Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir komiteto nariai – Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Laima Mogenienė ir Mindaugas Skritulskas – oficialiai lankydamiesi Varšuvoje pirmą kartą susitiko su Lenkijos Seimo Ekonomikos ir plėtros komisijos atstovais.
Susitikime buvo aptarta geroji šalių praktika smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo, energetikos temomis.
Lietuvos Seimo atstovai pakvietė kolegas atvykti į Lietuvą, glaudžiau bendradarbiauti Lenkijos ir Lietuvos komitetų kuruojamose srityse.
Lenkija – smulkaus ir vidutinio verslo sisteminio rėmimo lyderė Europoje
Lenkijos Seimo Ekonomikos ir plėtros komisijos nariai pristatė galimybę Lenkijoje dvejus metus nuo mažos ar vidutinės įmonės įkūrimo mokėti mažesnes socialinio draudimo įmokas:
asmeniui, pradėjusiam dirbti iki 26 metų, taikomą lengvatą nemokėti mokesčių (darbdaviui suteikiama galimybė tokiam darbuotojui mokėti didesnį atlyginimą);
siekiant pritraukti emigravusius asmenis, šiems grįžus į Lenkiją, taikomą ketverių metų „atostogų“ nuo mokesčių priemonę.
Aptartos skirtingos verslo veiklos Lenkijoje formos (Lenkijai būdinga jų gausa) ir kt.
Lenkijos parlamentarai taip pat kalbėjo apie lengvatas, taikomas naujovių įmonėms, sukuriančioms apie 1,24 proc. Lenkijos BVP.
Jie pasidžiaugė, kad Lenkijos BVP per paskutinius aštuonerius metus padvigubėjo.
„Lenkija laikytina smulkaus ir vidutinio verslo sisteminio rėmimo lydere Europoje.
Nepakankamai veiksminga smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo sistema lemia mažą gyventojų verslumą ir emigracijos augimą.
Todėl yra reikalinga ieškoti naujų būdų Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti“, – kalbėjo L. Mogenienė.
Lenkijos mažų ir vidutinių įmonių ombudsmenas – sektinas pavyzdys smulkaus ir vidutinio verslo įmonių interesams ginti
Seimo Ekonomikos komiteto narių delegacija susitiko ir su Lenkijos mažų ir vidutinių įmonių ombudsmenu Adamu Abramovičiumi (Abramowicz), vadovaujančiu nuo 2018 m. įkurtai nepriklausomai įstaigai.
Ombudsmenas Lenkijoje gina labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių teises, veikia tarsi mediatorius.
Pareigūnas atstovauja bylose tarp verslininko ir Socialinio draudimo įstaigos (ZUS), vietos savivaldos ar valstybės institucijų, tačiau jis neturi teisės dalyvauti verslininkų ginčuose.
Lenkijos mažų ir vidutinių įmonių ombudsmenas:
prašo atitinkamų valdžios institucijų iš dalies pakeisti taisykles, kurios kenkia verslumo plėtrai, arba priimti taisykles, kurios pagerintų verslininkų veiklą Lenkijoje;
užtikrina, kad būtų įgyvendintos Verslo konstitucijos nuostatos;
kreipiasi į kompetentingas valstybės institucijas, kad gautų teisinius paaiškinimus;
praneša kompetentingiems priežiūros ar kontrolės organams apie viešojo administravimo įstaigų veiklos pažeidimus;
prašo pradėti pareigūnų tyrimą arba drausminę procedūrą;
teikia neeilinį skundą Aukščiausiajam Teismui;
Praneša kompetentingoms institucijoms apie pastebėtas kliūtis vykdant verslo veiklą Lenkijos teritorijoje;
dalyvauja projektų, tiesiogiai liečiančių smulkaus ir vidutinio verslo sektorių, darbuose;
prašo pradėti administracinę teiseną, skundus ir kasacinius skundus teikia administraciniam teismui ir dalyvauja procese.
Paminėtus veiksmus ombudsmenas atlieka savo sumanymu arba gavęs verslininko prašymą.
Ombudsmeno įstaiga bendradarbiauja su mokslo ir verslo atstovais per atitinkamai sukurtą įstaigos struktūrą – Mokslo tarybą, Konsultacinę tarybą ir Verslininkų tarybą.
Lenkijos ombudsmeno įstaigoje dirba iš viso 57 žmonės, įsteigta 16 padalinių skirtingose šalies vietose.
Ombudsmenas skiriamas premjero, ministro teikimu vienai šešerių metų kadencijai.
Pasak Ekonomikos komiteto pirmininko K. Starkevičiaus, Lietuvoje tokios rūšies įstaigos šiuo metu nėra.
Džiugina Lenkijos pavyzdys dėl šalyje veikiančio verslo, ypač mažų ir vidutinių įmonių, rėmimo.
Todėl, esant galimybėms, Lenkijos ombudsmenas kviečiamas toliau bendradarbiauti ir keistis naudinga patirtimi.
Seimo valdyba Ekonomikos komiteto narius į Varšuvą komandiravo balandžio 13–14 dienomis.
