Sausio 19 d., į konferenciją „Šeimos ūkių perspektyvos Lietuvoje“, kuri vyko Žemaitijoje, gausiai susirinkę Lietuvos šeimos ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos regionų ateities ir pažymėjo, kad padėtis yra grėsminga, kai 10 proc. susietų ūkininkaujančių valdo 80 proc. žemės.
Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kuria kreipiasi į LR Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus, kad:
greitai būtų sprendžiamos žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimai, Tiesioginių išmokų bazinės dalies ribojimo klausimas – numatant 60 tūkst. Eurų tiesioginių išmokų ribą ir užtikrinta parama specializuotai kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudarytos patrauklios sąlygos produkcijos įgyvendinimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos įgyvendinimo įrankiai.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus;
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, jaunasis ūkininkas Vytautas Buivydas;
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vidas Juodsnukis;
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Žemaitijos krašto ūkininkas Marijus Čekavičius.
***
Per 18 metų – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.) praradome 58 proc. žemdirbių:
vieni pasitraukė pagal 2004–2006 m. Kaimo plėtros programos (KPP) ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo ūkių, kurie gavo investicijas.
Esmė ir visa bėda tame, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų.
Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti.
Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007–2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu.
Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo daugiau jis gavo išmokų. Rezultatas – ženkliai mažėjant smulkiems ūkiams Lietuvoje iškilo ir regionų gyvybingumo problema.
Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt.
Kodėl Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių?
Juk 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha ir tokių ūkių Lietuvoje yra mažuma, todėl šeimos ūkininkų nuomone, tai nėra teisinga.
Dar 2022 m. lapkričio 4 d. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) suvažiavimo delegatai iškėlė tiesioginių išmokų lubų klausimą.
Iš pradžių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane buvo žadėta, kad išmokos bus ribojamos nuo 60 tūkst. eurų, tačiau vėliau atsirado 100 tūkst. eurų riba.
Akivaizdu, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas buvo pakeistas ne šeimos ūkių naudai ir toks planas tikrai neprisidės prie šalies regionų plėtros.
„Šeimos ūkiai yra viso šalies žemės ūkio pamatas, o šeimos ūkininkavimas – neatsiejamas nuo šeimos istorijos.
Tačiau šiandien padėtis yra grėsminga – per tris dešimtmečius praradome apie 50 proc. šeimos ūkių.
Tylėti ir leisti ūkiams stambėti smulkių šeimos ūkių sąskaita, neleistina, todėl esu įpareigotas konferencijoje patvirtintą rezoliuciją įteikti aukščiausiems šalies vadovams – pažymi Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
