Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Sveikata

Mokslininkai duomenis apie galimybių paso žalingumą perduos KT

www.alkas.lt
2023-01-09 13:05:32
0

Sausio 9 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje grupė mokslininkų pristatė tyrimą apie galimybių paso poveikį, kuris publikuotas prestižiniame tarptautiniame recenzuojamame moksliniame žurnale Journal of Infection.

Šie duomenys bus pateikti ir Konstituciniam Teismui, kuris šiuo metu nagrinėja jau 6 su pandeminiais ribojimais susijusias bylas.

Pasak farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno, moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasai padėjo išvengti mirčių Lietuvoje.

Galimybių pasų naudojimo laikotarpiu Lietuvoje užfiksuotas didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione

Nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. vasario 4 d. perteklinis mirtingumas Baltijos regiono šalyse, kuriose galiojo galimybių pasai (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Suomijoje) buvo daugiau nei 2 kartus didesnis negu tose, kuri jų nebuvo (Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje).

„Galimybių pasų idėja grindžiama klaidingu teiginiu, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių užkrėtimo COVID-19. Tačiau atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vakcinų poveikis kitų žmonių užkrėtimui COVID-19  nebuvo tirtas.

Šie tyrimai neturėjo tikslo įvertinti mirties riziką. Vis dėlto pažymėtina, kad Pfizer vakcinos tyrimo, kuriuo remiantis ji įregistruota, metu skiepytų žmonių mirė daugiau negu neskiepytų.

Vėlesni tyrimai parodė, kad COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria. Tuo tarpu Lietuvoje vakcinuoti asmenys galėjo dalyvauti renginiuose be dalyvių skaičiaus apribojimų, todėl galimybių pasai galėjo prisidėti prie COVID-19 plitimo“, – sako doc. dr. R. Jankūnas.

Moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasai galėtų padėti valdyti ir būsimas epidemijas

„Atlikdami analizę nustatėme, kad galimybių pasą skatinę įvesti asmenys savo prielaidas rėmė dar 1927 m. sukurtu teoriniu supaprastintu infekcijos sklidimo modeliu.

Šis modelis netinka statistinėms prognozėms, nes jį taikant reikia žinoti tikslius dar neužsikrėtusių, užsikrėtusių ir pasveikusių duomenis, kai tikrovėje yra žinomi tik užregistruotų užsikrėtimų skaičiai. Delta ir omikron bangų persiklojimas taip pat nebuvo ištirtas.

Kitaip tariant, galimybių pasų naudą įrodantis matematinis vertinimas, kurį taikė galimybių paso iniciatoriai, mūsų manymu, yra netinkamas. Tuo labiau, moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasai galėtų padėti valdyti ir būsimas epidemijas“, – tyrimą apibendrindamas konstatuoja duomenų analitikas prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas.

Tokie „pasai“ gali sukelti daugiau žalos nei naudos visuomenes sveikatai

Visuomenės sveikatos profesorės dr. Miglės Helmersen teigimu, visuomenės sveikatos apsauga remiasi žmogaus įgalinimo principu – visuomenės sveikatos specialistai turi dirbti taip, kad žmonės galėtų tinkamai pasirinkti, ką jie daro ir ko jie nedaro savo sveikatos naudai.

Žmogaus teisių ribojimas galimybių pasu pažeidžia šį svarbų principą. Eksponentinis infekcijos plitimas yra mechaninis procesas, nes visuomenėje žmonės gyvena stebėdami, bendraudami, mokydamiesi ir dirbdami, laikydamiesi atsargumo priemonių net be jokio valdžios ar vyriausybių nurodymo.

Galimybių paso strategijoje į tai nėra atsižvelgiama. Tad šia prasme pasas „nužmogina“ žmones, nuvertina jų santykį su visuomene ir aplinka. O žinant, kad psichosocialinė aplinka tiesiogiai ir stipriai paveikia mūsų sveikatą, galima svarstyti, kad tokie „pasai“ gali sukelti daugiau žalos nei naudos visuomenes sveikatai“, – sako prof. dr. M. Helmersen.

Pripažinti klaidas ir iš jų mokytis

Spaudos konferencijoje dalyvavę mokslininkai sutaria, kad analizuoti pandemijos valdymą įvairiais aspektais yra ypač svarbu, nes tai sudaro sąlygas įsivardinti silpnybes, pripažinti klaidas ir iš jų mokytis.

„Gaila, kad noro pripažinti klaidas nematome politiniame lygmenyje ir susidaro įspūdis, kad pandemijos valdymo periodą siekiama kaip įmanoma greičiau užmiršti, nenorima jo analizuoti. O analizuoti reikia. Juo labiau kad liko nepamiršti beprecedenčiai žmonių teisių suvaržymai, kurie, dabar jau akivaizdu, neturėjo tam mokslinio pagrindo.

Atlikto tyrimo medžiagą artimiausiu laiku bus perduota Konstituciniam Teismui

Dėl to mūsų atlikto tyrimo medžiagą artimiausiu laiku perduosime Konstituciniam Teismui, šiuo metu nagrinėjančiam šių suvaržymų teisėtumą“, – pažymėjo doc. dr. R. Jankūnas.

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas šiuo metu nagrinėja 6 bylas, dvi iš jų – tiesiogiai susijusios su galimybių paso teisėtumu ir jo sąlygotu žmogaus teisių suvaržymu, trys – su judėjimo laisvės ribojimais ir viena – su verslo suvaržymais.

Austrijoje pandeminiai suvaržymai buvo pripažinti antikonstituciniais

„Mokslinis pandemijos valdymo priemonių pagrįstumas yra teisiškai reikšmingas vertinant žmogaus teisių, verslo laisvės ribojimo teisėtumą, o konkrečiai – atsakant į klausimą, ar taikytos priemonės buvo proporcingos.

Konstitucinė teisė jau žino atvejų, kuomet vyriausybėms neturint taikytų priemonių pagrindimo, paaiškėjus, kad priemonės buvo nepagrįstos, pandeminiai suvaržymai buvo pripažinti antikonstituciniais. Taip yra įvykę Austrijos Konstituciniame Teisme.

Prekybos centrų veiklos apribojimas priklausomai nuo jų kvadratūros buvo pripažintas antikonstituciniu, nes Austrijos sveikatos ministerija nesugebėjo pagrįsti parduotuvių diferenciacijos reikšmės visuomenės sveikatai.

Tad mokslininkų atlikto tyrimo reikšmė, mūsų atveju, ne tik medicinai, bet ir visai teisės sistemai, žmogaus teisių apsaugai, yra milžiniška“, – teigė Seimo narė A. Širinskienė.

Publikaciją, kurioje pristatomi mokslinio tyrimo rezultatai  ir PDF pavidalu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dėl galimybių paso – kreipimasis į KT
  2. Grupė organizacijų Prezidento prašo dėl galimybių paso vaikams kreiptis į Konstitucinį Teismą
  3. KT atsisakė tirti „galimybių paso“ teisėtumą
  4. I. Vėgėlė. Palaikau peticiją „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“
  5. Kreiptasi į Konstitucinį Teismą prašant nagrinėti ir vaikų galimybių paso teisėtumą
  6. Šešėlinė Vyriausybė pasisakė prieš mokesčių didinimą ir nutarė kreiptis į KT dėl galimybių paso
  7. KT nagrinės „galimybių paso“ teisėtumą
  8. A. Širinskienė. Kol neįvedėte galimybių paso lopšelinukams, atsikvošėkit
  9. Konstitucinis Teismas nagrinės vadinamojo „galimybių paso“ konstitucingumą
  10. Grupė Seimo narių dėl galimybių paso kreipėsi į Konstitucinį Teismą
  11. Lietuvos Prezidentui teikiama peticija „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ (video)
  12. Studentai Konstituciniam Teismui: nutraukti galimybių paso bylą neteisinga, nes nuo jo nukentėjo daug žmonių
  13. Mokslininkai – darniai regionų raidai
  14. Mokslininkai paaiškino, kodėl Lietuvoje reformos vykdomos nesėkmingai
  15. Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Maisto gaminių klastitės

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Kada reikalinga proktologo apžiūra

Kada reikalinga proktologo apžiūra?

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Išmoka | pixabay.com nuotr.

Padidintos pensijos jau pasiekia gavėjus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai