VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį.

Planinių tyrimų metu pagal tikrinamų ūkio subjektų pateiktus dokumentus nustatyti 6 darbo teisės normų pažeidimai: 1 pažeidimas dėl bendrųjų Darbo kodekso nuostatų nesilaikymo, 5 pažeidimai dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, 5 patikrintoms įmonėms buvo teiktos rekomendacijos ir surašyti reikalavimai pašalinti nustatytus pažeidimus.

Patikrinimų metu nustatyta, kad ne visiems darbuotojams mokamas vienodas darbo užmokestis už tokį patį arba vienodos vertės darbą. Atlikus dokumentų analizę ir gavus įmonių paaiškinimus, nustatyta, kad darbo užmokesčių skirtumai susidaro abiejų lyčių naudai ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, skirtingos darbuotojų kvalifikacijos, išsilavinimo, profesinio darbo patirties, pareigybei priskiriamų užduočių pobūdžio ir masto, priskiriamų atsakomybių laipsnio, darbuotojo ir (arba) įmonės veiklos rezultatų ir darbuotojo indėlio į šiuos rezultatus, darbo trukmės darbovietėje, darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje konkrečiu laikotarpiu ar kitų objektyvių priežasčių.

Patikrinimų metu pastebėta vyrų ir moterų pasiskirstymo atskiruose įmonių padaliniuose tendencija: moterys dominuoja klientų aptarnavimo sektoriuje, kuriame paprastai nustatytas žemiausias darbo užmokestis, o darbuotojų vyrų skaičius dažniausiai gerokai lenkia darbuotojų moterų skaičių informacinių technologijų ir inžinerijos padaliniuose, kuriuose numatyti vieni didžiausių darbo užmokesčių. Pastebėtina, kad darbo užmokesčio dydžiai toje pačioje įmonėje, atsižvelgiant į lyginamas pareigybes, gali skirtis net iki šešių kartų.

VDI kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį į Darbo kodekso reglamentavimą, kuriame nurodyta, kad darbdavys turi taikyti ir naudoti vienodus atrankos bei vertinimo kriterijus ir sąlygas, tačiau neįpareigoja patvirtinti darbuotojų atrankos, įdarbinimo ir darbuotojų darbo vertinimo kriterijų. Taigi jei nėra šie kriterijai įtvirtinti, gali rastis prielaidų subjektyviam konkretaus atvejo vertinimui ir diskriminacijai lyties ir kitais pagrindais.

Fiksuotas tik vienas atvejis, kai tikrintoje įmonėje nebuvo patvirtintos ir paskelbtos lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonės, kaip to reikalauja Darbo kodekso nuostatos. VDI kancleris pastebi, jog nepaisant to, kad absoliuti dauguma tikrintų įmonių yra pasitvirtinusios lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones, kaip tai numato Darbo kodekso nuostatos, tačiau tai padaryta gana formaliai, deklaratyviai įgyvendinant įstatymų normas, o tai kelia abejonių dėl šių priemonių praktinio efektyvumo.

Vis dėl to patikrinimo metu nustatyta ir keletas gerosios praktikos pavyzdžių:

• įmonės lygių galimybių politikoje apibrėžiama ir paaiškinama, kokie diskriminacijos atvejai būtų vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas;
• aiškios darbuotojų pranešimų apie diskriminacinius įvykius ir šių įvykių tyrimų procedūros nustatymas, pranešėjų konfidencialumo užtikrinimas;
• įmonėje naudojama unifikuota kvalifikacijos kėlimo ir profesinio tobulėjimo sistema: atsižvelgiant į pareigybę, darbuotojams įmonės e. mokymų platformoje automatiškai priskiriamas tam tikras krepšelis mokymų, kuriuos darbuotojai privalo išklausyti per tam tikrą laikotarpį. Be to, šioje mokymų platformoje darbuotojai, neatsižvelgiant į užimamą pareigybę, gali savarankiškai pasirinkti bet kuriuos norimus išklausyti mokymus;
• darbuotojams vertinti taikoma speciali elektroninė sistema „Workday“, kur kiekvienais metais darbuotojai atlieka asmeninius įsivertinimus, be to, teikia pastabas, t. y. nurodo, kur, jų manymu, reikėtų ir (arba) kur jie norėtų tobulėti. Ši informacija pasiekia tiesioginį vadovą ir yra aptariama metinio pokalbio metu, be to, į ją atsižvelgiama formuojant mokymų planą pagal tam skirtą biudžetą.

Apibendrinant atliktų patikrinimų rezultatus dėl didelio darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, tiesioginės diskriminacijos požymių nenustatyta.