Išrinktas pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, apdovanojimo sumanymas.
Iš 11 vaizdinio ir tarpdisciplininio meno bei dizaino kūrėjų, komisijos nuomone, geriausiai varžytuvių bruožus atspindėjo šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės pasiūlytas sumanymas, kurioje taikliai ir estetiškai užkoduota organikos ir geometrijos dermė.
Varžytuvių, kurias rengė Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos Respublikos aplinkos ir Kultūros ministerijos, šiuolaikinio meno ir dizaino kūrėjai buvo kviečiami peržengti tradicinį apdovanojimų statulėlės formatą, eksperimentuoti ir permąstyti „apdovanojimų statulėlės“ reiškinį.
„Į Nacionalinių architektūros apdovanojimų kūrimą stengėmės įtraukti ne tik architektų, bet ir tarpdisciplininio meno kūrėjų bendruomenę.
Varžytuvėse dalyvavę kūrėjai pateikė apdovanojimų prizo vizijas ir praplėtė architektūros apibrėžimo lauką“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.
Pagal varžytuvių nuostatus NAA apdovanojimų prizo (statulėlė) siekė susieti architektūros papročių tęstinumą su neapibrėžtomis aplinkos ateities galimybėmis.
Statulėlė turėjo išlaikyti pradžios formos (architektūros papročio) atpažįstamumą, tačiau drąsiai interpretuoti kintantį architektūros vaidmenį šiai sričiai vis daugiau jungiantis su kitomis, nykstant architekto veiklos apibrėžtumui ir vis daugiau dėmesio skiriant ne architektūros formoms, išoriniam grožiui, bet žmonėms ir procesams.
Sumanyme paliesti dėmenys – gamta ir architektūra
Nacionaliniams architektūros apdovanojimams skirto prizo sumanymus vertino komisija, sudaryta iš savo sričių profesionalų.
Tai architektė Ona Lozuraitytė-Išorė, šiuolaikinio meno ir dizaino kūrėjas Julijonas Urbonas, menotyrininkė Aušra Trakšelytė, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė bei aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė.
Anot komisijos narės, menotyrininkės Aušros Trakšelytės, visi konkurso dalyviai atsižvelgė į nuostatuose pateiktus bruožus, tačiau siūlomą objekto pradinę formą, t. y. kubą, interpretavo savaip.
„Dalis jų vieną iš pamatinių geometrinių figūrų transformavo formos, kiti – medžiagos prasme arba ėmėsi jos dekonstravimo, išplėsdami ne tik architektūros, bet ir apdovanojimams skirto objekto sampratos ribas“, – teigia komisijos narė.
Konkurso komisijos nuomone, geriausiai varžytuvėse keliamus bruožus atspindėjo A. Ambrazevičiūtės pasiūlyta idėja, kurioje paliesti abu dėmenys – gamta ir architektūra.
Pagrindinis prizo sumanymas siekia formą, paviršių ar medžiagiškumą parodyti per molekulinę, mikroskopišką perspektyvą.
Pasak varžytuvių laimėtojos, mus supanti aplinka susideda iš nematomų dalelių, o kiekvienas architektūros kūrinys – iš daugelio nematomų jungčių, sluoksnių, sprendimų bei procesų.
Pažvelgus į bet kurį paviršių, jame slypi gyvybė, nors ir akimi neregima.

Architektūroje taip pat sąveikauja begalė veiksnių, kuriuos reikia išspręsti bei apgalvoti, norint įgyvendinti sumanymą.
„Kūrinio vaizdinė išraiška kubo formą paverčia permatoma, atvira bei kompleksiška esybe. Kiekvienas formos paviršius vis kitoks, o žvelgiant į vidų, atsiveria asociatyvių erdvių begalybė.
Kūrinys neturi pagrindinės pusės, visos kraštinės lygiavertės.
Nelygūs, netobuli bei išsamūs kūrinio formos kontūrai bei paviršiai siūlo drąsiai interpretuoti konvencionalias normas.
Atidžiai stebint supančią aplinką bei žvelgiant gilyn, kiekvienas paviršius ar forma įgauna neregėtą identitetą.
Taip kubas tampa lavos paviršiumi, augimo motyvais ar grybienos sporomis“, – apdovanojimo sumanymą apibūdina A. Ambrazevičiūtė.
Varžytuvių nugalėtojai skirta 3 000 Eur premija.
Antrosios bei trečiosios vietos laimėtojams Gabijai Pernavaitei ir Žygimantui Bėrontui (duetas „allsofeatherlightseven“) bei Aistei Marijai Stankevičiūtei atiteks 600 ir 400 Eur skatinamosios piniginės premijos.
Bus įteikta 10 prizų
NAA apdovanojimų prizai atiteks nugalėtojams 9-iose kategorijose:
Gyvenamosios architektūros kūrinys, Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys, Komercinės architektūros kūrinys, Viešoji erdvė, Tvarios inovacijos architektūroje, Konversija, Kultūros paveldo objekto atnaujinimas, Urbanistikos kūrinys, Už architektūros teoriją ir sklaidą, taip pat ir geriausiam kūriniui – didžiojo prizo laimėtojui, išrinktam iš visų kategorijų nugalėtojų.
NAA kviečiama paraiškas teikti iki balandžio 14 dienos.
Į 2023 m. NAA apdovanojimus gali pretenduoti 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti kūriniai.
NAA teikiamas architektūros objektas turi būti užbaigtos statybos originalus kūrinys, taip pat, atsižvelgiant į apdovanojimų kategorijų specifiką, bus vertinamas pagal NAA vertybes.
Manau, turėtų būti ir ” blogiausios architektūros apdovanojimas”
kompleksiška esybe
asociatyvių erdvių begalybė
per molekulinę, mikroskopišką perspektyvą
kategorijų specifiką
neregėtą identitetą
„allsofeatherlightseven“
interpretuoti konvencionalias normas
Tvarios inovacijos architektūroje, Konversija
…
…
…
girdžiu, girdžiu šių eilių melodiją,

ir mano kūnas nardo ir maudosi joje,
raitosi lyg… ne, ne, ne mirštanti, o tamstos eilių įkvėptam gyvenimui prisikelianti gulbė!
Jau kaip aš dzienkinu panočkui, jau tokia jestem dėkinga…
ką? Bliumodereita buvo išėmęs (!) šį mano išskirtinės meninės vertės kūrinėlį, bet po kiek laiko vis tik ištraukė iš kibiro, kad Tamsta galėtumėte susipažinti. Galvoju, tie, kurie rašo tokius štai straipsnelius, pripurkštus nesuprantamų svetimų žodžių, ar yra ką baigę lietuvių kalba, gal vakar atvyko iš Arizonos, ten užbaigę haiskūl? Palikite gulbes ramybėje, prašau
Purvabridžius – už durų: aukštąją kultūrą kolūkiečiams teikę architektūros grynuoliai tebestūkso sovietinio silikato apsuptyje
– lrt.lt/naujienos/kultura/12/1927556/purvabridzius-uz-duru-aukstaja-kultura-kolukieciams-teike-architekturos-grynuoliai-tebestukso-sovietinio-silikato-apsuptyje