Pirmadienis, 23 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Fiureris Putinas ir dučė Musolinis

Rusijos agresijos apžvalga 2023 01 05 11:00

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-01-05 18:36:12
171
PERŽIŪROS
7
Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

Jungtinės Valstijos ieško būdų, kaip taikant sankcijas ir eksporto kontrolę, kovoti su Irano dronų gamyba. Taip pat yra „kalbamasi“ su privačiomis bendrovėmis, kurių pagamintos dalys buvo naudojamos komplektuojant bepiločius, pranešė Baltieji rūmai.

„Vertiname tolesnius veiksmus, kurių galime imtis eksporto kontrolės srityje, siekdami apriboti Irano prieigą prie dronų gamyboje naudojamų technologijų“, – sakoma Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovės spaudai Endiena Votson (Adrienne Watson) pareiškime.

Jungtinės Valstijos anksčiau yra įvedusios sankcijas bendrovėms ir asmenims, kurie gamino ar perdavė Irano dronus Rusijai. Teroristinė valstybė bepiločiais atakuoja civilinę infrastruktūrą Ukrainoje.

Mūsų vertinimu, Ukrainoje jau buvo panaudota maždaug 600 Irano dronų, iš kurių tik dešimtadalis pasiekė taikinius. Atsargiais skaičiavimais, Rusija dar gali turėti tiek pat dronų atsargoje ir visais būdais siekia užsitikrinti jų tiekimą ateityje.

Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusija iš viso pagal sutartį turi gauti 1750 dronų – kamikadzių, o nauja jų partija yra jau pakeliui.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rišis Sunakas pareiškė, kad jo šalis artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais teiks Ukrainai karinę pagalbą, kad ji galėtų įveikti Rusiją mūšio lauke.

Per pokalbį telefonu su prezidentu Vladimiru Zelenskiu, lyderiai aptarė Rusijos atakas pirmosiomis šių metų dienomis.

R. Sunakas patvirtino, kad Ukraina gali tikėtis ilgalaikės Didžiosios Britanijos paramos ir pasidžiaugė daugiau kaip 1 000 neseniai sėkmingai pristatytų Ukrainos gynybai priešlėktuvinių raketų.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui pasakė, kad jo vyriausybė atsiųs lengvųjų šarvuotų kovos mašinų AMX-10 RC, kad padėtų kare su Rusija, trečiadienį po jų pokalbio telefonu pranešė Prancūzijos galva.

„Tai pirmas kartas, kai Vakarų šalyse pagamintos šarvuotos transporto priemonės pristatomos Ukrainos kariuomenei paremti“, – sakė jis. Tačiau jokių detalių apie planuojamų tiekimų apimtis ar laiką, pateikta nebuvo.

V. Zelenskis padėkojo E. Makronui už pranešimą ir sakė, kad jis parodė, jog ir kitiems reikia tiekti sunkesnę ginkluotę. „Tai yra kažkas, kas siunčia aiškų signalą visiems mūsų partneriams – nėra jokios racionalios priežasties, dėl kurios Ukrainai dar nebūtų tiekiami vakarietiški tankai“, – sakė jis vaizdo kreipimesi.

„Šiais metais turime užbaigti Rusijos agresiją“, – sakė jis ir pridūrė, kad „modernios vakarietiškos šarvuotosios mašinos ir vakarietiško tipo tankai“ yra pagrindinės priemonės, kurių reikia Ukrainai.

Žiniasklaidos priemonės suskubo įvardinti, kad Prancūzija tieks tankus, tiesa, lengvuosius. Skeptikai gi ėmė reikšti nusivylimą, o kai kurie ir atvirai šaipytis iš tokio „tankų“ tiekimo.

Suprantama, kad šešių ratų šarvuotos kovos mašinos, skirtos greitai judėti mūšio lauke ir naikinti priešo sunkiąją techniką, įskaitant ir tankus, nėra tikrasis sunkiasvoris vikšrinis tankas. Tačiau, norime atkreipti dėmesį į tris dalykus. Pirma, tai iš tiesų svarbus psichologinis žingsnis, mažas žingsnelis, bet į priekį, vakarų lyderių sprendimuose.

Ir nors Makrono pareiškimą greičiausiai lėmė tai, kad JAV prezidentas Džo Baidenas patvirtino ketinimą siųsti pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, tai nekeičia esmės. Antra, „tankais“ šarvuočius įvardino Ukrainos pusė sąmoningai, siųsdama žinutę ir Rusijai, ir visam kitam Ukrainą remiančiam pasauliui.

Na, ir trečia, vietoje to, kad Makronas skambintų Putinui, jis buvo užsiėmęs pokalbiu su V. Zelenskiu. Geras ženklas. Tiems, kas tiki ženklais.

Tai, kad strateginė Ukrainos komunikacija veikia, rodo Bundestago gynybos komiteto vadovės Mari-Agnes Štrak Cimerman (Marie-Agnes Strack-Zimmermann komentaras apie Prancūzijos sprendimą perduoti Ukrainai taip vadinamus lengvuosius tankus ir šarvuočius „Bastion“. Ji kreipėsi į kanclerį Olafą Šolcą, sakydama, kad „dabar viskas priklauso nuo Berlyno“. Štrak-Cimerman ne kartą pasisakė už „Leopard 2“ tankų perdavimą Ukrainai.

„Kitos šalys partnerės vėl pirmauja. Dabar pagaliau galime pradėti Prancūzijos ir Vokietijos draugystės dvasią, tiesa, Olafas Šolcas? Dabar kamuolys yra Berlyno pusėje. Dabar mums tereikia jį įmušti“, – rašė Štrak-Cimerman.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas anksčiau sakė, kad Berlynas nesiunčia Ukrainai tankų „Leopard 2“, kad „užkirstų kelią karo plitimui“. Vokietija pareiškė, kad tankų perdavimo Ukrainai klausimas bus sprendžiamas koordinuojant veiksmus su NATO partneriais.

NATO partneriai, kaip matome, „koordinuojasi“. Laikas tą daryti ir Vokietijai.

Ukraina nori, kad JT siųstų taikdarius į Zaporožės atominę elektrinę net ir nesudarius susitarimo su Rusija dėl saugumo zonos joje sukūrimo. Tai pareiškė Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas.

„Problema ta, kad TATENA lygmeniu nėra jokio sprendimo. Procesas nejuda į priekį. Siūlome šią problemą perkelti į naują lygmenį“, – sakė Kotinas.

Apie tai kalbėjome prieš keturis ar penkis mėnesius. Čia tik pastebėjimas, be jokių papildomų komentarų.

Operacinis lygmuo

Norvegijos gynybos ministerija žada, kad Norvegija ir toliau teiks paramą Ukrainai 2023 m. ir kaip įrodymą paskelbė apie naujos karinės pagalbos Ukrainai perdavimą.

Artimiausiu metu, o gal jau ir rašant šias eilutes, į Ukrainą atvyko 10 tūkstančių sviedinių artilerijai partija. Šie šaudmenys gali būti naudojami šaudant iš savaeigių haubicų M109, kurias Norvegija anksčiau tiekė Ukrainai ir kai kurių kitų 155 mm kalibro artilerijos sistemų.

Pasirodė informacija, kurią kol kas vertiname atsargiai, kad Ukraina gali gauti iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ galinčių itin tiksliai smogti taikiniams 450 km atstumu.

„Storm Shadow“ yra bendro anglų ir prancūzų projekto rezultatas. Pirmasis sėkmingas šaudymas įvyko Prancūzijoje 2000 m. gruodžio pabaigoje, o raketos imtos plačiau eksploatuoti 2002 m. Pirmą kartą šią raketą kare 2003 m. Irake panaudojo Didžiosios Britanijos kariuomenė.

Raketa valdoma inercine orientavimo sistema, trajektoriją apskaičiuoja borto kompiuteris, kuris naudoja GPS sistemą ir vietovės reljefo palyginimo su raketos atmintyje esančiu modeliu būdą.

Šios raketos itin paspartintų Rusijos ordos krachą.

Rusijos okupantai Mariupolio jūrų uostą pradėjo versti karine baze. Pasak miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, visi uoste dirbantys Mariupolio gyventojai buvo atleisti, o į jų vietas atvyko Rusijos piliečiai. „Pradėtas krantinių skirstymas į sąlyginai civilines ir sąlyginai karines“, – sakė A. Andriuščenka.

Deja, karas bus ilgas, kruvinas ir tęsis tol, kol orda nebus sunaikinta, o ordą valdančios hidros širdis Kremliuje nebus perverta tridančiu.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukraina pavasarį planuoja surengti rimtą puolimą fronte.

Duodamas interviu „ABC News“ jis sakė, kad kovo mėnesį vyksiančios kovos bus „karščiausios“. „Tada matysime daugiau teritorijų išlaisvinimo ir galutinį Rusijos Federacijos pralaimėjimą. Tai įvyks visoje Ukrainoje, nuo Krymo iki Donbaso“, – pabrėžė GUR vadovas.

Kaip atsakymą į tokį pareiškimą, fiureris Putinas trečiadienį į Atlanto vandenyną pasiuntė fregatą, ginkluotą naujos kartos viršgarsinėmis sparnuotosiomis raketomis. Vaizdo konferencijoje su terorizmo ir karo nusikaltimų ministru Sergejumi Šoigu ir fregatos, pavadintos „Sovietų Sąjungos laivyno admirolu Gorškovu“, vadu Igoriu Krochmaliu V. Putinas sakė, kad laivas apginkluotas „hipergarsiniais ginklais Cirkon“.

„Esu įsitikinęs, kad tokie galingi ginklai patikimai apsaugos Rusiją nuo galimų išorės grėsmių“, – Musolinio stiliumi vapėjo „mesijas“.

Musolinis tikėjo laivynu, kurio neturėjo. Putka tiki „antra armija pasaulyje“, nenugalimu tanku „Armata“, kurio niekas nematė, povandenine torpeda – dronu „Poseidonu“, pasiekiančiu taikinius už tūkstančių kilometrų, kuri neveikia ir, galiausiai, „Cirkon“ priešlaivine raketa, kuri yra propagandos produktas.

Tai ir gerai. Ir labai, labai blogai.

Taktinis lygmuo

Kremlius apsiskelbė, kad Družkovkoje, apie 50 km nuo okupacinių pajėgų kontroliuojamos teritorijos ribos į vakarus, tiksliu smūgiu sunaikino daugiau kaip 100 ukrainiečių „fašistų“.

Rusijos propagandos mašina ima dirbti geriausiais sovietų informbiuro metodais, kai pasakos apie morozovus ir matrosovus buvo kuriamos lygioje vietoje. Realybėje, Rusijos teroristų smūgis sunaikino vaikų ledo ritulio žaidimo aikštelę – čiuožyklą, kurioje nebuvo nei kariškių, nei įrangos.

Ukrainos jungtinės gynybos pajėgos rytuose spaudžia driskius ties Kremina, supdamos juos puslankiu. Pietryčių kryptimi vyksta mūšiai ties Pisčanoje ir šiaurės rytų kryptimi ties Šypylovka, kurioje įsitvirtinę „Wagner“ marodieriai.

Taktinis tikslas yra apsupti driskius Kreminoje, pasiekti Rubižnę ir įkalti pleištą tarp jos ir Lysyčiansko.

Šiaurės rytuose, tarp Sviatovo ir Kreminos, išilgai greitkelio P-66 vyksta susirėmimai, nes driskių vadovybė supranta, kad praradusi šio ruožo kontrolę atveria kelią ukrainiečių smūgiui į Sviatovo ir galimai Troitską.

Pietuose aktyviai dirba partizanai ir ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgos. Sėkmingų žvalgybos veiksmų dėka, HIMARS smogė taikiniams Chersono ir Zaporožės srityse.

Melitopolio apylinkėse neaiškiomis aplinkybėmis dingsta okupacinių pajėgų karininkai. Juos vėliau pastebi džiaugiantis Kobzono draugija.

Šiandien ryte Fiolento kyšulyje netoli Sevastopolio, laikinai okupuotame Kryme (Ukraina), nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisras. Fiolento kyšulys yra maždaug už 250 km nuo fronto.

Nuotrauka: Ukrainai žadamas prancūzų tankų medžiotojas AMX-10 RC.

FIURERIS PUTINAS IR DUČĖ MUSOLINIS. (RUSIJOS AGRESIJOS APŽVALGA 2023 01 05 / 11:00)

Politinis strateginis…

Posted by Aurimas Navys on Thursday, January 5, 2023

Dėkojame, kad esate kartu ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 02 11:00
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 01 11:00
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 18 11:00
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 28 11:00
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 13 12:13
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 03 13:00
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 05 11:00
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 14 11:00
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 18 11:00
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 21 13:00
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 22 13:00
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 24 11:30
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 29 12:00

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Antanas says:
    3 metai ago

    Sėjūnai, kuo čia dėtas Musolinis?! Tau stogas jau visiškai pavažiavo?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 metai ago

      Gal kad pirmas buvo fašistas , o kremlinis – antras fašistas.

      Atsakyti
      • Antanas says:
        3 metai ago

        Šiaip jau fašizmo kaip visuomeninio judėjimo, kuris iš pradžių buvo net labai pažangus reiškinys, pradininkas buvo ne Benito Musolinis, o italų rašytojas Gabrielė Danuncijus. Musolinis buvo Danuncijaus pasekėjas. Putinas, pasak daugelio politologų, yra nusikalstamo klano autoritetas („pachanas“) ir su fašizmu neturi nieko bendro, o Sėjūnas yra mažaraštis rašinėtojas!

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 metai ago

          Pasak „Svobodos”, buvęs Putino virėjas, o dabar „Vagnerio” savininkas – dar iki Putino buvo Kriminalinis nusikaltėlis, už tai sėdėjo kalėjime. O dabar, žiū, po perversmo Putiną pakeis, taps prezidentu, bus ir už šitą pavojingesnis (ir jam pagarbiai spaus ranką Vakarų prezidentai?)
          Demokratija, pažanga, įvairovė ir pakanta – kur link jūs garmate?

          Atsakyti
          • Antanas says:
            3 metai ago

            Skaičiau buvusių zekų, pažinojusių tą „virėją”, pasisakymus, kad jis zonoje buvo “gaidys” (pažemintas). Jis būtų toks prezidentas kaip aš Romos popiežius.

  2. Bartas says:
    3 metai ago

    Kartą minėjau, kad vakarų “lyderiai” vieną dieną pakeis savo elgesį Ukrainos atžvilgiu. Po karo bus “maršalo planas” ir pinigai atiteks tiems, kurie buvo tikri sąjungininkai.

    Atsakyti
  3. ... :( says:
    3 metai ago

    Ant raketos, nukritusios Ukrainoje, buvo parašyta S Novym godom, Ukraina! Bach !
    Bent savo Dievą jie tiki? Ar tik Putiną su Kirilu?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Wizz Air“ lėktuvas
Gamta ir žmogus

Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį

2026 02 23
Sudegęs automobilis
Lietuvoje

Ugniagesiai perspėja: ženkliai išaugo transporto priemonių gaisrų skaičius

2026 02 23
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas išrašytas iš ligoninės

2026 02 23
Vario lydinys, galvanoplastika; Ø 60 mm
Kalba

Valdovų rūmuose saugomas medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

2026 02 23
Metų žodžio ir Metų posakio 2026 rinkimai
Kalba

Metų žodis ir Metų posakis: paskelbti devintųjų rinkimų nugalėtojai

2026 02 22
Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos
Kultūra

Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos

2026 02 22
J. Vaitulevičiaus fotoarchyvo perdavimas
Istorija

Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotas ilgamečio nacionalinės televizijos operatoriaus J. Vaitulevičiaus fotoarchyvas

2026 02 22
Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
Kalba

Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 02 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taiva apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Mikabalis apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį
  • Ugniagesiai perspėja: ženkliai išaugo transporto priemonių gaisrų skaičius
  • Prezidentas išrašytas iš ligoninės
  • Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

Kiti Straipsniai

Baltijos šalių gynybos klasterio steigėjas Algirdas Stonys

Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

2026 02 23
Juodasis gandras

Lietuvoje pradėti skaičiuoti miško paukščiai-pagerins miškų būklės stebėseną

2026 02 23
Vario lydinys, galvanoplastika; Ø 60 mm

Valdovų rūmuose saugomas medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

2026 02 23
Hipodromas Kaune, Nemuno saloje (1903–1989). Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve

E. Adukonis. Ar žinojote, kad Kaune, Nemuno saloje, 1939–1940 m. buvo hipodromas?

2026 02 23
Atliekų rūšiavimas

Kaip namuose surasti vietos atliekų rūšiavimui 

2026 02 23
Vaistinė, vaistai

Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

2026 02 22
Metų žodžio ir Metų posakio 2026 rinkimai

Metų žodis ir Metų posakis: paskelbti devintųjų rinkimų nugalėtojai

2026 02 22
Daugelis reklamose skambančių teiginių apie papildus – moksliškai nepagrįsti

Ką daryti, jei vaikas atsisako vaistų ir vitaminų?

2026 02 22
D. Kundavičienė savo darbo atvaizde

M. Gaižiūtė. Šaknys, kamienas, laja: auginanti kūryba

2026 02 22
Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos

Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos

2026 02 22

Skaitytojų nuomonės:

  • taiva apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Mikabalis apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai