Praėjusį ketvirtadienį į Baltijos jūrą paleistos paskutinės dvi Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų pernai išgelbėtos ruonių jauniklės. Atsisveikinti su ruoniukėmis jų prižiūrėtojams nebuvo sunku, o muziejaus biologų komanda jau ruošiasi priimti naujuosius „pacientus“. Jie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre.
Minint Vasario 16-ąją ruoniukės Svila ir Zunda laivu „NZ55“ buvo išgabentos į atvirą jūrą maždaug 20 km nuo kranto ir paleistos toliau nuo grėsmę keliančių žvejų tinklų. Nors anksčiau buvo svarstyta mažyles visam laikui apgyvendinti muziejuje, joms pradėjus savarankiškai maitintis ir sparčiai augti, nutarta ruoniukes ruošti paleidimui.
„Pagrindinis muziejaus tikslas – išgydyti sužeistus, nusilpusius ruoniukus ir atėjus laikui grąžinti juos namo į jūrą. Todėl iš karto numatėme, kad pradžioje žuvį mažais gabalėliais draskiusios jauniklės, atšalus orams, ims maitintis gausiau ir priaugs svorio. Prieš paleidžiant mažyles į jūrą, Svila svėrė beveik 50 kg, Zunda – 45 kg ir per dieną suėsdavo po maždaug 3 kg žuvies“, – pasakoja Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.
A. Grušas primena, kad dalį praėjusiais metais išslaugytų ruoniukų muziejaus darbuotojai į Baltijos jūrą paleido dar birželio pabaigoje. Dar aštuoni jaunikliai į bangas nėrė tik rudenį, kai Lietuvą pasiekė speciali jūrinių žinduolių sekimo įranga. Nedideli siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų gyvenimą jūroje, jų lokaciją ir plaukimo maršrutą.
„Šiuo metu tikslius duomenis gauname tik iš keturių siųstuvų, tačiau matome, kad išgelbėti jaunikliai yra susitelkę pietinėje ir pietvakarinėje Baltijos jūros dalyse“, – teigia biologas.
Ruošiasi priimti naują būrį nusilpusių ruoniukų
Įprastai jūros bangų išmesti nusilpę ruoniukai Lietuvos pajūryje randami kovo–balandžio mėnesiais. Naujieji muziejaus darbuotojų „pacientai“ taps pirmąja ruonių jauniklių karta, kurie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre.
Praėjusių metų pabaigoje atidarytame centre ruoniukams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi mažieji lauko baseinai ir didysis net 280 kubinių metrų talpos baseinas. Centro komplekse yra ir gyvūnų apžiūrų kabinetas bei operacinė. Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiosios biologės Lauros Lupeikaitės teigimu, vienu metu centre bus galima rūpintis iki 30 ruonių mažylių, tačiau naujo ruoniukų sezono pradžios laukiama su nerimu.
„Pernai Lietuvos pajūryje radome 22 ruoniukus, iš kurių 3-ijų išgelbėti nepavyko: jie buvo per daug nusilpę, sužeisti ir ligoti. Dėl įvairių priežasčių per anksti įvaryti į vandenį, jaunikliai dar nemoka jame išlikti savarankiškai ir leidžiasi plukdomi srovių, o kasmet tokių nelaimėlių skaičius tik didėja“, – pastebi L. Lupeikaitė.
Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkai įžvelgia tendenciją, kad didėjančiam gelbstimų ruoniukų skaičiui įtaką daro šiltėjantis klimatas. Ruonėms vedant jauniklius yra svarbu, kiek ledo dangos susidarė Baltijos jūroje. Nors ruonių jaunikliai gali būti vedami tiek sausumoje, tiek ir ant ledo, esant pakankamai ledo dangai ruonių patelėms ne tik nereikia spaustis gulyklose, bet ir ant ledo jaunikliai būna sunkiau pasiekiami sausumos plėšrūnams.
Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro paramos ir pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo prisideda ir „Lidl“ prekybos tinklas bei jo lankytojai, įsigydami daugkartinius maišelius „Duok ruoniukui penkis“.
Paramos suma jau artėja prie 100 tūkst. eurų ribos – nuo pat projekto „Duok ruoniukui penkis“ pradžios 2021 m. vasarą surinkta daugiau nei 96 tūkst. eurų. Dalis lėšų buvo panaudota ruoniukų slaugymo priemonėms bei siųstuvams įsigyti. Siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų savarankišką gyvenimą jūroje – jų vietą, plaukimo greitį, gylį, maršrutą ir kt.
