Vakarai praregi: Rusijos taikiklyje taip pat ir Moldova bei Baltijos šalys

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainai reikia skubios NATO pagalbos, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Praėjus beveik metams po invazijos, Putinas nesiruošia taikai, o pradeda naujus puolimus“, – pridūrė Stoltenbergas, pabrėždamas, jog svarbu paremti Kijevą viskuo, ko reikia mūšio lauke.

Greitis išgelbės gyvybes. Aljanso generalinis sekretorius pridūrė, kad jei Putinas laimės Ukrainoje, tai bus ženklas autoritarinėms pasaulio valstybėms, kad jos gali naudoti jėgą savo užsienio politikos tikslams pasiekti.

Pagaliau baigėsi šūkiai apie rėmimą iki pergalės, praregėta, jog nepaisant gausios Vakarų paramos, palaikymą sumažinus, gresia pralaimėjimas.

NATO vadovas Stoltenbergas patikslino, kad, jo nuomone, Rusijos atnaujintas puolimas Ukrainoje „jau prasidėjo“, kaip matyti iš to, kiek papildomų pajėgų Rusija dislokavo Rytų Ukrainoje.

Kažkaip neapsisprendžiama dėl to planuojamo Rusijos puolimo: jis bus kovą, gegužę, vasario 24-ąją ar dar balandžio 1-ąją, ar visgi jau prasidėjo?

Mūsų galva, jis niekada nebuvo sustojęs, tiesiog mūšiai vyko pagal esamas galimybes ir besikeičiančius operacinius tikslus. Puolimas nesiliauja ir jokio naujo atskiro masinio puolimo nebus. Rusai dabar tiesiog stumiasi į priekį tiek, kiek gali, kiek leidžia jų sukauptos amunicijos ir mėsos kiekiai, vykdydami masines raketų ir dronų atakas.

Deja, politikai, žurnalistai, influenceriai puolimą įsivaizduoja skirtingai. Vieni mano, kad puolimas – tai kažkokios teritorijos atakavimas tankais ir pėstininkais, šaukiant „ura“ ir užgrobiant subombarduotus kaimus ir gyvenvietes be žmonių. Mums kur kas pavojingesnis puolimas – raketų smūgiai į strateginius objektus, tiekimo grandines, logistinius mazgus. Taip padaroma kur kas daugiau nuostolių.

„Paklauskite Baltijos šalių, ko jos tikisi, jei Putinui pavyks laimėti. Jis nedelsiant dislokuos karius jų kryptimi. Todėl turime būti tvirti ir toliau remti Ukrainą“, – pareiškė Miuncheno konferencijos vadovas Christophas Heusgenas. Jis teigia, kad teikiant karinę pagalbą Kijevui reikia derinti kelių rūšių pajėgumus. Vadovas nepritaria retorikai apie „raudonąsias linijas“ dėl karinės pagalbos teikimo ir neatmetė galimybės, kad Ukraina gaus naikintuvų F-16.

Diplomatas paminėjo, jog Ukrainai reikia „kelių rūšių ginklų derinio“: tankų, artilerijos ir naikintuvų. Pastarieji yra ypač svarbūs, nes padės apsaugoti Ukrainos oro erdvę.

Heusgenas taip pat pripažino, kad Vakaruose jaučiamas tam tikras nuovargis dėl karinės pagalbos Ukrainai. Jis sakė, kad būtina parodyti „lyderystę“ ir aiškiai įvardyti, kad jei Vladimiras Putinas laimės šį karą, kitos šalys taps naujais taikiniais. Visų pirma, Moldova.

Moldovos prezidentė Maia Sandu vakar apkaltino Rusiją planuojant perversmą šalyje. Prezidentės teigimu, Rusija planuoja pasitelkti diversantus, kad nuverstų provakarietišką vyriausybę ir neleistų Moldovai įstoti į Europos Sąjungą.

Pasak Sandu, tariamame Maskvos plane turėjo dalyvauti karinę praeitį turintys „diversantai“, prisidengę civiliais drabužiais, kurie turėjo imtis smurtinių veiksmų, išpuolių prieš valstybės institucijas ir imti įkaitus. Prisidengdami „vadinamosios opozicijos protestais“, diversantai siektų „pakeisti teisėtą Kišiniovo valdžią neteisėta“.

Moldova, 2,6 mln. gyventojų turinti šalis, besiribojanti su Rumunija ir Ukraina, 2022 m. vasarą gavo ES kandidatės statusą, tačiau per pastaruosius metus susidūrė su daugybe antivyriausybinių protestų, kuriuos organizavo pabėgęs oligarchas Ilanas Šoras. Talkinant Maskvai perversmui planuota pasitelkti užsienio piliečius iš Rusijos, Baltarusijos, Serbijos ir Juodkalnijos, teigia Sandu.

Skaitydami, kaip sąjungininkai informuoja, jog žvalgyba iš oro nemato grėsmės Moldovos suverenitetui, giliai atsidūstame. Baigėsi romantiški šnipinėjimo, verbavimo ir asmeninių kontaktų laikai.

Dabar jauni, kostiumuoti agentai sėdi prie kompiuterių, guglina, skrolina ir pasaulį stebi iš savo palydovinių aukštybių. Todėl mano, jog viską žino. Tačiau ar tokia žvalgyba gali perprasti rusofašisto mąstymą ir prognozuoti jo elgesį?

Ukraina primygtinai prašo perduoti naikintuvus F-16, kurie būtų karinės pagalbos iš partnerių dalis. Pastaruoju metu, atsižvelgiant į šalies vadovo Volodymyro Zelenskio vizitą Jungtinėje Karalystėje, pokalbiai apie tai perėjo prie konkretesnių diskusijų.

Laukiame pirmojo „sakalo“ skrydžio virš Surovikino lizdo.

Šiandien Briuselyje vyks Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamosios „Ramstein-9“) susitikimas. Pentagonas pažymėjo, kad partneriai daugiausia dėmesio skirs svarbiausiems Ukrainos poreikiams.

Visų pirma, susitikimo dalyviai svarstys Ukrainos dangaus apsaugos klausimus, įskaitant aviacijos klausimą, „tankų koalicijos“ plėtrą, amunicijos rezervo formavimą, Ukrainos karių mokymo programas ir paramos stabilumą – logistiką, techninę priežiūrą, remontą, praktinį „karinio Šengeno“ įgyvendinimą.

Laukiame veiksmo.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija „griežtai“ patarė Prancūzijos piliečiams nevykti į Baltarusiją, atsižvelgiant į „naują Rusijos pradėtą puolimą Ukrainoje“.

Vakar Jungtinės Valstijos liepė savo piliečiams nedelsiant išvykti iš Rusijos dėl Rusijos teisėsaugos institucijų savavališko suėmimo ir persekiojimo rizikos.

Tačiau jokio persekiojimo Baltarusijoje nebijo Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Šijarto. Kelionės į Baltarusiją metu jis neva sieks taikos Ukrainoje. O iš tiesų, seni Maskvos draugai nuvyko parsivežti naujų instrukcijų.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berluskonis pareiškė, kad viskas, ką Zelenskis turi padaryti, kad būtų išvengta karo Ukrainoje, yra „nustoti pulti“ teritorijas Ukrainos rytuose. Silvio Ukrainos prezidento elgesį vertina „labai, labai neigiamai“ ir teigė, kad jei vis dar vadovautų Italijos vyriausybei, nesiektų susitikti su Zelenskiu.

Berluskonis neabejotinai yra prisiekęs RT ir Sputnik TV gerbėjas bei žiūrėtojas, kanalus pamėgęs Bunga Bunga vakarėlių metu besismagindamas su Putka.

Rusijos lėlė Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad Rusija turi pajėgų užimti sostinę Kijevą, taip pat antrąjį Ukrainos miestą Charkovą ir pagrindinį Odesos uostą. „Tikiu, kad iki metų pabaigos 100 proc. įvykdysime šiandien mums iškeltą užduotį“, – sakė Ramzanas don Kadyrovas, žiūrinėdamas Tik-tok įrašus.

Operacinis lygmuo

Rytų fronte neramu.

Panašu, jog abi pusės vykdo klaidinamuosius veiksmus, stengiasi išbalansuoti, įbauginti priešininką, nes tiek Kijevas, tiek Maskva ruošiasi pavasario mūšiams. Ir Ukraina, ir orda supranta, kad kiekviena ramesnė diena – šansas priešininkui įsitvirtinti ir sukaupti rezervą.

„Dabartinis šaudmenų sunaudojimo lygis Ukrainoje daug kartų viršija mūsų dabartinį gamybos lygį. Pavyzdžiui, didelio kalibro šaudmenų laukimo laikas pailgėjo nuo 12 iki 28 mėnesių. Šiandien pateikti užsakymai bus pristatyti tik po dvejų su puse metų. Turime didinti gamybą ir gamybos pajėgumus“, – Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Karas Ukrainoje mažina sąjungininkų šaudmenų atsargas, o jų gamyba nespėja tenkinti poreikių.

Ukrainos kariuomenė per dieną iššauna daugiau kaip 5 000 artilerijos sviedinių. Toks maždaug yra nedidelės Europos šalies metinis užsakymas taikos metu.

Apie šaudmenų trūkumo problemą, susijusią su karu Ukrainoje, kalbama jau seniai. Praėjusiais metais agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad NATO šalys ragino gynybos bendroves padidinti ginklų ir šaudmenų gamybą, kad padėtų atkurti atsargas. Tačiau po dešimtmečius trukusių ribotų užsakymų, tą padaryti greitai nėra galimybių.

Driskių puolimas prie Ugledaro užduso, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai sutriuškino elitinę 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą iš Vladivostoko.

„155-ąją brigadą jau tris kartus teko papildyti naujais kariais. Pirmą kartą po Irpenės ir Bučos, antrą kartą – po pralaimėjimo prie Donecko. O dabar beveik visa brigada sunaikinta netoli Ugledaro“, – sakė Tavrijos gynybos pajėgų atstovas spaudai Oleksijus Dmytraskovskis.

Šioje kryptyje per dieną žuvo apie 150-300 rusų jūrų pėstininkų, o per savaitę buvo sunaikinta apie 130 priešo technikos vienetų, įskaitant 36 tankus.

Tačiau rusai nors ir labai sunkiai, bet smaugia žiedą apie Bachmutą. Užimta Krasna Hora gyvenvietė.

Rusijos pajėgos stiprina ir plečia savo gynybines pozicijas okupuotose Zaporožės ir Lugansko dalyse Ukrainos pietuose ir rytuose, praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

„Nepaisant dabartinio dėmesio centriniam Donbasui, Rusija tebėra susirūpinusi savo išplėstos fronto linijos kraštinių dalių apsauga“ – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos fronto linija Ukrainoje siekia maždaug 1288 km.

Taktinis lygmuo

Per praėjusią parą rusų teroristai į Ukrainos teritoriją paleido 2 raketas, 32 kartus smogė iš oro ir surengė 55 atakas iš salvinių raketų sistemų.

Rusų oro ir raketų smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Okupantų pagrindinės pastangos ir toliau sutelktos į puolamąsias operacijas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos ašyse. Rusijos pajėgos veržiasi pirmyn, nepaisydamos patiriamų didelių nuostolių. Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi papildomų priemonių gynybai stiprinti.

Siekiant motyvuoti valkatas puolamosioms operacijoms, platinama propaganda, jog dalyvaujantiems puolamosiose operacijose bus mokamos kasdienės išmokos. Be to, buvo skelbiama, kad už kilometrą ukrainiečių žemės okupacijos bus mokama papildoma išmoka.

Maskvoje pradėtas agitacinis darbas dėl mokslininkų mobilizacijos. Mokslinių tyrimų instituto „Polyus“, kuris yra pirmaujantis Rusijos mokslo centras lazerinių technologijų srityje, darbuotojams buvo aiškinama apie mobilizuojamų asmenų socialines garantijas ir lengvatas.

Per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos surengė 15 oro smūgių rusų armijos susitelkimo vietoms. Ukrainos gynėjai numušė 2 rusų Su-24M ir vieną Su-25.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo driskių vadavietę, 7 rusų karių susitelkimo vietas ir okupantų amunicijos sandėlį.

Nuotrauka: Ukraina laukia „sakalų“

Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com