2023-ieji – ypatingi Lietuvos sostinei. Būtent šiemet Vilnius švenčia savo vardo paminėjimo 700 metų gimtadienį. Norėdami įamžinti svarbią miesto sukaktį, UAB „Monetų namai“ sukūrė proginį medalį „Vilniui – 700 metų“.
Numizmatinį gaminį, kurio averse pavaizduotas soste sėdintis Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, nukaldino Lietuvos monetų kalykla.
Vilniaus miesto įkūrimo data tradiciškai siejama su 1323 m. Tokia data nurodyta Gedimino laiškuose, išsiųstuose Vakarų miestams.
Kunigaikštis Gediminas į Europą išsiuntė septynis lotynų kalba parašytus laiškus. Pirmasis laiškas, skirtas popiežiui Jonui XXII, į Avinjoną buvo išsiųstas 1322 m. vasarą.
Antrajame Gedimino laiške, datuojamame 1323 m. sausio 25 d. ir skirtame Hanzos miestų piliečiams, jau buvo minimas Vilniaus vardas.
Proginio medalio averso centre pavaizduotas soste sėdintis Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, rankoje laikantis savo garsiuosius laiškus.
Apačioje palei briauną matosi užrašas lotynų kalba:
„GEDEMINNE LETWINORUM AND MULTORUM RUTHENORUM REX“ (Gediminas, lietuvių ir daugelio rusėnų karalius). Viršuje palei briauną nurodyti Vilniaus įkūrimo metai „1323“.
Reverse matyti Vilniaus miesto panorama iš paukščio skrydžio:
vaizduojamas dabartinis Gedimino bokštas, fone driekiasi sostinės panorama, Neries vingiai jungia senąjį ir naująjį Vilnių. Viršuje iškaldintas užrašas „VILNIUS 700“.
„Gedimino atvaizdas medalyje nėra tiksli istorinė rekonstrukcija, nes nėra išlikusių to meto Gedimino vaizdinių, bet stengiausi atsižvelgti į to meto aplinkinių valdovų aprangas ir į tai, kas žinoma iš archeologinių radinių bei rašytinių šaltinių.
Gediminas laiškuose save vadino lietuvių ir daugelio rusėnų karaliumi.
Rėmiausi tuo, kad Gedimino laiškų nuorašuose buvo aprašytas jo antspaudas, kuriame buvo pavaizduotas soste sėdintis vyras, laikantis karūną ir skeptrą.
Taigi, tokį valdovą ir nusprendžiau atvaizduoti Vilniaus gimtadienio proga”, – pasakoja medalio dizaino autorė Lina Kalinauskaitė.
Šis proginis medalis išleistas nukaldinus ribotus tiražus iš skirtingų metalų. Kaldintas iš bronzos medalis išleistas 25 000 vienetų tiražu, jo skersmuo 38,61 mm, o masė – 28 g.
Tokio pat skersmens ir masės grynu 999/1000 auksu padengto bronzinio medalio versija išleidžiama 5 000 vienetų tiražu. Proginiai medaliai yra griežtai riboto tiražo ir platinami tik UAB „Monetų namai“.
***
UAB „Monetų namai“ – žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje.
Nuo 2009 metų veikianti UAB „Monetų namai“ priklauso „Samlerhuset Group“ įmonių grupei.
Viena didžiausių numizmatinių gaminių platintojų grupė Europoje „Samlerhuset Group“ turi padalinius 14-oje Europos šalių, kuriuose dirba daugiau nei 400 darbuotojų.
Įmonių grupei priklauso buvusi valstybinė seniausia Norvegijos kalykla, veikianti nuo 1686 metų.
Norvegijos kalykla gamina kai kurias oficialias Norvegijos ir kitų šalių monetas, be to, kasmet kaldina Nobelio taikos premijos medalį.
Betgi iš lietuviško žodžio ‘Gedeminne’, laiškuose rašyto sulotynintai, galima spręsti, kad jis užrašytas lotynų kalbos kilmninko linksniu. Tokiu atveju pagal viso užrašo logiką tegali būti laikomas ne asmens, o vietos pavadinimu. Tuokart derėtų visą užrašą: “Gedeminne letwinorum and multorum ruthenorum rex” versti kaip titulą, kuriame paties karaliaus asmuo nėra įvardintas. Be to, taip suprantant, titulo tekstą, būtų pasakoma, kad Gedeminoje gyvenusiuosius žmones valdo karalius, kuriuo, nesant titule nurodyto asmens vardo, galėjęs būti suprantamas ir laikomas kolektyvinis organas – jos taryba. Beje, taip galvodami turėtume valdymo analogija su Rygos ir kitais to laikotarpio Europos miestais, valdomais, būtent, tarybų. Tokiu atveju ir kalba, verčiant titulą, eitų ne apie lietuvių ir daugelio “rusų” apskritai, o tik – daugelio Gedeminoje gyvenusių ruthenių (rutkenių) karalių. Tai istoriškai reikšmingas skirtumas.
Tad, ar nederėjo prieš rengiantis Vilniaus 700 metų sukakties paminėjimui, visgi patikslinti tą lotynšką užrašymą sulyginant jį su tuo metu buvusia kitų Europos miestų ir šalių, ypač Rygos miesto valdymo institucijų struktūrą.
Gedeminne koningh van Lettowen-Gediminas, Lietuvos karalius (vid . vokiečių žemaičių kalba).
Krikšionybei plėtojantis pagal jos skleidžiamą pasaulio, jo valdymo struktūrų supratimą keitėsi ir iš senovės tautų turėtas valdovų titulų supratimo turinys bei, juos įvardijant, naudoti žodžiai.
Pagal krikščionybę aukščiausiu krikščioniko pasaulio valdovu buvo Popiežius (Papa), o jame egzistuojančių valstybinių darinių valdovai buvo pavaldūs Popiežiui ir asmenys tapę valstybių valdovais gaudavo lot. žodžiu Rex vadinamą titulą.
Iki krikščionybės germanų ir lietuvių aukščiausiu žemiškosios valdžios hierarchu buvo kunigas (koningh). Germanų gentims tapus krikščioniškomis žemiškosios valdžios aukščiausiojo hierarcho titulas iš kuningh perėjo Popiežiui (Papai), o jam pagal lotynišką tradiciją teko Rex’o titulas, t.y. hierarchiškai pažemėjo lyginant su buvusiu iki krikšto dėl šio hierarchinio pasikeitimo. Taip germanų kuningh gyvenimo praktikoje įgavo lot. Rex’o prasmę. Matyt, kad germanai lot. žodžio Rex nepriėmė, o jį veikiausiai tarsi išsivertė nuo seno – nuo bendrysrės su lietuviais – turėtu kuningh žodžiu.
Taigi lieka klausimas – kada ir kokioje praktikoje imta lot. Rex versti žodžiu karalius ir kokios kalbos tai yra žodis. Be to, nėra aišku, ar vokiečiams kalbant apie Lietuvą, jų vartojamas žodis kuningh reiškia tą krikščionybės tradicijos žodį – Rex – verčiamą neaiškios kilmės žodžiu karalius, ar tą iki krikščionybės aukščiausiąjį hierarchą – Kunigą. Juolab, kad vokiečiai Gedimino laikais Lietuvą dar laikė pagoniška šalimi. Tokiu atveju belieka manyti, kad kaip ir vokiečių kuningh, taip ir lietuvių kunigaikštis yra krikščioniško Rex titulą atitinkantis pavadinimas. Tokiu atveju žodis karalius yra lietuvių kalboje perteklinis.
Kai dėl žodžio karalius kilmės, tai jį būtų galima giminiuoti su liet. (gal suduvių) Krivis krivaitis, juk kalbiškai yra visai galima, kad Krivis gali būti radęsis iš pradinio Karivis/ Karimis.
Taigi ne taip jau visai čia – „dukart du“…
Šią savaitę pražydo visos Lietuvos žibutės, dar keli augalai pumpurus sukrovė. Jie sveikina sostinę!
Edvardas Čiuldė. Ar Vilnius yra lietuviškas miestas?
„Toks klausimas man dingtelėjo į galvą taip netikėtinai, kad net krūptelėjau. Buvo gėda pačiam prieš save, kad tokie nešvankūs klausimai įkyriai lenda į galvą.”
– pozicija.org/edvardas-ciulde-ar-vilnius-yra-lietuviskas-miestas/
Atsiliepimas:
Ryšard Maceikianec parašė:
2023-01-21 13:37
„O ar nematot reikalo, kalbant apie Vilnių, Lietuvos sostinę, paremti paminklo statybą lietuvių raštijos pradininkams, faktiškai lietuvių kalbai?”
Ir ką R.M. atsakysi? Belieka susigėdus nuleisti galvą: Mea culpa ..
Kadangi LRT ignoruoja savo pareigą, elgiasi, tartum būtų privati knaipė: ką nori – remia, ko nenori – ignoruoja, neprisileidžia, reikia paremti pinigais Sinicos, A. Stankūno bei A. Nemunaičio rinkiminę agitaciją, pasirodymus kad ir privačiame radijo bei TV. eteryje (Partijos svetainėje – susivienijimas taškas lt – rinkimų puslapyje rasite kandidatus ir į Kauno, Trakų, Ignalinos savivaldybes).
Paramos gavėjas: Nacionalinis susivienijimas (arba kt. partija)
Sąskaitos numeris: LT12 4010 0510 0562 7441 (arba jūsų remiamos p-jos sąskaita)
Kaip suprantu, tai galioja remiant bet kurią partiją:
„Mokėjimo paskirtis: žodis „auka“ ir Jūsų asmens kodas (būtinas pervedant daugiau nei 50 eurų). Jeigu norite, galite patikslinti, kurio miesto ar kandidato kampanijai skirta ši auka (pavyzdžiui: auka Smetonos kampanijai 30702161927)
Norint skirti daugiau nei 50 eurų auką, reikia būti deklaravus savo pajamas už 2021 metus. Tikėtina, kad jau esate tai padarę ir galite skirti daugiau.
Jeigu auka yra 50 eurų arba mažiau, nereikia jokių deklaracijų ir net asmens kodo!
Aukojant daugiau nei 50 eurų VRK reikalavimu mokėjimo paskirtyje būtina parašyti „auka“ ir savo asmens kodą. Asmens kodas nebus viešinamas!
Aukoti galima kelis kartus, kol bendra aukų suma neviršija 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų ir vienai partijai neskyrėte daugiau nei 15 980 eurų.”
……………….
Jei nesusiimsime, Lietuvos sostinės(!!!) merą, kaip ir per pastaruosius rinkimus, vėl išrinks vieno tokio klubo nariai. SUSIIMKIME!