Atnaujinant laivybos kelią didžiausia Lietuvos upe – Nemunu pradedamas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose bus įrengtos upės tėkmę reguliuojančios bunos, leisiančios užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šių metų liepą baigus trejų metų trukmės projektą, Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių laivybos kelias bus pritaikytas krovininei ir keleivinei laivybai.
„Nemuno laivybos kelio modernizavimas stipriai pagerins sąlygas keleiviniams laivams ir krovinių baržoms – tikiu, kad jau šią vasarą matysime gerokai intensyvesnę laivybą svarbiausia mūsų šalies upe, kuri yra ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias. Turime išties puikią galimybę nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Neabejoju, kad atgims ir keleivinė, pramoginė laivyba Nemunu“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tvarkant Nemuno vagą iš viso bus pastatyta ar atnaujinta daugiau kaip 500 bunų – tai minimalus bunų skaičius siekiant užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Pastačius bunas upės vaga taps tiesesnė, sumažės krantų ir dugno erozija. Sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis, laivakelio priežiūra taps gerokai paprastesnė, o laivyba nesutriks ir sausmečio laikotarpiu.
„Galime pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje.
Dirbame, kad būtų paruoštas kelias, sukurta reikiama vidaus vandenų laivybos infrastruktūra, žmonės galėtų laisvai keliauti didžiausia Lietuvos upe – Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcija plėtoja infrastruktūrą, stato baržas ir ruošia perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Nemuno laivybos kelio atnaujinimas pradėtas 2021 m. – tuo metu buvo atlikti darbai Kaune ir Kauno rajone, vėliau – antrame ruože Šakių ir Jurbarko rajonuose. Praėjusiais metais šiame ruože vyko intensyviausi laivybos gerinimo darbai. Čia sausmečiu Nemuno laivakelio situacija būdavo itin sudėtinga. Upės vaga užsinešdavo nešmenimis, o susidariusios seklumos kėlė grėsmę ne tik ant jų užplaukusiems laivams, bet ir vandens transporto naudotojų saugumui. Todėl čia pastatyta daugiausiai bunų. Užbaigiant metus Nemune jau buvo 424 bunos.
Vidaus vandens kelių direkcija jau pernai sulaukė laivavedžių pastebėjimų apie esminius pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje tapo patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis. Hidrografijos specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis bus labiausiai jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.
„Laivas „Raketa“ šiemet pradės savo ketvirtąjį sezoną. Džiaugiamės vis gerėjančiomis sąlygomis vandens kelyje Kaunas–Nida. Gyliai užtikrinami visus metus, o vandens kelio duomenys jau pilnai pasiekiami el. versijoje. Be Vidaus vandens kelių direkcijos indėlio atgaivinat laivybą ir vykdant Nemuno modernizacijos projektą, būtume neišdrįsę atkurti unikalų net istorinį maršrutą Lietuvoje. Sujunkime krantus“, – sako VšĮ Vandens kelias prezidentas Nerijus Šilgalis.
Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuojamas 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,3 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicijos.
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, 1997 m. jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Vandenų kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Bunos ( arba “špikdamiai”) , kaip ir laivyba Nemune sunyko sovietmečiu, o prieškariu Nemunas knibždėte knibždėjo nuo prekybinių ir keleivinių laivų ir laivelių.
Vargu ar iš to gali būti valstybei naudos, veikiau tai privačių interesų ir Kauniškų valdžios ambicijų tenkinimo įsirengimas už ES, valstybės lėšas. Panašu, kad gali būti, kaip dabar yra su europine vėže nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
> Kažin
Jūsų pasakymas, kad “gali būti, kaip dabar yra su europine vėže nuo Kauno iki Lenkijos sienos'” nepasitvirtins, jeigu kauniečiai, turėdami ambicijų (o meras jų turi), padarys “Raketa” tipo keleivinių laivų perkėlimą iš Nemuno vagos į Kauno marių plotus. Turizmas – trečią vietą po prekybos ginklais ir narkotikais pelningumą turinti verslo šaka ir tuo reikia pasinaudoti. Neskaitant to, kad kartu būtų padarytas ir ekologinę pusiausvyrą tarp abiejų Nemuno dalių atstatantis žuvų perkėlimo iš apačios į viršų žuvėtakio mechanizmas. Žiūrėsime, nes kauniečiai – ambicingi žmones.
Visvaldas MATIJOŠAITIS: Ar mūsų valstybė įgali išsaugoti upių tėvą Nemuną?
– Visvaldas MATIJOŠAITIS: Ar mūsų valstybė įgali išsaugoti upių tėvą Nemuną?