Penktadienis, 6 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Teroristinės Rusijos potencialas slopsta

Rusijos agresijos apžvalga 2023 04 10

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-04-10 18:53:29
3
Ne aš mušu – verba muša! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ne aš mušu – verba muša! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

Velykų proga popiežius Pranciškus meldėsi už taiką pasaulyje ir prašė Dievo „paguosti sužeistuosius ir visus, kurie dėl karo neteko artimųjų“. Jis kreipėsi į rusus dėl karo, kurį jie pradėjo prieš Ukrainą ir pasmerkė smurtą Artimuosiuose Rytuose.

„Padėkite mylimai Ukrainos tautai jos kelyje į taiką ir apšvieskite Velykų šviesa Rusijos žmones“, – sakė Romos popiežius.

Pontifikas vis dar bando „sutaikyti“ ukrainiečius ir rusus. Dvejus metus Vatikane vyko „Kryžiaus kelias“, kuriame dalyvavo ir ukrainiečiai, ir rusai. Šiemet akcijoje dalyvavo paaugliai iš abiejų kariaujančių šalių.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija tokį renginį įvertino kaip įžeidžiantį, nes „Procesija“ sulygino agresorių ir auką. Ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko sakė: „esame nusivylę, kad Šventasis Sostas neatsižvelgė į Ukrainos pusės argumentus dėl tokio gesto įžeidžiančio pobūdžio.“

Mes suprantame ir Kijevą, ir Vatikaną. Ukraina kariauja ir išgyvena begalinį skausmą ir netektis. Tuo tarpu Vatikanas, kad ir kaip kam nepriimtina, vadovaujasi bažnytiniais kanonais ir dešimčia Dievo įsakymų.

Velykų proga ir mūsų šalies bei bažnyčios vadovai palinkėjo mums šviesos ir tikėjimo, kad šviesa nugalės. Tikėti yra puiku, bet būtų gerai žinoti, kaip turėtume elgtis, ką daryti, kad ta šviesa ateitų ir mus nuolat suptų?

Matyt, pirmiausia, turime išmokti neteisti. Turime išmokti suprasti. Bent jau pamėginti. Mąstyti be išankstinio nusistatymo, nesivadovaujant jausmais ar primesta svetima nuomone. Be pykčio ir neapykantos. To mes Jums Velykų proga nuoširdžiai linkime.

Neapykanta gimdo smurtą, o smurtas karą. Deja, bet nors technologinė žmonijos pažanga pasiekė kosminius greičius, tokius pat mastus pasiekė ir tamsa.

Tą liudija ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono pareiškimas, kad Rusijos ir Ukrainos karo kontekste „oras dabar karinis“ ir deryboms dar neatėjo laikas.

„Manau, kad Kinija daro tą patį pastebėjimą, kurį darome ir mes, t. y. kad šiandien oras yra karinis. Ukrainiečiai priešinasi, o mes jiems padedame. Dabar ne laikas deryboms, net jei mes joms ruošiamės ir jei turime nustatyti orientyrus“, – sakė E. Makronas.

Jis taip pat teigė, kad jo dialogo su Kinija tikslas yra įtvirtinti požiūrius į karą.

Kol pasaulio galingieji vertina ir stebi karą lyg kino teatre, toliau žūva tūkstančiai žmonių visame pasaulyje.

Tačiau Makronas teisus sakydamas, jog negali būti jokios saugumo architektūros, kol Europoje yra užpultų šalių ar įšaldytų konfliktų.

Žudynių nesustabdo ir tai, kad vis daugiau ukrainiečių nusigręžia nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios naudojamo Julijaus kalendoriaus, pagal kurį Velykos būtų švenčiamos kitą savaitę, ir Velykas švenčia anksčiau.

Vakar Rusijos teroristai, atsakydami į popiežiaus raginimą stabdyti karą, raketa smogė į gyvenamąjį namą Zaporožėje.

Žuvo 50 metų vyras ir jo 11 metų dukra, 46 metų mama ištraukta gyva iš griuvėsių. Vyresniosios dukters atakos metu namuose nebuvo.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro duomenimis, nuo praėjusių metų vasario dėl Rusijos invazijos į Ukrainą žuvo mažiausiai 8 317 civilių, tačiau tikrasis žuvusių civilių skaičius greičiausiai yra daug didesnis.

Mes nežinome, tačiau galime numanyti, kokie siaubingi rusų armijos nusikaltimai bus atskleisti išvadavus Mariupolį.

Praėjusią savaitę į Ukrainą iš Rusijos gražinta daugiau kaip 30 vaikų. Kijevo duomenimis, nuo praėjusių metų vasario į Rusiją buvo išvežta beveik 19 500 vaikų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo šių metų Karolio Didžiojo premijos – apdovanojimo, skiriamo žmonėms už nuopelnus vienijant Europą, laureatu. Iškilmės vyks gegužės 14 dieną Vokietijos Acheno mieste.

Kalbą sakysiantis Vokietijos kancleris Olafas Šolcas tikisi, kad V. Zelenskis asmeniškai atvyks atsiimti apdovanojimo.

Mes, žinoma, taip pat sveikiname Ukrainos prezidentą, tačiau manome, kad dalinti premijas, žvaigždutes, ordinus ir kitas garbės regalijas dar gerokai per anksti. Įveikime Rusiją, baikime karą ir tada jau galėsime švęsti, puoštis ordinais ir titulais.

Vakar Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas interviu Prancūzijos dienraščiui „Les Echos“ paragino ES išlaikyti nepriklausomą užsienio politiką Kinijos atžvilgiu.

„Nenorime įsivelti į bloko prieš bloką logiką“, – sakė jis, tvirtindamas, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios nėra mūsų“, – sakė jis.

Makrono teigimu, eskalacija Taivano klausimu neatitinka ES interesų: „mums, europiečiams, užduodamas toks klausimas: ar mums naudinga, kad Taivano klausimu būtų paspartintas eskalavimas? Ne. Blogiausia, ką mes, europiečiai, galėtume padaryti, būtų būti šios temos sekėjais ir prisitaikyti prie Amerikos ritmo ir Kinijos perdėtos reakcijos. Kodėl turėtume eiti kažkieno kito pasirinktu ritmu?“

Apgailėtina, jog vienos didžiausių Europos demokratijų lyderis nesuvokia globalaus pasaulio architektūros. Jei Kinija užpuls Taivaną, tai reikš, jog ne tik Europos, bet ir Azijos problemų sprendimų įrankiu pasirenkamas karas.

Tai reikš galą esamai pasaulio tvarkai ir naujos epochos, paremtos smurtu ir karine jėga, pradžią. Tą mums atkakliai šiandien siekia primesti Maskva ir Pekinas.

Karai žemynuose reikštų ne tik tūkstančių ir milijonų žmonių žūtis, bet ir milijonus pabėgėlių, chaosą bei ekonominį nuosmukį visame pasaulyje.

Deja, mus valdo lyderiai, kurie nesugeba numatyti net vieno žingsnio į priekį. Jie sprendžia problemą tik tuomet, kai ji iškyla.

Operacinis lygmuo

Rusai labai iš lėto stumiasi į priekį Bachmute. Kiekvienas metras okupantams kainuoja tūkstančius gyvybių.

Tokiu būdu Ukrainos kariuomenė „suriša“ rusų puolamąjį potencialą, kuris baigia išsisemti. Rusijos vadovybė į Bachmutą jau siunčia reguliarius dalinius, nes „Wagner“ samdiniai nebegali atlikti skirtos užduoties.

Kiekvieną dieną pasirodo pranešimų apie skiriamą karinę pagalbą Ukrainai. Skelbiama, jog Ukraina telkia pajėgas ir ruošiasi triuškinančiam puolimui ir Krymo išlaisvinimui.

Būtent mūšis dėl Krymo nulems šio kruviniausio XXI a. karo baigtį, teigia buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodžesas (Ben Hodges).

Mieli mūsų skaitytojai. Šiomis dienomis turime būti sąmoningi, laukdami Ukrainos puolimo. Privalome suvokti, jog abi pusės skleidžia ir skleis daug priešininką klaidinančios ir bauginančios dezinformacijos.

Patariame naudotis ir remtis tik išimtinai Ukrainos gynybos štabo, JAV ir sąjungininkų pateikiamomis žiniomis.

Ukraina artimiausiu metu turėtų gauti raketų sistemų „Patriot“ ir „Samp-T“ žemė-oras. Ukrainai „Patriot“ yra ypač svarbios, nes jos gali numušti ne tik sparnuotąsias raketas ir lėktuvus, bet ir Rusijos balistines raketas. Iki šiol Ukraina neturėjo priemonių joms numušti.

Rusai Kryme labai rimtai ruošiasi gynybai. Pusiasalyje kuriami teritorinės gynybos, savanorių, Krymo milicijos daliniai, o šiame procese aktyviai dalyvauja aukščiausi Rusijos pareigūnai.

Subjauroti kurortiniai paplūdimiai, išardytos vaikų vasaros stovyklos. Visi pajūrio miestai ir gyvenvietės virsta tranšėjomis ir tvirtovėmis. Krymo gyventojai jaučia, kad atmosfera kaista ir su kiekviena diena artėja audra.

Raketų kruša iš puolimo audros yra „Krym naš“ referendumo kaina.

Tuo tarpu Kijevas ragina rusus atvykėlius susipakuoti lagaminus ir važiuoti namo, nes po „audros“ visų okupantų ir kolaborantų laukia atpildas.

Taktinis lygmuo

Senka driskių puolamasis potencialas bei resursai.

Vakar rusiškieji okupantai į surengė 26 oro ir 4 raketų smūgius. Dvi Rusijos raketos S-300 smogė civilinei infrastruktūrai Zaporožėje, žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti ir apgadinti gyvenamieji pastatai.

Kitos dvi S-300 raketos buvo paleistos į civilinės infrastruktūros objektą Konstantinovkoje. Teroristai surengė 60 atakų salvinėmis ugnies sistemomis daugiausia į civilinius taikinius.

Zaporožės ir Chersono ašyse okupantas toliau rausia gynybinius įtvirtinimus.

Ukrainos kariuomenė toliau naikina priešo priešlėktuvinių raketų sistemas, gyvosios mėsos ir amunicijos telkinius.

Lietuva

Ilgąjį Velykų savaitgalį Lietuvoje žmonės daužė margučius ir automobilius „BWM“.

Žuvo vairuotojai, keleiviai buvo traiškomi.

Kunigai skelbė, kad žmonės nutolo nuo Velykų esmės, nors niekada prie jos ir nebuvo labai priartėję.

Matyt, yra tame tiesos. „BWM“, kaip ir kitų gamintojų automobiliais garso greičiu švilpdamas, tikrai skubiai artėji. Tik ne prie Velykų esmės, o prie savo, ir prie kitų mirties.

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.

Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 05 12:15
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 18 12:00
  4. Rusijos biudžete – jau dabar didesnė nei 32 mlrd. eurų skylė
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 13 12:13
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 17 11:00
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 23 11:00
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 26 11:00
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 05 11:00
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 14 11:00
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 06 10:30
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 25 11:00
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 29 12:00

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Žemyna says:
    2 metai ago

    Svobodos laidoje apie šį karą, kažkam paklausus, kur opozicija, kodėl rusai tyli, nesipriešina, pašnekovas atsakė, jog jie nelabai jaučia karo padarinius. – Kremlius visų pirma siunčia ten tautinių mažumų vyrus iš Kaukazo, Uralo, Sibiro. Rusus irgi daugiau iš Sibiro mobilizuoja, todėl europinės dalies rusai, maskviečiai, peterburgiečiai mažai jaučia karą.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 metai ago

      Vieno apžvalgininko žodžiais tariant. Šiame kare žūsta ukrainiečių “cvet naciji” (nežinau kaip išversti), o putlerio fašistinis režimas, be gailesčio, į karo mėsmalę meta “genetičeskij musor” – (gal genetines šiūkšlės) .

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        Taip, naudojamasi proga išnaikinti dar išlikusias TM, turinčias teisę pasakyti, jog čia ne ruso etninė žemė, jog jis privalo susirinkti savo „manatkes” ir nešdintis iš čia.
        Dėl opozicijos. Dabartinė opozicijos tūnojimo priežastis – pagal pakeistus įstatymus už opozicinę veiklą skiriamos bausmės gali būti didesnės negu net ir serijiniams žudikams skiriamos. Dabar teisiamam Kara Murzai siekiama skirti 25 m. kalėjimo.
        – svoboda.org/a/32335479.html
        Laidos dalyvis paaiškino, jog anksčiau, kai skirdavo keletą metų, opozicionieriai pasiryždavo dėl siekiamo tikslo tiek atkentėti, bet kai jau nuo 8 iki 25 m. skiria, tai…
        Juolab, kad kitoje laidoje toks M. Lobanovas
        – svoboda.org/a/mihail-lobanov-situatsiya-v-rossii-predrevolyutsionnaya-/32354392.html
        paaiškino, jog įteisinti rinkimai internetu atima bet kokią galimybę juose įveikti Putiną. Esa, praeiti rinkimai parodė, jog dar iki rinkimų susitariama, kiek vietų kur kokia partija gaus. Dabar artėja savivaldybių rinkimai, ir Maskvoje „laimėsimų” balsų skaičius bei postai jau pasidalinti. (Ir mūsų elitas rinkimus internetu planuoja?)
        Tačiau M. Lobanovas visgi teigia, jog revoliucija bręsta. Na, kai rinkimais pasikliauti negalima, belieka tapti „tiše vody, niže travy”, arba…?

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniui metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06
Nidos aerodromas
Gamta ir žmogus

Atvirų vartų diena kviečia į Nidos aerodromą

2025 06 06
Želdiniai
Lietuvoje

Sostinė laukia gyventojų idėjų

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Emilis Šleimovičius apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • Emilis Šleimovičius apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • Vilna apie Paprūsės miestelių istorijos: Širvinta, „aulinių karas“ ir tiltas, nevedantis niekur
  • Brian Maxwell apie L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai
  • Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?
  • Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai
  • TVF pateikė Lietuvos ekonomikos vertinimą

Kiti Straipsniai

Linas Kojala

L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

2025 06 06
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06
V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys

V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys

2025 06 05
Bepilotis orlaivis | KAM, K. Kavolėlio nuotr.

Lietuvos gamintojų įranga – Lietuvos ir Ukrainos kariuomenėms

2025 06 05
Dovilė Šakalienė

D. Šakalienė pabrėžė būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją

2025 06 05
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Lietavos tvirtovė Slovakijoje

R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

2025 06 05
Senoviška žemaičio troba

Senoviška žemaičio troba

2025 06 04
Sukilėliai. Gardinaas 1863 m.

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)

2025 06 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Emilis Šleimovičius apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • Emilis Šleimovičius apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • Vilna apie Paprūsės miestelių istorijos: Širvinta, „aulinių karas“ ir tiltas, nevedantis niekur
  • Brian Maxwell apie L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos
  • Vilna apie Paprūsės miestelių istorijos: Širvinta, „aulinių karas“ ir tiltas, nevedantis niekur
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

VNO atnaujinamos keleivių laipinimo galerijos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai