Pernai Lietuvos keliuose žuvo 120 žmonių – tai mažiausias žuvusiųjų keliuose skaičius per visą Nepriklausomybės laikotarpį. 2022 metais milijonui gyventojų teko 43 žūtys keliuose, pagal šį rodiklį pirmą kartą pavyko pasivyti pastarųjų metų Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
2021 m. vidutiniškai milijonui gyventojų ES teko 45 žuvusieji keliuose, 2020 m. – 42. Lyginant visų ES šalių statistinius duomenis, matyti, kad ir toliau mažiausiai žmonių žūsta Maltos, Švedijos, Danijos, Airijos ir Nyderlandų keliuose – milijonui šių šalių gyventojų teko mažiau nei 30 žuvusiųjų.
Užpernai Lietuvos keliuose buvo netekta 148 gyvybių (53 žuvusieji milijonui gyventojų), 2020 m. – 175 (63 žuvusieji milijonui gyventojų).
„Lietuvos keliuose vis dar žūsta pernelyg daug žmonių. Pastaraisiais metais matoma mažėjimo tendencija patvirtina, kad bendromis daugelio institucijų ir visuomenės pastangomis judame teisinga kryptimi, tačiau mūsų galutinis tikslas – nulis žūčių. Dėl to privalome ir toliau visapusiškai didinti eismo saugą bei visų dalyvių sąmoningumą keliuose“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Palyginti su 2021 m., pernai Lietuvoje šiek tiek išaugo pėsčiųjų žūčių skaičius (nuo 28 iki 31 žuvusiojo), tačiau gerokai sumažėjo dviratininkų žūčių – nuo 11 iki 5. Svarbi aplinkybė, kad pernai nežuvo nė vienas dviratininkas, dėvėjęs liemenę ar važiavęs su įjungtais žibintais.
Pagal šalies regionus didžiausia pažanga pasiekta Tauragės ir Utenos apskrityse – čia žuvusiųjų keliuose atitinkamai sumažėjo apie 78 ir 56 proc. Šiek tiek mažesnė pažanga pasiekta Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse – čia žuvusiųjų keliuose atitinkamai sumažėjo apie 29, 25 ir 22 proc. Situacija pagerėjo nereikšmingai, liko nepakitusi arba pablogėjo likusiose 5 apskrityse.
Eismo saugumui gerinti 2022 m. Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtą 2022–2030 metų susisiekimo plėtros programą, kurios vienas iš tikslų – iki 2030 m. žūčių šalies keliuose skaičių sumažinti bent perpus, palyginti su 2020 m., t. y. bent iki 30 žuvusiųjų, tenkančių milijonui gyventojų.
Daug dėmesio eismo saugumui skiriama ir Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategijoje iki 2035 m. Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, numatoma plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą: iki 2035 m. nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinti beveik 50 proc., rekonstruoti apie 350 km prastos būklės takų.
Taip pat planuojama ir toliau diegti inžinerines eismo saugos priemones keliuose, pertvarkyti pavojingas sankryžas, pėsčiųjų perėjas. Siekiama, kad iki 2024 m. valstybinės reikšmės keliuose neliktų nesaugių pėsčiųjų perėjų, t. y. 2022–2024 m. rekonstruoti 1554 tokias perėjas. Iki 2035 m. numatoma pertvarkyti apie 140 vieno lygio sankryžų.
Už pastarojo dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą Lietuva pernai įvertinta svarbiausiu Europos saugaus eismo apdovanojimu – Europos transporto saugos tarybos (ETSC) „PIN Award“. Iš visų Europos šalių, kurias vertina ši organizacija, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.
