Kiekvienais metais žmonės vis aktyviau įsitraukia į vaistų rūšiavimą. „Eurovaistinės“ duomenimis, pernai gyventojai į vaistines atnešė 3,6 kartų daugiau vaistų negu 2021 metais. Vaistininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad vaistinių lankytojai ne tik atneša utilizavimui skirtus vaistus, bet ir noriai gilina žinias, klausdami apie jų rūšiavimą. Ji atskleidžia, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kokie klausimai kyla vaistus rūšiuojantiems žmonėms.
Surūšiuota beveik 3,6 kartus daugiau vaistų
Pastaraisiais metais žmonės labiau domisi, ką daryti su nebereikalingais ir pasibaigusio galiojimo vaistais, pastebi „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė. Anot jos, vien 2022 metais surūšiuotų vaistinių preparatų skaičiai buvo rekordiniai, kas leidžia manyti, jog žmonės vis geriau suvokia vaistų rūšiavimo svarbą gamtai ir visuomenės sveikatai.
„Praėjusiais metais iš viso į mūsų vaistines gyventojai atnešė 8874 kg utilizavimui skirtų vaistinių preparatų, o tai yra netgi 3,6 kartus daugiau negu 2021 metais. Praėjusius metus galime vadinti rekordiniais, kadangi iki tol vaistų rūšiavimo skaičių augimas buvo kur kas lėtesnis – 2021 metais buvo utilizuota 2435 kg vaistų, 2020 metais gyventojai atnešė 1655 kg, o 2019-aisiais surūšiuotų vaistų skaičius siekė vos 933 kg. Taip augantis visuomenės sąmoningumas rodo, kad drauge mes mažiau teršiame aplinką ir atsakingiau saugome savo ir aplinkinių sveikatą“, – pasakoja R. Lipnevičiūtė.
Pamirškite šiukšlines ir unitazus
Iš pirmo žvilgsnio nekaltas vaistinių preparatų išmetimas į buitinių atliekų šiukšliadėžes arba jų nuleidimas į tualetą gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai ir gamtai, teigia vaistininkė Miglė Kazakevičienė. Anot vaistininkės, visi vaistiniai preparatai, kuriuos išmetame su buitinėmis atliekomis, ne tik teršia aplinką, bet ir patekę į gruntinį vandenį gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai.
Naikinami tik vaistiniai preparatai
„Kartais žmonės į vaistines atneša ne tik nebereikalingus ar negaliojančius vaistus, bet ir vitaminus, maisto papildus, kosmetiką bei tokias medicinines priemones kaip pleistrai, tvarsčiai. Iš tiesų vaistinėse rūšiavimui laukiami tik vaistai, o visus anksčiau minėtus vitaminus ir medicinos priemones kiekvienas gali paprasčiausiai rūšiuoti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Taip pat galima vadovautis taisykle, kad naikinimui į vaistines nešami tik tie preparatai, ant kurių pakuotės užrašyta – receptinis vaistas, nereceptinis vaistas“, – teigia M. Kazakevičienė.
Nei į šiukšliadėžę, nei į vaistinę – ką daryti?
Vaistininkė pasakoja, kad kartais gyventojai kreipiasi nežinodami, ką daryti su tokiomis medicinos priemonėmis kaip švirkštai, adatos ar namų vaistinėlėse užsilikę gyvsidabrio termometrai. Pastarųjų negalima paprastai išmesti nei į šiukšliadėžę, nei atiduoti vaistinėms. Tokiais atvejais vaistininkė pataria šias medicinos priemones atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Tai ypač svarbu norintiems išmesti gyvsidabrio termometrus, tuo tarpu išmesti švirkštus galima ir su buitinėmis atliekomis – tik tokiu atveju svarbu juos saugiai supakuoti, kad nekiltų pavojus kitiems.
Netaupykite nebereikalingų vaistų
„Viena iš savigydos daromų klaidų – tai nebereikalingų vaistų taupymas „atsargai“. Dažnai tai būna receptiniai vaistai, taip pat antibiotikai. Pirmiausia, atliekamų antibiotikų namų vaistinėlėje neturėtų būti, nes privalu suvartoti visą gydytojo paskirtą kursą. Tačiau jeigu dėl tam tikrų priežasčių nutraukėte antibiotikų vartojimą anksčiau laiko arba namuose turite kitų, jau jums nebereikalingų receptinių vaistų, būtinai atneškite juos į vaistinę saugiam utilizavimui“, – pataria M. Kazakevičienė.
Pasitikrinkite kas pusę metų
Pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali chemiškai pakisti – tapti neveiksminga arba kaip tik sukelti šalutinius poveikius, todėl vaistininkė pataria nusimatyti laiką, kada atliksite vaistinėlės pertvarką. Anot jos, pusė metų – tai laikotarpis, per kurį vertėtų atsakingai peržiūrėti visos vaistinėlės turinį.
