Nekilnojamojo turto (NT) būsto rinkos aktyvumui stebint žemumas, įsigyti butą šiemet planuoja 6 proc. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių didmiesčių gyventojų, rodo „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Iš viso apie galimybę įsigyti butą šiuo metu svarsto 4 iš 10 apklaustųjų. Maždaug 12 proc. respondentų ketina tai padaryti per artimiausius 3 metus, o ketvirtadalis (24 proc.) nėra apsibrėžę konkretaus termino.
Tyrimą sausio mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Ji apklausė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojus nuo 18 iki 75 metų amžiaus, kurių pajamos namų ūkio nariui per mėnesį yra virš 1100 eurų.
„Didžiųjų Lietuvos miestų pirminėje rinkoje šiuo metu stebime 60-80 proc. būsto pardavimų mažėjimą, o mūsų apklaustų gyventojų nuotaikos bei lūkesčiai sutampa su šia rinkos dinamika. Šiandien pastebime, kad infliacija, karas Ukrainoje ir augančios palūkanos kuria neapibrėžtumą – gyventojai, nors ir pakankamai aktyviai domisi naujais NT objektais, yra atsargesni, linkę svarstyti daugiau alternatyvų, ilgiau priimti sprendimus“, – teigia Lina Morkūnienė, „Darnu Group“ pardavimų vadovė.
Vykdytoje apklausoje 6 proc. apklaustųjų nurodė, kad pastaruoju laikotarpiu svarstė įsigyti naują butą, tačiau persigalvojo. Pagrindinės tai lėmusios priežastys – didelės būsto kainos, augančios bankų palūkanos ir finansinio stabilumo trūkumas.
Tyrimo duomenimis, daugiausiai svarstančių įsigyti būstą per artimiausius trejus metus yra tarp 18-35 metų amžiaus gyventojų, jaunų specialistų, įvairaus lygio vadovų. Ši amžiaus grupė sudaro net 40 proc. visų respondentų.
Kas penktas dairosi buto investicijai
Kaip rodo apklausa, trys ketvirtadaliai (75 proc.) respondentų, kurie svarsto apie naujo buto įsigijimą, planuoja jį pirkti gyvenimui, apie 20 proc. – investicijai. Dar apie 12 proc. planuoja pirkti butą savo vaikams, anūkams ar kitiems šeimos nariams. Būsto sau dažniau ieško jaunesni (iki 36 metų).
„Kalbant apie jaunesnius pirkėjus, noras ir siekis turėti nuosavą būstą gyvenimui išlieka. Tačiau sprendimas atidėliojamas ne tik dėl psichologinio neužtikrintumo, bet ir realiai sumažėjusių įsigijimo galimybių šiuo metu. Todėl šiems pirkėjams tenka ilgiau kaupti pradinį įnašą arba svarstyti pigesnes alternatyvas, pasižyminčias visų pirma prastesne vieta, statyba arba mažesne kvadratūra.
Mūsų patirtis rodo, kad vyresni paprastai jau turi nuosavą būstą ir dažniau ieško galimybių investuoti. Kadangi turi didesnį kapitalą, šiuo metu laukia palankesnės progos – naujų projektų ir didesnės pasiūlos, kuri šiuo metu po truputį pildosi“, – apklausos rezultatus komentuoja L. Morkūnienė.
Ekspertė priduria, kad kainų korekcija labiau tikėtina antrinėje rinkoje, o naujo būsto segmente didelių nuolaidų tikėtis nereikėtų. Anot jos, didieji NT vystytojai projektų nestabdo ir yra pasiruošę palaukti, kol pirkėjai įsidrąsins. Statybų sąnaudos didėja, o paklausa kokybiškam, tvariam ir šiuolaikinius standartus atitinkančiam būstui ilgalaikėje perspektyvoje tik augs – tai ypač aktualu sparčiai besiplečiančiame Vilniuje, kuriame naujo būsto pasiūla vis dar yra ribota.
58 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad buto per artimiausius metus įsigyti neplanuoja. Du trečdaliai jų teigia, kad pagrindinė to priežastis – turimas ir dabartinius poreikius atitinkantis būstas. Beveik penktadalis (17 proc.) savo sprendimą nepirkti buto argumentuoja aukštomis kainomis, apie 6 proc. – planais pirkti ar statyti namą, maždaug 5 proc. kaupia lėšas pradiniam įnašui.
