A. Širinskienė. Kol neįvedėte galimybių paso lopšelinukams, atsikvošėkit

Tuoj sukaks jubiliejus, kurio niekas nenorės švęsti – galimybių pasui pusė metų. Per tą laikotarpį nuo gegužės 24 dienos Lietuvoje pasiektas ne tik nacionalinis mirštamumo nuo COVID-19 rekordas, bet ir išsiveržta į pasaulinius mirštamumo lyderius.

Sergamumas COVID-19 augo kaip ant mielių ir jo sumažėjimas pastarosiomis dienomis anaiptol ne paso buvimo, o vaikų atostogų, išdava.Kokie kiti rezultatai?

Basos mamos, nepaisydamos minusinių termometrų stulpelių, protestuoja miestų aikštėse. Palyginus su tuo, kiek susipriešino visuomenė ir kokie vakcinacijos skatinimo „pasiekimai“, akivaizdu, kad galimybių pasas neveikia taip, kaip norėta (čia švelniai tariant), ir jo efektas – minimalus.

Sukeltas nepasitikėjimas valdžia bei vakcinomis – ilgalaikis ir bus juntamas tikrai ne 10 ar 20 metų. Jis bus perduodamas iš lūpų į lūpas, nes žmonės tokių dalykų, kai jie valstybės yra varu verčiami kažką daryti, nepamiršta, kaip iki šiol nepamiršo, kaip jų proseneliai ar seneliai buvo verčiami eiti į kolūkius.

100 eurų pensininkams, kuriems per 75 metus, „suveikė“ ir greičiau, ir be tokių aistrų. Tai faktas ir tą jau patys valdantieji pripažįsta.

Protinga valdžia po pusmetį trunkančio fiasko atsiprašytų, pripažintų, kad klydo, ir pasakytų, kad nuo šiandien viską darys kitaip. Juk pasitaiko nesėkmių ir taip gali atsitikti kiekvienam. Žodis „protinga“ čia, tikriausiai, esminis. Užsimota kitaip – Vyriausybė priiminėja sprendimą, kad galimybių pasas nuo 12-os.

Taigi, vaikai nubausti ne tiek už tėvų, kiek už senelių nuodėmes, nes būtent šių, kaip padidintos rizikos grupės, vakcinacija yra siekiamybė, o jie to vengia.

„Nieko tokio“ – bando pasakyti sveikatos apsaugos ministras ir Premjerė, aiškindami, kad vaikai neteks „TIK“ pramogų bet pamiršdami, kad vaikai jau neteko daugiau kaip metų savo vaikystės. Nuotolinis mokymasis ir karantinas atėmė žaidimus su bendraamžiais, susitikimus su giminaičiais bei daug kitų veiklų, kurių metu vaikas mokosi ir socializuojasi, lavina bendravimo įgūdžius, mokosi klausytis, elgtis.

Tad jei pažiūrėtum plačiau, net tokia „pramoga“, kaip pietūs su tėvais kavinėje, vaikui yra pamoka, kaip elgtis prie stalo, kaip bendrauti, galiausiai, ta „pramoga“ yra būdas pabūti su tėvais ir kartu kažką nuveikti, taip stiprinant šeimos ryšius.

Gal ministrui ir Premjerei tai nėra svarbu, tačiau vaikams, ypač tiek laiko uždarytiems, – svarbu. Tik bejausme patapusi valdžia to nesupras. Tai irgi faktas.

Galiausiai, bus nubausti vaikai, kurie ne tik nesiskiepijo, bet ir nepersirgo. Tai yra tie, kurie saugojosi viso karantino metu, plovėsi rankas, dėvėjo kaukes, kad tik apsaugotų ne tik save, bet ir artimuosius.

Būtent jie dabar neteks galimybės „pramogauti“ kaip sako Premjerė. Ar galimybių pasas paskatins vaikus kitą kartą elgtis pavyzdingai? Tikrai kad ne.

Padauža Petriukas iš b klasės su neplautomis rankomis ir čia laimi, nes spėjo užsikrėsti.