Ketvirtadienis, 24 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Pavasarį – dar daugiau skrydžių krypčių

www.alkas.lt
2023-01-21 09:00:49
147
PERŽIŪROS
6
Kauno oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kauno oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Artėjantis pavasaris ir vasara žada naujų atradimų džiaugsmą. Nuo kovo iki birželio mėnesio Lietuvos keliautojams bus pristatytos net septynios naujos tiesioginių skrydžių kryptys, tad naujų patirčių galės pasisemti kiekvienas.

Pavasario startas – Europos senamiesčių gatvelėse

Kovo mėnesį skrydžių bendrovė „Ryanair“ norintiems pavasarį pasitikti šiltai siūlo tris naujas kryptis iš Kauno oro uosto.

Nuo kovo pabaigos „Ryanair“ kvies apsilankyti prie Dunojaus upės įsikūrusioje Slovakijos sostinėje Bratislavoje, kuri keliautojus pasitiks išskirtiniu viduramžių senamiesčiu su siauromis gatvelėmis, pilnomis žavių kavinukių.

Lankantys Bratislavą būtinai turėtų apsilankyti ant Karpatų kalvos kairiajame Dunojaus krante iškilusioje Bratislavos pilyje, nuo kurios tolumoje matosi Austrija ir Vengrija. Be to, Slovakijos sostinė garsėja žymiaisiais gotikiniais Šventojo Mykolo vartais, į kuriuos veda maloniu muzikantų ir vietos menininkų kuriamu bruzdesiu alsuojanti gatvelė.

Vediniems noro dar geriau pažinti Italiją, pirmąjį pavasario mėnesį bus puiki galimybė aplankyti romantiškąjį Bario miestą, įsikūrusį Italijos pietuose prie Adrijos jūros.

Bario senamiestis primena daugelį Viduržemio jūros regiono miestų – seni pastatai, prilipę vienas prie kito, labirintą primenančios grįstos gatvelės, kuriose gausu kavinukių.

Ne veltui miestas vadinamas Šventojo Mikalojaus miestu – katalikybės tradicijų ir architektūros pėdsakų čia tikrai daug.

Baris patiks ir norintiems ramiai pailsėti – vos už kelių kilometrų nuo miesto yra įsikūręs Pomodoro paplūdimys, į kurį atvyksta tiek turistai, tiek vietiniai gyventojai. Tiesa, norintieji pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasižvalgyti po apylinkes, keliauja į paplūdimius, nutolusius keliasdešimt kilometrų į vieną ar kitą pusę.

Kovo pabaiga taip pati puikus metas aplankyti ir šiltosios Bulgarijos uostamiestį Burgasą, garsėjantį įspūdingomis maldos vietomis, muziejais ir jūros parku, kurį yra itin pamėgę mažieji turistai. Atsipūsti ir pasilepinti saulės voniomis miesto lankytojai dažniausiai traukia į Sunny Beach, Sveti Vlas, Irkali paplūdimius, kurie  yra patys garsiausi ir geriausiai įvertinti paplūdimiai šalia uostamiesčio.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ skrydžius į Bratislavą vykdys nuo kovo 27 d. (pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais), į Barį ir Burgasą – nuo kovo 28 d. (antradieniais ir šeštadieniais).

Gegužė – puikus metas tyrinėti Ispaniją ir Graikiją

Paskutinį pavasario mėnesį skrydžių bendrovę „airBaltic“ pradės vykdyti skrydžius iš Vilniaus oro uosto į šiltuosius Europos miestus Ispanijoje ir Graikijoje.

Gaudyti saulės spindulius kvies Malaga – uostamiestis pietų Ispanijoje. Čia ne tik galima išvysti įspūdingą architektūrinį palikimą, bet ir pasimėgauti žaliuojančių sodų apsuptimi. Malagos botanikos sode auga virš 2000 įvairių augalų rūšių iš viso pasaulio.

Skoningai įkomponuoti fontanai ir kriokliai. Jame pamatysite subtropinius ir tropinius sodus, kurie yra pripažinti vienais geriausių Europoje.

Be to, gimtasis Pablo Picasso miestas sužavės ir besidominčius menu – pačiame Malagos miesto centre įsikūrusiame Carmen Thyssen muziejuje eksponuojama įspūdinga XIX amžiaus ispanų dailininkų paveikslų kolekcija.  Skrydžius į Malagą „airBaltic“ pradės nuo gegužės 2 d., jie bus vykdomi antradieniais ir šeštadieniais.

Ispanijai priklausanti Maljorkos sala Viduržemio jūroje, į kurią bus galima pasiekti tiesioginiu skrydžiu nuo gegužės 2 d. (skrydžiai bus vykdomi kiekvieną antradienį ir šeštadienį), abejingų nepaliks ne tik dėl savo įspūdingų pilių, bet ir jaukių miestelių bei kvapą gniaužiančių gamtos turtų. Viena gražiausių ir populiariausių vietų Maljorkoje – Valdemosa miestelis – sužavės XIV amžių mininčiu Cartuja de Valldemossa vienuolynu.

Ši vieta žymi dėl to, kad joje gyveno vienas garsiausių pasaulio kompozitorių – Šopenas, ir dabar turistams leidžiama pažvelgti, kur tuo metu kūrė šis didis menininkas.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktuose Tramuntanos kalnuose įkvėpsite laukinių rozmarinų kvapo, išgirsite besiganančių avių varpelius, pamatysite kalnų ožkas ir apžiūrėsite pušis, augančias iš raudonų uolų.

Išskirtinę patirtį suteiks ir Drakono urvai, kuriuose tyvuliuoja Martel ežeras, pripažintas vienu didžiausių požeminių ežerų pasaulyje.

Graikijai priklausanti Kretos salos sostinė Heraklionas patiks visiems senosios istorijos gerbėjams – čia galima aplankyti Knoso ar Pestos rūmus, mieste gausu archeologijos ir istorijos muziejų. Herakliono senamiestis garsėja įspūdingu uostu, kurio žymiausias paminklas yra Koules. Tai – įspūdinga XVI a. tvirtovė, pastatyta Venecijos piliečių. Iš čia galite pamatyti arsenalus ir dideles arkas, kuriose venetiečiai remontavo savo laivus.

Herakliono senamiesčio gatvelėse galėsite aplankyti daugybę aristokratinių pastatų, bažnyčių ir parduotuvių, o po pasivaikščiojimų galėsite atsipūsti miesto soduose ir jaukiose kavinukėse. Skrydžiai į Heraklioną bus vykdomi nuo gegužės 4 d. – ketvirtadieniais ir sekmadieniais.

Saulėtoji Bulgarija

Nuo birželio 7 d. „Ryanair“ pristatys dar vieną šiltąją kryptį iš Vilniaus oro uosto į uostamiestį rytų Bulgarijoje – saulėtąją Varną. Skrydžiai bus vykdomi kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį.

Prie juodosios jūros įsikūręs žymus miestas visiems gerai pažįstamas dėl didžiausia ir žinomiausia vadinamos Bulgarijos stačiatikių maldos vietos – Varnos katedros. Ji yra tituluojama šio miesto simboliu ir akį traukia dėl gražių vitražų, kurie pasižymi ne tik detalumu, bet ir masyvumu.

Be žavaus miesto architektūrinio palikimo Varna garsėja ir įstabia gamta – lankytojams rekomenduojama aplankyti žymųjį Akmenų mišką, kuris yra vienintelė dykuma Bulgarijoje. Varnos miestą nuo jūros atskiria išskirtinis nacionalinis architektūros paminklas – Jūros sodas, kuris yra populiari turistų traukos vieta ir šalies kraštovaizdžio paminklas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Oro uostuose – 50 atnaujintų skrydžių krypčių
  2. Skrydžių krypčių daugės ir liepą
  3. Rugpjūtį daugėja skrydžių krypčių
  4. Nuo gruodžio Lietuvos oro uostuose daugėja skrydžių krypčių
  5. Nuo rudens – šešios naujos skrydžių krypys
  6. Bendrovė „airBaltic“ Lietuvos keleiviams pasiūlys naujų krypčių
  7. Per savaitę atnaujinti 24-os skrydžių kryptys
  8. Pradedamas naujas skrydžių sezonas
  9. Kitąmet – 18 naujų skrydžių maršrutų
  10. Šalies oro uostuose ženkliai auga skrydžių pasiūla
  11. Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  12. „airBaltic“ šią vasarą siūlys 12-ka tiesioginių krypčių
  13. Vasaros skrydžių sezonas įsibėgėja
  14. Jau nuo rytojaus – naujos skrydžių kryptys
  15. Ar sulauksime keleivinių skrydžių iš Šiaulių?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. P.Skutas says:
    4 metai ago

    O kaip yra su infrastruktūrų mokesčiais (kainomis) Vilniaus ir Kauno oro uostuose? Ar ir toliau “Ryanair” gauna šio mokesčio nuolaidas skrydžiams iš Kauno. kurios, akivaizdu, kompensuojamos iš valstybės teikiamos paramos. Kodėl nekomunikuojama šiuo klausimu, nors akivaizdu, kad tai yra viešųjų interesų dalykas. Rinkimams artėjant, tai yra svarbūs duomenys. Nieko verti yra ir žurnalistai, ypač LRT, kurių pareiga yra tai nušviestii r informuoti visuomenę, kad nepasidomi, nevelka į dienos šviesą konkrečiai už tai atsakingų asmenų, partijų ir t.t.
    Antai, kodėl šio mokesčio nuolaidomis nepasirūpinta Vilniuje skrydžiui Vilnius – Briuselis, kad jį išlaikius visus metus. Išeitų, kad valstybė visokias paramas teikia tik Kaunui lyg kokiam valstybės išlaikytiniui, nors pagrindiniais BVP uždirbėjais valstybėje, manyčiau, kad yra Vilnius ir Klaipėda.

    Atsakyti
    • Skait. says:
      4 metai ago

      Gerbiamasis, nereikia nusišnekėti- iš milijardinio Vilniaus biudžeto trečdalį-330 milijonų sudaro valsybės dotacijos, t y. lėšos iš visos Lietuvos biudžeto.

      Atsakyti
      • P.Skutas says:
        4 metai ago

        Tai kur čia tas nusišnekėjimas. Vilnius sudaro beveik 1/3 Lietuvos, taigi kad trečdalį jo biudžeto sudaro valstybės dotatacijos nieko neteisingo nėra. Šiuo atveju tik palyginus šią valstybės dotaciją su visos Lietuvos šių dotacijų suma, atskirai su Kauno m. savivaldybės faktiškai gauta ir gaunama dotacija, tik taip galėtume išvysti kas darosi su valstybės pinigais. Čia dar įvertintina tai, kad apie 60% Vilniaus gyventojų sumokamų mokesčių valstybė paimdavo į biudžetą.
        Be to, konkrečiai Vilniaus atveju biudžete parama iš ES ir kitų paramos fondų yra tik 30,4 mln. Tai akivaizdžiai neproporcinga Vilniui suma, žinant, kad Lietuvos iš ES iki 2027 m. gautina parama sudaro virš 4 milijardų.

        Atsakyti
        • P.Skutui says:
          4 metai ago

          Tai gal konkrečiai nurodykite ,kuri dar Lietuvos savivaldybė gauna 330 milijonų eurų valstybės dotacijų, kaip Vilnius?

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            4 metai ago

            Na, pirmiau gal surastum Lietuvoje didesnę savivaldybę už Vilnių, jeigu jis yra trečdalis Lietuvos bei beveik 3 kartus didesnis už 2-ą pagal dydį – Kauną.

  2. tai says:
    4 metai ago

    užsienio valstybių vežėjų nuopelnas, tiksliau jų verslas ir pelnai. Koks Baltijos tigras, koks stiprus tigras, o savo vežėjo Lietuvoje neturi…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ažuolas, miškas
Gamta ir žmogus

Lietuvos ąžuolų būklė yra gera, jų džiūvimą ir žūtį šiemet lėmė tik vėjas

2026 09 24
Sveikata
Gamta ir žmogus

Cholesteroliui kontroliuoti – daugiau kompensuojamo gydymo galimybių

2026 09 23
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Pradedamas daugiau galimybių Lietuvai atversiantis pietinės uosto dalies projektas

2026 09 23
Astravo AE
Lietuvoje

VATESI: Baltarusija nesprendžia atominės elektrinės saugos užtikrinimo klausimų

2026 09 23
Mindaugas Sinkevičius | lrv.lr nuotr.
Lietuvoje

Ministro pirmininko teigimu, Valstybės rezervui būtina plėtra

2026 09 23
Lietus
Lietuvoje

Klaipėda stiprina pasirengimą stiprioms liūtims

2026 09 23
Tekstilės atliekos
Lietuvoje

 Vilniuje statomas naujas atliekų tvarkymo centras

2026 09 23
Žemės ūkis
Lietuvoje

Savivaldybės laukia ūkininkų duomenų apie audros nuostolius

2026 09 23
Seimas
Lietuvoje

Seimo rudens sesijos darbų programoje – dėmesys gynybai ir socialiniam saugumui

2026 09 22
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

Dėl papildomų skundų ISM universitetas pratęsė galimų etikos pažeidimų nagrinėjimą

2026 09 22
Audra
Lietuvoje

Leista energetikos įmonėms ekstremaliųjų padėčių metu skubiai pasitelkti kitų ES šalių pagalbą

2026 09 22
Seimas
Lietuvoje

Po svarstymo pritarta siūlymui panaikinti Konstitucijos pataisą dėl branduolinio ginklo draudimo

2026 09 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?
  • Rimvydas apie Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?
  • Naivus klausimas apie I. Vėgėlė. Konstitucijos keitimo farsas arba kaip Seimas pamiršta savo priedermę
  • Taigi apie Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ąžuolų būklė yra gera, jų džiūvimą ir žūtį šiemet lėmė tik vėjas
  • Chemikas: pakartotinai virinti vandenį galima, o filtrų reikia ne visada
  • Burbiškio dvare gėlės pražydo knygų skirtukuose
  • 20-metis Nojus Žusinas karpiniais kuria savitą pasaulį

Kiti Straipsniai

Stiklinė geriamojo vandens ir garuojantis elektrinis virdulys virtuvėje

Chemikas: pakartotinai virinti vandenį galima, o filtrų reikia ne visada

2026 09 24
Knygų skirtukų parodos ekspozicija Burbiškio dvaro istorijos muziejuje

Burbiškio dvare gėlės pražydo knygų skirtukuose

2026 09 24
Lietuvių kalbos rašytinis paveldas ir šiuolaikinės dirbtinio intelekto technologijos

Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?

2026 09 24
Adomo Mickevičiaus bibliotekos skaitykla buvusiuose Tiškevičių rūmuose Vilniuje

Ką mums pasakoja Trakų gatvė?

2026 09 24
Rugsėjo 24-osios horoskopas – jauna pora vėjuotą rudens popietę miesto aikštėje

Rugsėjo 24-osios horoskopas: netikėtas posūkis dar nereiškia, kad reikia keisti kryptį

2026 09 23
DI sukurtas knygnešio vaizdinys miško kelyje su lietuviškos spaudos ryšuliais

M. Gaižiūtė. Knygnešystė XXI amžiuje: kai nešti žodį reiškia padėti jį suprasti

2026 09 23
Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinių ekspozicijų fragmentai

Kanarėlė, automobilis ir aitvaro kiaušinis: naujas žvilgsnis į literatūros muziejus Kaune

2026 09 23
Elektromobilio įkrovimas

Elektromobilio įkrovimas iš saulės elektrinės: ką reikia žinoti

2026 09 23
Garbės alėja Ąžuolyne su portretų stendais ir ant suolo sėdinčiu žmogumi 1960 metais

„Žmogus (ne) savo laike“: S. Lukošiaus fotografijose – kitoks sovietmečio Kaunas

2026 09 23
Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava

Mokyklos vėl kviečiamos varžytis dėl Gedimino pilies bokšto trispalvės

2026 09 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?
  • Rimvydas apie Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?
  • Naivus klausimas apie I. Vėgėlė. Konstitucijos keitimo farsas arba kaip Seimas pamiršta savo priedermę
  • Taigi apie Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?
  • Naivus klausimas apie Nuo Rėzos iki DI: kokią lietuvių kalbą paliksime po savęs?
Kitas straipsnis
Atsvaitai | sumin.lt nuotr.

Atšvaitus dažniausiai dėvi vaikai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai