2021 metais Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, tai yra 37 proc. daugiau nei 2020 metais, kai buvo aptarnauta kiek daugiau nei 1,8 mln.
Aviacijos ekspertų teigimu, 2021 metų aviacijos srautai Lietuvos oro uostuose augo beveik visose esminėse kategorijose, o aktyvioji atsigavimo fazė prasidėjo metų viduryje, praneša Lietuvos oro uostai.
Europos ir Lietuvos aviacijos sektoriaus tendencijos 2021 metais
„2021 metais Europos aviacijos rinka dar buvo priversta reaguoti į pandemiją ir kintančias jos valdymo priemones.
Vis dėlto aviacijos sektorius buvo pakankamai lankstus ir sugebėjo pritaikyti savo veiklą prie kylančių iššūkių.
Oro bendrovės labai aktyviai stebėjo padėtį, prisitaikė prie esamos paklausos, o kai kurioms bendrovėms netgi pavyko auginti savo veiklos apimtis agresyviau konkuruojant rinkoje“, – sakė Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Jo teigimu, Europos aviacijos sektoriaus atsigavimui daug įtakos turėjo didelio masto paramos paketai iš valstybių, skirti oro bendrovių veiklos išlaikymui ir nuostolių kompensavimui, labai didelę teigiamą įtaką turėjo ir tarptautinio COVID-19 paso įdiegimas Europiniu lygiu.
„Metų viduryje harmonizavus reikalavimus, taikomus kelionėms, galėjome stebėti, kad aviacijos sektorius atsigauna daug sparčiau nei iki tol, šią tendenciją iliustruoja nuo liepos itin išaugę keleivių bei skrydžių srautai.
Vien per antrąjį 2021 metų pusmetį keleivių skaičius oro uostuose pasiekė 2 milijonus“, – pasakojo A. Stikliūnas.
Oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo teigimu, 2021 metais Vilniaus oro uoste buvo aptarnauti 1,9 mln. keleivių (45 proc. daugiau nei 2020 m.), Kauno oro uoste – beveik 490 tūkst. keleivių (32 proc. daugiau nei 2020 m.), o Palangos oro uoste – 86 tūkstančiai keleivių (31 proc. mažiau nei 2020 m.).
Jis taip pat pridėjo, jog 2021 metų pabaigoje Lietuvos oro uostai fiksavo apie 80 proc. prieš-pandeminio laikotarpio skrydžių skaičiaus (2019 metų gruodžio duomenimis).
A. Stikliūno teigimu, tai rodo, jog net iššūkiai dėl naujų viruso atmainų nebuvo esminis aviaciją sustabdęs veiksnys, o oro bendrovių pasiūla rinkai išlaikė augimo tendencijas.
„Vertinant rezultatus reikėtų suprasti, kad praėjusių metų pradžia buvo labai neaktyvi dėl itin griežtų keliavimo ribojimų Europoje ir tikrasis atsigavimo lūžis į gerąją pusę įvyko tik metų viduryje.
Pagal atsistatymo apimtis, lyginant statistiką su prieš-pandeminiu laikotarpiu, kai kuriais praėjusių metų laikotarpiais visos Europos mastu buvome net tarp sparčiausiai atsigaunančių oro uostų“, – sako Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Praėjusiais metais buvo stebimas ne tik keleivių, bet ir skrydžių skaičiaus augimas.
Per 2021 m. Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta daugiau nei 34 tūkst. skrydžių – tai 15 proc. daugiau nei prieš metus.
Vilniaus oro uoste aptarnauta daugiau nei 25 tūkst. skrydžių (21 proc. daugiau nei 2020 m.), Kauno oro uoste beveik 7 tūkst. skrydžių (12 proc. daugiau nei 2020 m.), Palangos oro uoste – daugiau nei 2 tūkst. skrydžių (24 proc. mažiau).
Praėjusiais metais augo ir vidutinis lėktuvo užpildymo rodiklis – žemų kaštų oro bendrovių lėktuvai vidutiniškai užpildydavo 61 proc. vietų, o tradicinių oro bendrovių – 46 proc.
Lyginant su 2020 metais, pernai 3 proc. išaugo ir per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių dalis – 2021 metais perkopta 20 tūkst. tonų krovinių riba.
Vertinant bendrą šalies pasiekiamumą, 2021 m. Lietuvos oro uostuose krypčių skaičius viršijo prieš-pandeminį lygį.
Praėjusiais metais buvo siūlomos 94 tiesioginės reguliarios skrydžių kryptys, kai 2020 m. keliautojai galėjo rinktis iš 72 krypčių, o 2019 m. – 92 krypčių. Reguliarų skrydžių populiariausių šalių sąraše: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Danija ir Ukraina.
Žvilgsnis į 2022 metus
Prasidedant naujiems aviacijos sektoriaus metams, tikimasi ir toliau palaikyti nuoseklų augimą bei užtikrinti oro uostų prioritetų įgyvendinimą.
„Mūsų prioritetu kitais metais išliks saugumas. Pandemija dar nesibaigė, todėl mūsų tikslas yra ir toliau sudaryti galimybes keliauti saugiai, tam skirsime didžiausią dėmesį.
Atsižvelgiant į Lietuvos verslo ir turizmo organizacijų poreikius, šiais metais sieksime toliau plėtoti susisiekimą su didžiaisiais aviacijos centrais (HUB) – oro uostais, taip pat adaptuoti esamus ir ieškoti naujų būdų atvykstamojo keleivių srauto skatinimui, koreguosime bendras skatinimo strategijas ir paketus oro vežėjams, tačiau, žvelgiant bendrai, liksime prie pasirinkto ir sėkmingai veikiančio kelio – plėtoti bazinių vežėjų veiklą“, – sakė A. Stikliūnas.
Oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas taip pat teigė, kad šiais metais tikimasi spartaus keliautojų ir skrydžių skaičiaus augimo.
„Prognozuojame, kad per 2022 metus Lietuvos oro uostų tinkle keliautojų skaičius pasieks 4,2 mln. – palyginus su 2021 metais, tai gali sudaryti 70 proc. augimą.
Taip pat numatome, kad harmonizavus keliavimo taisykles bei toliau nuosekliai įgyvendinant skrydžių skatinimo strategiją, pavyks pasiekti 43 proc. augimą skrydžių skaičiaus kategorijoje.
Planuojame, kad 2022 m. Lietuvos oro uostams pavyks aptarnauti beveik 50 tūkst. skrydžių“, – teigė A. Stikliūnas. Rekordiniu laikomu laikotarpiu, 2019 m., Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti 6,5 mln. keleivių ir daugiau nei 62 tūkst. skrydžių.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad skrydžio bilietų kainos šiais metais turėtų augti. Tam įtakos turės aukšti fiksuoti kaštai, augančios aviacijoje naudojamų degalų kainos, energijos kaštai, prognozuojamas ir infliacijos augimas, kuris sukels tam tikrų iššūkių darbo rinkoje.
Dėl šių priežasčių jau ne viena skrydžių bendrovė bei dauguma Europos oro uostų ne tik planuoja, bet ir pakėlė savo taikomus įkainius.
