Pernai, palyginti su 2021 m., aplinkos oro kokybė šalyje buvo geresnė. Remiantis oro stebėsenos duomenimis, vidutiniškai 65 proc. tyrimų vietų teršalų koncentracijos buvo mažesnės nei ankstesniais metais arba nesikeitė.
2022 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse siekė 13–26 µg/m³ ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginti su 2021 m., daugelyje tyrimų stočių šis rodiklis buvo mažesnis, praneša Aplinkos apsaugos agnetūra.
Duomenys rodo, kad ir pernai didžiausios teršalų koncentracijos fiksuotos šildymo sezono metu, kai gaminant šilumos energiją užterštumą didina į aplinkos orą išmetami degimo produktai.
Smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 5,1 iki 12,6 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m3). Visose oro kokybės tyrimų stotyse šių pavojingų sveikatai dalelių koncentracija buvo mažesnė nei ankstesniais metais.
Vidutinė metinė azoto dioksido (NO2) koncentracija miestų OKT stotyse svyravo tarp 8–28 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m3). Didžiausia NO2 vienos valandos koncentracija nė vienoje tyrimų stotyje taip pat neviršijo ribinės vertės (200 µg/m3).
Didžiausia ozono (O3) 8 valandų koncentracija Panevėžio OKT stotyje ir kaimo foninėje Dzūkijos stotyje viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3). Tačiau niekur nebuvo viršyta siektina vertė.
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nė vienoje tyrimų vietoje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku. Benzo(a)pirenas į aplinkos orą patenka daugiausia iš kietąjį kurą (akmens anglį, durpes, medieną) deginančių įrenginių, taip pat su transporto išmetamosiomis dujomis.
Sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos neviršijo, tačiau, palyginti su 2021 m., padidėjo.
Pernai sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) ir benzeno koncentracijos taip pat neviršijo ribinių verčių.
Nors oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija šiuo metu šalyje galiojančias normas, tačiau dar neatitinka žymiai griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) numatytų standartų teršalų koncentracijoms aplinkos ore.
Šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro direktyva, kurioje numatoma, kad nuo 2030 m. įsigalios žymiai griežtesnės aplinkos oro kokybės normos, priartintos prie PSO rekomenduojamų lygių.
Kaip kiekvienas galime mažinti oro taršą?
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai miestuose yra transportas, energijos gamyba ir pramoninė veikla. Tačiau, kokiu oru kvėpuojame labai priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų kasdienių pasirinkimų – kaip keliaujame mieste, kokiu kuru šildome būstą ir panašiai. Asmeninį aplinkos taršos pėdsaką galime mažinti keisdami savo vartojimo ir gyvenimo būdo įpročius – nedelskime keistis dėl savo sveikatos ir aplinkos. Štai keletas idėjų, kurias kiekvienas gali įgyvendinti, kad sumažintų savo asmeninį poveikį aplinkai:
- mažinkime nuvažiuojamų kilometrų skaičių dyzelinu ar benzinu varomais automobiliais;
- didinkime namuose suvartojamos atsinaujinančios energijos (saulės, vėjo, kt.) dalį;
- naudokimės valstybės teikiama parama ir keiskime individualiuose namuose įrengtus šilumos gamybos įrenginius efektyvesniais ir mažiau teršalų į aplinkos orą išmetančiais kietojo biokuro katilais ar kitais atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais arba junkimės prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos;
- mažinkime namuose susidarančių atliekų kiekį (atliekų perdirbimo ir šalinimo procesų metu į aplinkos orą išmetama kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių, azoto oksidų ir t.t);
- rinkimės valymo ir asmens priežiūros produktus, kurie yra mažiau kenksmingi aplinkai (pvz. įvairūs įprasti buitinės chemijos gaminiai į aplinkos orą išskiria daug lakiųjų organinių medžiagų ir kitų teršalų);
- remkime tvariai dirbančius ūkininkus, vartodami jų pagamintus produktus (įprasta žemės ūkio veikla, kurioje naudojami pesticidai ir neorganinės azoto trąšos, labai prisideda prie oro, dirvožemio, vandens taršos).
