Švenčių dienomis, savaitgaliais ar naktį sutrikus sveikatai gyventojai skuba vykti į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Tačiau ir medikai, ir kiti sveikatos apsaugos specialistai tikina, kad ne visada reikėtų priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.
Lietuvoje visos šeimos medicinos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra įpareigotos užtikrinti nepertraukiamą prisirašiusių prie įstaigos apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ligonių sveikatos priežiūrą. Taigi daugelyje gydymo įstaigų po darbo valandų dirba budintys gydytojai arba šios yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur reikėtų kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios jie yra prisirašę, nedirba.
„Reikiamą medicinos pagalbą pacientai turi gauti visą parą, nepaisant to, kada jos prireikia – įprastą darbo dieną, savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes. Apie tai, kur kreiptis pagalbos gydymo įstaigos nedarbo valandomis, galima iš anksto pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Be to,tai privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse“, – pataria Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.
Į budintį gydytoją ligoniams patariama kreiptis tais pačiais klausimais kaip ir į savo šeimos gydytoją: ūmiai susirgus, prireikus nedarbingumo pažymėjimo ir kt. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, smarkiai pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo, atsiranda dusulys. Tačiau būtų pravartu įvertinti ir tai, ar tikrai reikiamos pagalbos negalėtumėte gauti ir poliklinikos darbo valandomis. Tarkime, išsirašyti kasdienių vaistų galima iš anksto susiplanavus apsilankymą pas savo šeimos gydytoją.
„Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos. Pavyzdžiui, patyrus traumą, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus, kilus realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei. Ar pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima ligonį apžiūrėjęs gydytojas. Vis dar dažni atvejai, kai į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių naktimis, savaitgaliais ar per šventes atvyksta ligonių, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų. Tuomet laukiamajame susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia“, – atkreipia dėmesį R. Savičiūtė.
Prireikus skubios pagalbos, nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefono numeriu 112. Pavyzdžiui, žmogui patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę ar esant tokios būklės, kai pats nebegali vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.
Ligonių kasos primena, kad būtinoji medicinos pagalba visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo – nemokamai teikiama visose šalies sveikatos priežiūros įstaigose, kur jie besilankytų. Šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
