Tradiciškai kasmet po Trijų Karalių teikiama Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Už viso gyvenimo profesionalią žurnalistinę veiklą, ištikimybę savo profesijai, ilgametę ir vaisingą veiklą Lietuvos žurnalistų draugijoje 2022-ųjų S.
Lozoraičio premija skiriama žurnalistei, knygų redaktorei Reginai Pupalaigytei.
Premijos įteikimo iškilmės vyks sausio 14 d. 12 val. Kaune, Istorinėje LR Prezidentūroje.
R. Pupalaigytė (g. 1948) Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę.
Nuo 1976 m. dirbo „Kauno tiesos“ (dabar „Kauno diena“) dienraštyje.
Po 1990 m. Kovo 11-osios nemaža grupė naujosios, jau sąjūdinės miesto Tarybos, kuriai „Kauno tiesa“ formaliai tebepriklausė, deputatų nebuvo patenkinta spausdinamais tekstais, tad nusprendė kurti kitą leidinį, kuris objektyviau atspindėtų miesto bei valstybės naujienas.
R. Pupalaigytei teko garbė burti jo komandą.
Ją sudarė trys atsakingu darbu ir sąžiningumu išbandyti buvę „kaunotiesiečiai“:
neeilinio talento žurnalistas Kazys Požėra (1948–2014), Jadvyga Gavenavičienė ir R. Pupalaigytė.
Pirmasis K. Požėros vadovaujamo „Kauno laiko“ numeris išėjo 1990 m. rugpjūčio 17 d. 30 tūkst. egz. tiražu.
Į kolektyvą įsilieję apžvalgininkai – vyr. red. pavaduotojas Liudas Mažylis (prof., EP narys), teatrologė Vida Savičiūnaitė (1956–2011), politikas Egidijus Vareikis, korespondentai Arnoldas Aleksandravičius (1963–2021), Audronė Vaitkutė, Polis Ragožis, fotografas Laimutis Brundza ir kiti kolegos daug nuveikė, kad Kauno ir šalies aktualijos būtų atspindimos aiškiai ir orientuojantis į Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą.
1994 m. gegužę „Kauno laikas“ nustojo eiti.
Vėliau R. Pupalaigytė paskelbė straipsnius dienraščiuose „Lietuvos aidas“, „Vakarų ekspresas“, savaitraštyje „XX amžius“, „Lietuvos rytas“.
Net 16 metų R. Pupalaigytė dirbo Vandos Ibianskos redaguojamame mėnraštyje „Caritas“ (dabar „Artuma“) atsak. sekretore ir vyr. red. pavaduotoja.
Ėmė redaguoti knygas. Šiuo metu ji bendradarbiauja su „Naujojo lanko“, „Artumos“, „Kalendoriaus“, „Kauko laiptų“ leidyklomis, „Ateities leidybos centru“ ir kt.
Jos redaguotų arba sudarytų knygų skaičius jau seniai viršijo pusę tūkstančio.
Žanrai bei temos patys įvairiausi:
monografijos, memuarai, eseistika, poezija, beletristika, vaikų pasakos, istorija, politika, kultūra, menotyra ir kt.
Tarp jų yra ir pluoštas Žurnalistų draugijos narių knygų.
Keletas pastarojo meto leidinių:
kard. S. Tamkevičiaus „Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai: 1968–1988“, V. Vitkausko „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“, R. Rachlevičiūtės „142 atvertys. Lietuvos menininkių autobiografijos“, vysk. A. Jurevičiaus „Susipažinkime – esu Teofilius“ ir kt.
Šiuo metu laimėtoja dirba kalbos redaktore „Ateities“ žurnale ir rengia naują menotyrinę knygą.
Į Lietuvos žurnalistų draugiją R. Pupalaigytė įstojo 1992 m. iškart jai atsikūrus ir buvo sumani LŽD narė, aktyviai dalyvavo LŽD Kauno skyriaus veikloje.
—
„Daugelis kolegų (ne tik kauniečiai) Reginą pažįsta jau labai seniai – savo gyvenimą su žurnalistika ji susiejo 1976-aisiais.
Tais metais mudvi ir susipažinome:
aš dirbau „Kauno tiesos“ redakcijoje korektore, Regina – technine redaktore.
O susibūrę draugėn su šviesios atminties Kaziu Požėra, vėliau ilgus dešimtmečius buvome neišskiriama trijulė, aršiai besipriešinusi tuometinei santvarkai ir ideologijai.
Kitoks pasaulio matymas ir suvokimas padėjo atsirasti Kaune dar vienam dienraščiui „Kauno laikas“, sudavusiam skaudų smūgį partinei spaudai.
Tarp šio legendinio dienraščio įkūrėjų, Kauno patriotų, buvo ir Regina Pupalaigytė.
Jaunai, nors ir stipriai „Kauno laiko“ redakcijos komandai teko išgyventi daug sunkumų, praradimų, išdavysčių ir kitokių negandų, tačiau šis dienraštis tiek Kauno, tiek šalies žurnalistikos istorijoje paliko labai ryškų pėdsaką.
Didžiausios vertybės, už kurias visada gerbiu Reginą – jos nuoširdus atsidavimas darbui, reiklumas sau ir kitiems, ištikimybė lietuviškam žodžiui, svarbiausių tikrosios žurnalistikos principų laikymasis ir puoselėjamas, nesitaikstymas su neteisybėmis ir begalinis noras padėti silpnesniam, likimo nuskriaustam žmogui“, – sakė LŽD narė Jadvyga Gavenavičienė.
Iš premijos istorijos
Premija, pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, įsteigta 1998 m. tuometinės LŽD Centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko Stasio Lozoraičio atminimą.
Laimėtojų gretose – profesionalūs žurnalistai ir iškilios asmenybės:
Nijolė Baužytė, Vaidotas Žukas, Vaclovas Aliulis, Julius Sasnauskas, Kazys Požėra, Marytė Kontrimaitė, Antanas Seikalis, Vitalijus Karakorskis, Liudas Mažylis, Marija Šaknienė, Sigitas Tamkevičius, Gražina Viktorija Petrošienė ir kiti. 2020-ųjų laureatas – Juozas Vercinkevičius. Už 2021-uosius nuspręsta premijos neskirti.
Ilgametis šios premijos mecenatas yra Seimo narys Kazys Starkevičius su šeima.
Parengta pagal LŽD pranešimą
