Vasario 11 d. mirė Lietuvos kovos už laisvę simboliu tapęs Simas Kudirka, 1970 m. lapkričio 23 d. JAV teritoriniuose vandenyse peršokęs iš Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“ ir pasiprašęs politinio prieglobsčio.
Nors šis lietuvio bandymas ištrūkti iš sovietinio režimo gniaužtų nebuvo sėkmingas, jis sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje.
Apie Simą Kudirką buvo parašyta daug straipsnių, kelios knygos, sukurtas ne vienas filmas, tarp jų – du „Emmy“ apdovanojimus 1978 m. pelnęs televizijos filmas „Simo Kudirkos pasitraukimas“ („The Defection of Simas Kudirka“).
Lietuvos ypatingojo archyvo virtualioje parodoje, parengtoje Simo Kudirkos atminimui, rodomi Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai ir nuotraukos apie jo „šuolį į laisvę“ ir sutikimą JAV.
Parodoje pristatomi dokumentai, atspindintys JAV visuomenės protestus. Kol už Atlanto vyko protestai, Valstybės saugumo komitetas (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1970 m. gruodžio 11 d. S. Kudirkai iškėlė baudžiamąją bylą.
Grįžęs į Lietuvą S. Kudirka iš karto buvo sulaikytas ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nubaustas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų lageryje, su turto konfiskavimu.
1971 m. birželio mėn. S. Kudirka buvo išvežtas į Dubravlagą (Mordovijos ASSR), 1972 m. liepos mėn. pervežtas į Permės krašto Čiusovojaus rajono Kučino gyvenvietę, o 1974 m. liepos mėn. – į kalėjimą Nr. 2 Vladimiro srityje.
JAV lietuvių organizacijų, senatorių ir Kongreso narių pastangomis bei asmeniškai įsikišus JAV Valstybės sekretoriui Henriui Kisingeriui (Henry Kissinger), 1974 m. rugpjūčio 23 d. S. Kudirka iš įkalinimo vietos buvo paleistas.
JAV S. Kudirkai suteikė pilietybę, todėl jis su šeima 1974 m. pabaigoje išvyko į JAV.
1989 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas panaikino 1971 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir nutraukė baudžiamąją bylą prieš S. Kudirką, nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties.
Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje čia arba archyvo paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle čia.
Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
Parengta pagal Lietuvos ypatingojo archyvo pranešimą
