vertinami kaip ryškus asketiškojo modernizmo architektūros pavyzdys Šiaurės ir Rytų Lietuvoje bei vienas iš įspūdingiausių šio tipo pastatų visoje tarpukario Lietuvoje.

O 1933 m. rūmuose iškilmingai atidaryti „Šaulių namai – tautos namai“ (per jų atidarymo iškilmes, be kitų svarbių asmenų, dalyvavo net ministras pirmininkas Juozas Tūbelis) tapo miesto visuomenės susibūrimo vieta ir apskrities kultūros centru.

1945 m. šaulių namai buvo pertvarkyti į Utenos kultūros namus, kurie šiame pastate veikė iki 1989 m. Atkūrus Nepriklausomybę, pastatas grąžintas Lietuvos šaulių sąjungai.

Utenos miesto sodas | Utenos rajono savivaldybės nuotr.
Utenos miesto sodas | Utenos rajono savivaldybės nuotr.

Šaulių namuose atgaivintas ir kultūrinis gyvenimas:

2019 m. juose duris lankytojams atvėrė Utenos kamerinis teatras.

Deja, bet nežinome, ar pagrindine, vėliau jo vardu pavadinta Utenos gatve vaikščiojo pats Jonas Basanavičius, čia lankęsis XX a. pradžioje, kai tyrinėjo šio krašto pilkapius ir piliakalnius.

Tačiau dabartinę Uteną abiejose J. Basanavičiaus gatvės pusėse uteniškiai ir miesto svečiai gali išvaikščioti parkų takeliais.

2009 m. pertvarkytas Miesto sodas (projekto aut. R. Pilkauskas ir A. Lamauskas) tapo sėkminga žaliojo miesto kūrimo pradžia.

Dabartinėje Utenoje parkai sudaro vientisą teritoriją, kuri lyg žalumos sala driekiasi tarp miesto ežerų ir upelių.

Šio išskirtinio kraštovaizdžio tvarkymas miestui pelnė ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir Europoje.

Užsukę į Miesto sodą, galime atsipūsti 2022 m. čia įrengtoje kardiologo, Nobelio taikos premijos laimėtojo Bernardo Louno atminimo stotelėje ir pasiklausyti jo išsakytų minčių apie sveiką gyvenseną, išgyvenimą naujoviškame laikmetyje, daugiau sužinoti apie šeimos gyvenimą Utenoje, pasitraukimą į JAV.

Stotelė išskirtinė tuo, kad garso įrenginiui elektros energiją turi generuoti patys lankytojai.

Pasivaikščiojimą tęsdami teminiu maršrutu „Per Utenos miestą Širdies keliu“, turime galimybę aplankyti net penkis Utenos parkus ir aktyviai praleidę laisvalaikį, prisidėti prie B. Louno atminimo įprasminimo jo gimtajame mieste.

O miesto pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje pabandykime pamatyti atkarpėlę istorinio pašto kelio, kuris mažą XIX a. miestelį prijungė prie Europos transporto aortos ir jį išaugino.

Traktą Utenoje įamžina penkios J. Basanavičiaus gatvės skulptūros.

Pažinkime Rytų ir Vakarų Europą sujungusio istorinio kelio vidurio miestą Uteną.

Daugiau žinių – Utenos turizmo žinių centro svetainėje: čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aukštaitijos turtai Utenos krašte. Senoji Utena
  2. Aukštaitijos turtai Utenoje. Senoji pašto stotis
  3. Aukštaitijos turtai – siaurukas ir geležinkelio stotis Utenoje
  4. Istorinis Vilnius – meninių sumanymų šventėje „SALVE!“
  5. Iš pašto ženklų sukurtas J. Basanavičiaus paveikslas perduotas Signatarų namams
  6. Sukurti Dzūkijos (Dainavos) ir Aukštaitijos metų ženklai!
  7. Švenčionyse – Aukštaitijos metų atidarymo ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės
  8. D. Červokienė. Aukštaitijos metų atidaryme – apie savasties ženklus, kalbą ir žemės šventumą
  9. Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (I)
  10. Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  11. Kviečia paskaita-pokalbis apie Klaipėdą
  12. Trys atrasti Lietuvos architektūrą kviečiantys sumanymai: pažinkite gimtinę kitu kampu
  13. Kviečia virtuali paroda „Tarpukario Lietuvos pastatų projektai“
  14. Klaipėdos paštas paskelbtas kultūros paminklu
  15. Dvi kultūros paveldo vertybės Vilniuje paskelbtos valstybės saugomomis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Apie didvyrišką Ukrainos istoriją liudija paroda | LGGRTC nuotr.

Apie didvyrišką Ukrainos istoriją liudija paroda

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai