Gruodžio 15 d. įvyko stacionarios parodos „XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus pastatų planai“ atidarymas.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) pakvietė apžiūrėti įdomiausius šio laikotarpio sostinės kultūros vertybių pastatų projektus: įgyvendintus ir likusius tik svajonėse.
Šis laikotarpis parodai pasirinktas neatsitiktinai.
Kaip pažymėjo viena iš parodos kuratorių LVIA Žinių ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė, visų pirma, todėl, kad XIX a. antroje pusėje Vilnius sparčiai augo ir vystėsi, buvo statoma daug naujų įvairios paskirties pastatų.
Visas Vilniaus mieste vykdomas statybas ir rekonstrukcijas prižiūrėjo Vilniaus gubernijos valdybos Statybos skyrius.
Šiuo metu tapo privaloma pastatų planų, sąmatų bei patvirtintų projektų kopijas segti į vertybių bylas (iki tol brėžiniai būdavo grąžinami pastatų savininkams arba darbų vykdytojams).
Taip buvo sukaupta daugybė Vilniaus infrastruktūros vystymo, pramonės įmonių, ligoninių, mokyklų ir kt. pastatų projektų bei planų.
Tačiau iš archyvo fondų į šią parodą, skirtą sostinės 700 metų sukakčiai, visų pirma atrinkti kultūros įstaigų projektai.
Parodos atidaryme kalbėjusi architektūros istorikė, VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorė Marija Drėmaitė pastebėjo, jog rodomuose pastatų projektuose galima įžvelgti labai daug troškimų ir svajonių, kurie galėjo būti įgyvendinti mieste, bet tai nebūtinai įvyko.
Gyvenimas parodė, jog vos 20–30 proc. tų planų iš tiesų buvo įgyvendinta.
M. Drėmaitė teigė, jog parodos eksponatuose galima atpažinti atsinaujinusį XIX a. pab.–XX a. pr. Vilnių su naujoviškais teatrų, parodų salių, sporto bendrijų pastatais.
Būtent šiuo laikotarpiu atsirado teatrų, kaip atskirų pramogą teikiančių pastatų, projektai.
LVIA surengtoje parodoje galima apžiūrėti dabartinių Mažojo, Senojo teatrų, taip pat anuomet Rotušėje veikusio Vilniaus miesto teatro brėžinius.
Iš viso rodoma per 30 įdomiausių Vilniaus pastatų planų ir brėžinių, saugomų LVIA. Juos papildo senovinės pastatų nuotraukos ne tik iš archyvo fondų, bet ir atkeliavusios iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos.
Sveikinimo žodį taręs inžinierius, restauratorius, kultūros paveldo žinovas Petras Kanevičius kalbėjo apie XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniuje atsiradusias inžinerijos bei architektūros naujoves, džiaugėsi archyvo saugomais turtais, ragino pratęsti sostinės temą kitose parodose.
Būtent tai ir numatyta LVIA planuose:
paroda „XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus pastatų planai“ archyvas pradėjo parodų ciklą, skirtą sostinės 700 metų sukakčiai, kurį tęs visus 2023 metus.
Iškilmingą parodos atidarymą pagyvino styginių instrumentų dueto „Meta Duo“ (smuikininkė Marija Pranskutė ir violončelininkas Deividas Dumčius) atliekami kūriniai bei svečius pasitikę Vilniaus miestelėnai – manekenai, apvilkti XIX a. pab.–XX a. pr. būdingais drabužiais iš spektaklio „Scenos vaizdeliai“.
Juos archyvui paskolino Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
