Trečiadienis, 23 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

www.alkas.lt
2023-02-07 01:15:36
9
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ koncertuodama keliauja po Indiją. Tai pirmas kartas istorijoje, kai muzikos grupė iš Lietuvos buvo pakviesta į koncertinę kelionę šioje gilias tradicijas turinčioje šalyje.

Indijos žmones domina senovės lietuvių apeiginės giesmės. Čia išsitariama, kad jos tokios galingos, kad net sugriovė, rodos, nepajudinamą blogio imperiją…

„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.
„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

„Kūlgrindos“ koncertus Indijoje rengia įvairias prigimtines kultūras globojanti organizacija „Sanskar Bharti“. Jos vadovas majoras Surendra Maturas (Surendra Mathur) teigia, kad senovės lietuvių giesmėse galima įžvelgti paguodą, išmintį ir didžiulę dvasios stiprybę, o „dainuojanti revoliucija“ buvo esminė jos išraiška.

Krivė Inija Trinkūnienė ir majoras Surendra Maturas | „Kūlgrindos“ nuotr.
Krivė Inija Trinkūnienė ir majoras Surendra Maturas | „Kūlgrindos“ nuotr.

„Jei Lietuva dainos pagalba sugebėjo išsikovoti nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos, tai dabar Lietuva ir Indija – dvi didžios senovės civilizacijos – gali vienytis dainoje. Manau, kad išgirsti senąsias lietuvių liaudies dainas Indijoje yra dovana, kuria negalime nepasinaudoti – tai senosios protėvių išminties ir galių aruodai“, – sako S. Maturas.

„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.
„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

„Kūlgrindos“ nariai džiaugiasi galėdami susipažinti su vietos kultūra ir pristatyti tai, ką Lietuva turi gražiausio – senovės lietuvių instrumentus, sutartines, liaudies dainas.

Kartu su vietos tradicinės muzikos atlikėjais lietuviai atliko įvairias muzikines improvizacijas, derino skirtingų tradicijų muzikos skambesį.

Vėtra Trinkūnaitė | „Kūlgrindos“ nuotr.
Vėtra Trinkūnaitė | „Kūlgrindos“ nuotr.

„Indijos gyventojams didelį įspūdį paliko autentiški lietuvių instrumentai – Vėtros Trinkūnaitės atliekami kūriniai kanklėms ir Igno Šatkausko Labanoro dūdos melodijos.

Džiugu, kad galėjome savo kultūrinį savitumą pristatyti Indijoje, taip pat kartu su šios šalies tradicinės muzikos atlikėjais paieškoti mūsų bendrų indoeuropietiškos kultūros reliktų, išlikusių iki mūsų dienų.

Dar kartą įsitikinome, kad senoji baltų kultūra ir religija yra iš kartos į kartą nuo pačių archaiškiausių laikų perduodamas turtas“, – sakė Inija Trinkūnienė, senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė ir „Kūlgrindos“ vadovė.

„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.
„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

„Kūlgrindos“ koncertai rengiami šešiuose Indijos miestuose: Čenajuje sausio 31 d., Bangalore vasario 2 d., Indorėje vasario 6 d., Varanasyje vasario 8 d., Agroje vasario 12 d., ir Delyje vasario 15 d.

 

1 of 9
- +
„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

1. Krivė Inija Trinkūnienė | „Kūlgrindos“ nuotr.

2. „Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

3. Vėtra Trinkūnaitė | „Kūlgrindos“ nuotr.

4. „Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

„Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

5. Krivė Inija Trinkūnienė ir majoras Surendra Maturas | „Kūlgrindos“ nuotr.

6. „Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

7. „Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

8. „Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

9. „Kūlgrinda“ Indijoje | „Kūlgrindos“ nuotr.

„Kūlgrinda“ yra Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“  apeigų folkloro grupė, kuri susikūrė 1990 metais, Lietuvos atgimimo metu. Jos įkūrėjai – Jonas ir Inija Trinkūnai.

„Kūlgrinda“ atgaivina seniausią mums žinomą baltiško folkloro sluoksnį, siekiantį ankstyvuosius viduramžius ir net senosios Europos laikus.

Tarp „Kūlgrindos“ giesmių vyrauja sutartinės, vienbalsės ir daugiabalsės aukštaičių ir dzūkų dainos. Ansamblio dalyviai rengiasi pagal 10-12 amžiaus archeologinius radinius rekonstruotais drabužiais. Aprangai būdinga daug žalvario papuošalų, tradiciniais raštais vytų ir austų juostų.

„Kūlgrinda“ – tai naujas, šiuolaikiškas požiūris į folklorą, tęsiant senąsias tradicijas ir pritaikant jas šiuolaikiniam gyvenimui. Su nepakartojamu skambesiu ir jaunatvišku užsidegimu, „Kūlgrinda“ sugeba  atliekamus kūrinius pristatyti šiuolaikinės muzikos gerbėjams, neprarasdamas senųjų dainų dvasios.

Be tradicinių kalendorinių bei šeimos švenčių, Kūlgrinda taip pat dalyvauja neo-folkloro, roko, avangardo koncertuose, jiems suteikia lietuviškumo, autentiško folkloro skambesiu pasiekia ir sužavi daug žmonių.

Daug koncertuojanti „Kūlgrinda“ nuolat kviečiama į valstybines iškilmes, Vilniaus ir kitų miestų renginius, šventes, mielai dalyvauja meno renginiuose. Per daugiau nei trisdešimt metų „Kūlgrinda“ įkvėpė ir išaugino ne vieną dabar jau savarankišką muzikos grupę ir būrį jaunų, baltų pasaulėžiūros paveldą puoselėjančių žmonių.

„Kūlgrinda“ įrašė ir išleido šiuos baltų folkloro albumus: „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“ „Giesmės valdovui Gediminui“, „Laimos giesmės“ ir kartu su Doniu – kalėdinį projektą „Sotvaras“, „Giesmes Žemynai“, „Giesmės Austėjai“, „Giesmės didžiajai Deivei“ .

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Romuvos atstovai vieši Indijoje (III) (nuotraukos)
  2. Romuvos atstovai vieši Indijoje (IV)
  3. Romuvos atstovai vieši Indijoje (I) (video, nuotraukos)
  4. Romuvos atstovai vieši Indijoje (II) (video, nuotraukos)
  5. „Kūlgrindą“ įkvepia – lietuvių Dievai (audio)
  6. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  7. Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video)
  8. Lietuvos Romuva sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis
  9. Pasaulio prigimtinių religijų atstovai Indijoje kartu su Romuva giedojo lietuviškas sutartines (nuotraukos, video)
  10. Tautiška giesmė skambėjo ir prie šventyklos Pietų Indijoje (video)
  11. Apeiginė grupė „Kūlgrinda“ Deivei Laimai skyrė giesmių plokštelę
  12. „Kūlgrinda“ pristato naują kompaktinę plokštelę!
  13. Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio)
  14. Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje (nuotraukos)
  15. „Kūlgrinda“ ir Donis pristato deivei Žemynai skirtą plokštelę (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Tomas says:
    2 metai ago

    Ačiū už gerą naujieną. Skelbkit ją nuprotėjusiam pasauliui – gal greičiau atsipeikės.
    Visokeriopos jums sėkmės,-
    Tomas

    Atsakyti
  2. Pankas says:
    2 metai ago

    Šaunuoliai! Labai gražiai garsina Lietuvos vardą užjūriuose!

    Atsakyti
  3. ačiū says:
    2 metai ago

    Nors viena gera naujiena.

    Atsakyti
  4. Bartas says:
    2 metai ago

    Taip. Šviesos spindulys , kaip Tomas paminėjo, “nuprotėjusiam pasauliui”.

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Mahatma Gandis (1869 – 1948): “Taip, aš esu daug skaitęs apie Lietuvą. Tai mūsų indų giminė, sugrįžusi į Šiaurę, herojiškai iškariavusi sau laisvę iš dviejų milžinų kaimynų … Lietuvių kalba senesnė už sanskritą.”
    Kaune Draugystės aikštėje Mahatmai Gandžiui yra pastatytas paminklas, Kauno Technologijos universitete dėstytoja dirba indė dr. Runa Chakroborty Paunksnis.

    Atsakyti
  6. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    2 metai ago

    – Lyginant su Anglija, Lietuvoje galėtų laimingai gyventi 25 milijonai(!!!) mūsų, bet 30 metų mes varomi iš savo gimtinės – Lietuvos. Dar prieš keliolika metų, Lietuva buvo linksniuojama, kaip sparčiausiai tuštėjanti valstybė pasaulyje.
    – 30 (80, 200) metų buvo žudoma Tauta, naikinama Lietuva, carinių budelių maskvėnų, bolševikinių komunistinių budelių maskvėnų, neišjungtų maskvėnų komunistinių kolaborantų – budelių.
    – Lietuva virsta dykviete, pigiu grobiu svetimšaliams.
    – Katastrofa.
    – Ar naikinamos Lietuvos garsinimas – pasididžiavimas?
    – Ne.

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Ar garsinama Lietuva naikinasi? Ne.

    Atsakyti
  8. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Klaupkitės ant kelių prieš “Kūlgrindą”, LJP.

    Atsakyti
  9. troliui says:
    2 metai ago

    iš JK pilnatis nepraeina.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Susisiekimas, neįgalieji | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia

2025 07 23
Žuvys
Lietuvoje

Per pusmetį į vandenis išleista virš 17 mln. žuvų jauniklių

2025 07 23
Žvyrkelis
Lietuvoje

Žvyrkelių asfaltavimo programa įgauna pagreitį

2025 07 23
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai |
Lietuvoje

Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas

2025 07 23
Namų atnaujinimas
Lietuvoje

Namų atnaujinimui numatyta 26 mln. eurų paramos

2025 07 23
Pinigai
Lietuvoje

Tyrimas: kuo lietuviai keistų II pensijų pakopą

2025 07 23
Kompiuteris ir šuo
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama

2025 07 23
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Ministerija siūlo koreguoti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas balus

2025 07 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin'ai/ui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Virsmai apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Quiet Grunge revoliucija: pilkos ir smėlinės spalvos sugrįžta
  • Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia
  • Kaip išsirinkti sportinę aprangą moterims?
  • Per pusmetį į vandenis išleista virš 17 mln. žuvų jauniklių

Kiti Straipsniai

Raminta Popovienė

Ministerija siūlo koreguoti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas balus

2025 07 23
Tautosakos archyvas

Lietuvių tautosakos archyvui – 90: šiai progai įprasminti Valstybės pažinimo centre atidaroma speciali paroda

2025 07 23
Kad būtų užtikrinta būtinoji pagalba, kasdien šalyje reikia per 300 donorų kraujo

NKC prašo skubiai paaukoti kraujo, senka beveik visų grupių atsargos

2025 07 23
Gedimino pilies kalnas

„Šventaragis“: ant Gedimino pilies kalno vyks koncertai su ausinėmis ir ateities vizijos

2025 07 23
Kremzliniam audiniui būdingo karkaso su inkapsuluotomis užląstelinėmis pūslėmis panaudojimo kremzlės gydymui schema

Lietuvių mokslininkai kuria ateities gydymą osteoartritui

2025 07 23
Ignalina atšventė 159 gimtadienį

Ignalina atšventė 159 gimtadienį

2025 07 23
„Kartų kaita“, 1976 m.

Susitikimas su menotyrininke Danguole Ruškiene

2025 07 22
Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje

2025 07 22
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

2025 07 22
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą

Kada išvysime neseniai aptiktas karališkąsias insignijas ir kitus radinius?

2025 07 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin'ai/ui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Virsmai apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Didėja lėšos kelių ir tiltų tvarkymui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai