Sausio 19 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje lankėsi Lenkijos nacionalinio atminties instituto prezidentas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki) ir jo vadovaujama delegacija.
Oficialiame susitikime, kuriame iš Lietuvos pusės dalyvavo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja, laikinai atliekanti Lietuvos vyriausiojo archyvaro funkcijas, Daiva Lukšaitė, Lietuvos ypatingojo archyvo direktorius Ovidijus Lėveris, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, buvo aptartos glaudesnio bendradarbiavimo įgyvendinant bendrus mokomuosius bei mokslinius projektus galimybės.
Lietuvos ypatingasis archyvas su Lenkijos nacionaliniu atminties institutu bendradarbiauja jau dešimtmetį, saugomais dokumentais su instituto tyrinėtojais ne vienerius metus dalijasi ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Lenkijos nacionalinis atminties institutas veiklą pradėjo 2000 m. Instituto tikslas – tirti nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917—1990 m., bei garsinti šio laikotarpio Lenkijos istoriją.
Svečių darbotvarkė sausio 19 d. buvo itin įtempta – 16 val. numatyta dalyvauti ir filmo „Juodosios lubos“ pristatyme Vilniaus lenkų kultūros namuosebei diskusijoje, kuri numatyta po filmo peržiūros.
Filmas „Juodosios lubos“ sukurtas pagal knygą „Ponarskos nusikaltimas 1941–1944“.
Filmas skirtas nepaprastam žmogui – Džozefui Mackievičiui (Józef Mackiewicz), 1952 m. liudijusiam specialiame JAV Kongreso komitete, tyrusiame Katynės žudynes, ir paskelbusiam šimtus memuarų ir politinių komentarų šia tema.
Diskusijoje dalyvavo hab. dr Monika Tomkievič (Tomkiewic) (Lenkijos nacionalinio atminties instituto tyrimų biuras), hab. dr Jaroslavas Volkonovskis (Jaroslaw Wołkonowski) (Balstogės universiteto Teisės fakultetas),
Lenkijos nacionalinio atminties instituto švietimo biuro direktorius Adamas Hlebovičius (Adam Hlebowicz), filmo prodiuseris Konradas Starčevskis (Konrad Starczewskij) (Lenkijos nacionalinio atminties instituto švietimo biuras), Lietuvos ypatingojo archyvo direktorius Ovidijus Lėveris.
Kokia lenkų nuomonė apie tą flmą, kas jiems problemiška, gal kliūva, informacijoje taip ir nepasakyta. Ar čia – gal kokia to filmo “palaiminimo” ceremonija, kaip kad būdavo sovietmečiu – filmas rodomas tik palaiminus Maskvoje.
Pagaliau prieš ką nusikalsta tuo “Panarskos nusikaltimu”, kas jį vykdė, prie ko čia Lenkijos nacionalinis institutas, kai 1941-1944 m. Lenkijos valstybė neegzistavo, o nusikaltimo vieta, sprendžiant iš pavadinimo, kaip ir nėra Lenkijos teritorija.
Lietuvos sostinėje Vilniuje yra Lenkijos institutas, lenkiškas universitetas, Lenkų namai, Lietuvos valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos. Ar Lenkijos sostinėje yra Lietuvos institutas, lietuviškas universitetas, Lietuvių namai,bent viena Lenkijos valdžios išlaikoma lietuviška mokykla?
Tai, kad Oskaras Milašius analizavęs Lietuvos ir Lenkijos santykius, darė išvadą, kad bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis. Taigi santykiams su Lenkija principas – jūs pas mus kurkite savo įstaigas, o mes kursime pas jus, negalėtų būti laikomas Lietuvai priimtinu.
Šiuo atveju būtina laikytis Vasario 16-osios aktu deklaruoto istorijoje buvusių valstybiškų santykių su lenkų tauta nutraukimu. Juolab, kad Lenkija Vasario 16-osios akto nėra pripažinusi. Dar daugiau ji 1920 m., sulaužiusi Suvalkų sutartį, užgrobė trečdalį Lietuvos su sostine Vilniumi ir ją okupuota išlaikė iki 1939 metų jos pačios kaip valstybės žlugimo.
Taip kad Lietuvai laikymasis kuo atskiresnio valstybinio gyvenimo Nuo Lenkijos visose srityse yra lietuvybės išlaikymo savo žemėje kelias. Tai mūsų šviesuolio Oskaro Mlašiaus išmintis. Tad bet kokie artimesni dvišaliai santykiai su Lenkija būtų pražutinga istorinė klaida. Jie grįstini kaip ir su kitomis suvereniomis valstybėmis tik tarptautinės teisės pagrindais.
Lenkijos Nacionalinis istitutas ( Instytut Pamięci Narodowej ) turi kiekvienoje vaivadijoje stiprius padalinius ir yra labai gerai finansuojamas.Jo pagrindinė veikla tirti nusikaltimus prieš lenkų tautą , globoti lenkų patriotų palaidojimo vietas bei nuolat skleisti jų atmintį.
Norėčiau sužinoti, kaip Lietuvos atitinkamos institucijos tiria Lenkijos AK (Armijos Krajovos )nusikaltimus II-ojo pasaulinio karo metu prieš lietuvius pietryčių Lietuvoje?