Elektronikos atliekoms išliekant labiausiai augančiu atliekų srautu, ieškoma vis įvairesnių būdų šiai problemai spręsti.
Nuo šių metų visos Europos Sąjungos šalys turės teikti ataskaitas apie pakartotinį kai kurių gaminių, tarp kurių yra ir elektros bei elektroninė įranga, naudojimą.
Naujausia Aplinkos ministerijos užsakyta apklausa rodo, kad Lietuvoje 2021-aisiais antras šansas iš viso buvo suteiktas 32,6 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos.
Aplinkosaugos žinovai ragina tempo nemažinti ir primena, ką daryti su elektronika, kuri naudoti nebėra tinkama.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijančios tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“ pernai atlikta apklausa rodo, kad viename Europos namų ūkyje vidutiniškai yra 74 buitinės technikos ir elektronikos prietaisai, tačiau maždaug kas aštuntas iš jų – tiesiog nenaudojamas, dar nedidelė dalis jų – sugedę, o 15 proc. apklaustųjų artimiausiu metu ketina kam nors atiduoti arba parduoti namie sukauptus nenaudojamus prietaisus.
„Visus panašių planų turinčius žmones norime paskatinti nebeatidėlioti savo sprendimo ir taip prisidėti prie pakartotinio naudojimo sumanymų skleidimo.
Mes su partneriais savo ruožtu iš gyventojų surinktą nebereikalingą buitinę techniką ir elektroniką pirmiausia išbandome.
Tinkamus prietaisus bandome prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai.
Jeigu nepavyksta, tada įrenginius perdirbame, kad juose esančias vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą“, – sako nemokamai buitinę techniką ir elektroniką iš bet kurios Lietuvos vietos išvežančio projekto „Man rūpi rytojus“ vadovas Vladimir Jankoit.
Mechaniškai pažeistos elektronikos atliekos kelia pavojų
Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė teigia, kad ypač svarbu atliekų tvarkytojams perduoti niekam nebereikalingą elektroniką, buitinę techniką bei baterijas.
„Kol elektronika ir buitinė technika nėra sugedusi ar mechaniškai pažeista ir yra naudojama pagal paskirtį, prietaisai yra visiškai saugūs.
Tačiau iš sugedusių ar pažeistų elektronikos prietaisų atliekų į aplinką gali pasklisti žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų:
sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio.
Baterijose yra nikelio, kobalto, ličio, kurie priskiriami prie labai degių medžiagų.
Todėl įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti“, – teigė V. Masalienė.
Nebereikalingą smulkią elektroniką ir baterijas galima atnešti į specialias talpas, esančias prie prekybos centrų įėjimų bei biuruose, o turint stambios buitinės technikos, nemokamą jos išvežimą galima užsisakyti iš bet kurios Lietuvos vietos.
Elektronikos atliekos – vertingų žaliavų rinkinys
Pas specializuotus atliekų tvarkytojus patekę elektronikos ir buitinės technikos prietaisai, baterijos ir akumuliatoriai ne tik padeda išvengti taršos pavojaus, bet ir padeda išsaugoti švarią gamtą.
„Vien 7 proc. viso pasaulio aukso slepiasi sugedusiuose ar nebenaudojamuose elektronikos prietaisuose, o kur dar sidabras, paladis bei kitos vertingos medžiagos.
Kuo daugiau atliekų bus perdirbama į naujus gaminius, tuo daugiau gamtos išteklių sutaupysime ir mažinsime taršą“, – kalbėjo V. Masalienė.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo vietą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
